Ketvirtadienis | Eurolyga | „Žalgiris“ – „Panathinaikos“ | 20:00 | Kaunas |
Ketvirtadienį „Žalgirio“ arenoje tvyros ypatinga atmosfera.
Aikštės viduryje Robertas Javtokas arba Paulius Motiejūnas spaus Lukui ranką ir įteiks simbolinę dovaną su didžiule fotografija, kurioje įžaidėjas vilkės „Žalgirio“ marškinėlius.
Jei atvirai, tik prieš dvi savaites nustojau jausti skausmus.
Iš vietų stosis ir jam plos tūkstančiai „Žalgirio“ arenoje susirinkusių aistruolių, kuriems 183 cm ūgio mažylis buvo ypatingas žalgirietis. L.Lekavičius buvo vienas didžiausių kauniečių numylėtinių. Ir dėl ūgio, ir smagaus žaidimo tempo, kuriuo į aikštę jis visada įnešdavo nepalyginamą energijos pliūpsnį ir džiaugsmą.
„Pasiilgau komandos, šeimos narių, esu laimingas. Net neįsivaizduoju, koks bus jausmas, bet bus įdomu. Tai ypatingos rungtynės“, – Vilniaus oro uoste neslėpė L.Lekavičius.
Nuo šio rudens Lukas toliau žibsi su žaliai balta apranga, bet ant jos jau puikuojasi ne „Žalgirio“, o „Panathinaikos“ pavadinimas.
L.Lekavičiui Eurolygos grandų gretose dar reikia įrodyti savo vertę – jis renka vid. 4,4 taško per rungtynes, bet gauna pasireikšti tik po 12 minučių.
Tačiau L.Lekavičius kantriai siekia savo tikslo.
„Viskas tenkina. Graikijoje žaidžiu daug, treneris patenkintas. Esu laimingas“, – dėl minučių skaičiaus nesikrimto L.Lekavičius.
– Lukai, ką pirmiausia padarysite grįžęs į Kauną? Ko pasiilgote labiausiai?
– Jeigu atvirai, nieko nepasiilgau (juokiasi). Tik komandos draugų ir šeimos.
– „Žalgirio“ arenoje tvyros ypatinga atmosfera: laukia šiltas sirgalių, buvusių bendražygių sutikimas. Kaip ruošitės šiai kovai psichologiškai?
– Manau, kad tikrai nebus įprastos rungtynės. Tačiau stengsiuosi vyti mintis kuo toliau. Atvykau žaisti krepšinio, tad bandysiu nukreipti dėmesį.
– Kaip vertinate savo sezono pradžią?
– Neblogai. Aišku, sunku, bet viskas normalu. Žaidžiu kartu su geriausiu Europos įžaidėju. Tų minučių negaunu, kiek norėčiau, bet visada einu į aikštę pirmoje pusėje ir susirenku tų minučių. Galvoju, kad reikia išlikti kantriam ir ateis tos minutės.
O komanda... Labai gerai. Pradžia buvo sunku, nes nauja komanda. Bet dabar įsivažiuojame.
– Jūsų akimis, ko reikia, kad gautumėte dar didesnį Xavi Pascualio pasitikėjimą?
– Tai turi kristi Calatheso forma (juokiasi). Turbūt vienintelis šansas. Dabar jis žaidžia įspūdingai.
Bet manau, kad gal ir kartu žaisime kažkiek minučių. Tiesiog reikia dirbti ir turėti kantrybės.
– Ar sunku buvo pritapti prie Xavi Pascualio schemų?
– Iš tikrųjų, buvo labai sunku. Ypač, kai buvau traumuotas ir nesitreniravau su komanda. Treneris puikiai paruošia komandą taktiškai, turi labai daug derinių. Buvo sunku, bet po truputį įsivažiuoju.
– Į Atėnus pakilote praėjęs Šarūno Jasikevičiaus muštrą. Už ką šiam treneriui esate dėkingas labiausiai?
– Už viską. Pradedant krepšiniu, baigiant gyvenimu. Jis man padėjo labai daug. Viskuo.
– Ar dažnai Graikijoje bendraujant su žurnalistais jie klausia apie Šarą?
– Visada... Kiekvieną kartą (šypsosi.).
– Ko pavyko išmokti iš šiuo metu geriausio įžaidėjo Europoje N.Calatheso?
– Esame labai skirtingi. Labai smagu stebėti jo žaidimą ir kaip jis geba valdyti komandą. Tai neeilinis talentas. Man to labiausiai reikėtų pasimokyti.
– Kokį įspūdį paliko derbis Eurolygoje su „Olympiakos“?
– Nežinau, Atėnuose atmosfera geresnė. Aišku, gera ten buvo atmosfera, bet nesulaukiu rungtynių namie. Manau, bus daug geriau.
– Per televizorių stebėjote Lietuvos rinktinės kovą lapkričio viduryje. Ar nebuvo pikta, kad „Panathinaikos“ išleido vietinius žaidėjus į Graikijos rinktinę, o jūsų į nacionalinę komandą – ne?
– Nežinau. Neklausiau, nei kodėl taip... Taip jie nusprendė, tad net nesigilinau.
– Ar dar jaučiate traumos padarinius, dėl kurios turėjote praleisti Europos čempionatą?
– Jei atvirai, tik prieš dvi savaites nustojau jausti skausmus. Tik dabar jaučiuosi pasveikęs šimtu procentų.