Kai Rokas susiruošia pirkti maisto, dažniausiai tai būna rytmetis.
Maisto prekių parduotuvės Italijoje karantino metu dirba nuo 8 iki 18 val., o krepšininkas stengiasi jose apsilankyti per pirmąjį darbo valandų pusvalandį. Tada ir eilėje lauke laukti nereikia – krautuvėse vienu metu gali būti ne daugiau 10 žmonių (priklausomai nuo parduotuvės dydžio), o ir viduje žmonių taip anksti paprastai būna labai mažai.
Rokui kartais atrodo, kad ir oras tada parduotuvėje būna švaresnis.
Prieš išeidamas iš namų, kroatas kaskart užsideda naujas vienkartines pirštines, veido kaukę ir akinius nuo saulės.
Beje, į parduotuvę jis stengiasi išeiti nevilkėdamas striukės ar kito tokio storesnio dažnai naudojamo viršutinio drabužio. Kodėl – suprasite istorijos eigoje.
R.Stipčevičius taip pat visada eina į lauką su tais pačiais batais.
„Gydytojai Italijoje sako, kad virusas pavojingas ne tik todėl, kad jis gali užsilikti ore. Anot gydytojų, yra įrodymų, jog šis virusas sunkesnis nei kiti ir greičiau nusileidžia ant paviršių. Todėl gali jį pasigauti liesdamas paviršius, o po to liesdamas savo burną, nosį ar akis. Kadangi jis krenta ant žemės, virusą gali parsinešti namo su batais. Todėl visada vaikštau su tais pačiais batais, kuriuos grįžęs namo pasilieku už buto durų“, – 15min pasakoja kroatas.
Dar su savimi jis visada nešasi autodichiarazione – rašytinį dokumentą, kuris įrodo išvykimo iš namų būtinybę. Ši gali būti susijusi su darbu, sveikata arba kitomis neatidėliotinomis aplinkybėmis.
Bolonijos gatvės dabar tuščios. Tik beveik ant kiekvieno kampo budi policija ir kariuomenė, tad išlindęs iš namų gali būti sustabdytas patikrinimui. Autodichiarazione privaloma turėti atsispausdintą ir užpildytą dar namuose.
Beje, priežastys pažymoje negali būti išgalvotos. Jeigu tave sustabdys už 5 km nuo namų neva einantį į parduotuvę, gausi baudą, nes artimiausia parduotuvė buvo gerokai arčiau namų. Italijoje karantinas nurodo apsipirkti parduotuvėse, kurios nenutolę daugiau nei per 400 metrų nuo gyvenamosios vietos.
Jeigu policininkui pasakysi, kad vyksti artimiesiems ar vyresniems žmonėms nuvežti maisto produktų ir kitų būtiniausių priemonių, jie gali paprašyti telefono ir patys paskambinti tiems asmenims patikrinti, ar tai tiesa.
„Situacija tikrai sudėtinga. Tuščias miestas, tuščios gatvės. Viskas sustojo“, – 15min pasakoja R.Stipčevičius.
Vietiniai gatvėse žvelgia vieni į kitus lyg į infekuotuosius.
Ir Rokas, pamatęs žmogų priekyje savęs per 20 metrų, nuleidžia galvą, pasitraukia penkis metrus į dešinę, kai žmogus priekyje – lygiai taip pat.
„Nėra net akių kontakto. Visi bijo vieni kitų, – 15min pasakoja R.Stipčevičius. – Bet tokia baimė yra normali. Manau, tai teisingas būdas, kaip turėtume saugotis.“
Parduotuvėse žaidėjas su prekių krepšiu sukasi mikliai kaip su kamuoliu aikštėje. Ir saugosi taip, lyg bandytų išvengti įkyraus gynėjo – 1,5 metro atstumu. Kroatas visada atsiskaitinėja bekontakte banko kortele, kad nereikėtų liesti monetų ar kupiūrų, kurios prieš tai šlama iš rankų į rankas.
R.Stipčevičius į parduotuvę vaikšto maždaug kas antrą dieną ir stengiasi užsipirkti 2-3, o kartais ir 4 dienoms į priekį.
„Kai viskas taip keičiasi valandomis, o ne dienomis, niekada negali žinoti“, – priduria „Fortitudo“ krepšininkas.
Grįžęs namo jis pasideda batus už durų. Dezinfekuoja pirštines ir meta jas į šiukšliadėžę. Išsikrovęs visus daiktus, jis vėl nusiplauna rankas. Maža kas – gal tas prekes parduotuvėje čiupinėjo užsikrėtęs žmogus.
Beje, vos tik grįžęs namo jis meta skalbti viršutinius drabužius, todėl dažniausiai eina į parduotuvę su džemperiu.
„Gydytojai sako, kad ant drabužių virusas gali išlikti apie 30-60 minučių, todėl viską iškart skalbiu“, – teigia žaidėjas. Po visų procedūrų jis dar kartą nusiplauna rankas ir grįžta prie savo kasdienių veiklų.
Galbūt R.Stipčevičiaus savisauga jums gali pasirodyti paranojiška. Galbūt kroatas yra vienintelis žmogus Bolonijoje, kuris taip smulkmeniškai saugosi nuo koronaviruso. Bet kai gyveni šalyje, kurioje gyvybei pavojingą infekciją kasdien pasigauna tūkstančiai, o nuo jos miršta šimtai, galbūt patarlė atsargos gėdos nedaro puikiai iliustruoja buvusio „Ryto“ legionieriaus situaciją.
Jeigu kas nors prieš tris mėnesius būtų papasakoję Rokui apie tokį gyvenimą Italijoje, jis būtų pagalvojęs, kad tas žmogus beprotis.
„Štai tokia dabar ta Bolonija“, – 15min sako R.Stipčevičius.
Baikit – likite namuose
Iki antradienio pavakarės Italija skaičiavo beveik 64 tūkst. koronaviruso atvejų, kurie nusinešė per 6 tūkst. gyvybių – daugiausiai visame pasaulyje.
R.Stipčevičius puikiai žino šiuos skaičius. Jis kasdien 18 val. juos tikrina Italijos informaciniuose kanaluose ir vėliau raportuoja savo tviteryje. „Fortitudo“ gynėjas aktyviai reiškiasi pandemijos klausimais virtualioje erdvėje ir maldauja visų nebūti abejingais.
Saugodamas ne tik savo, bet ir artimųjų sveikatą, R.Stipčevičius netgi praleido žmonos gimdymą.
Prieš 14 dienų jam gimė mergytė, bet krepšininkas jos dar nematė. Pirmiausia, grįžęs namo jis būtų turėjęs karantinuotis 14-ai dienų. Dar anksčiau grįžti jis nebūtų galėjęs dėl Italijos čempionato rungtynių, kai vietos pirmenybės dar nebuvo sustabdytos.
Be to, R.Stipčevičiaus namuose yra 75-erių tėtis, kuris turi širdies problemų.
„Nenorėjau jiems ar visiems kitiems atvežti namo viruso, kurio aš pats gal net nejausčiau savyje“, – 15min tikino R.Stipčevičius.
Todėl jam dabar skauda širdį matant tiek daug žmonių, kurie nori pergudrauti ir vieni kitus, ir koronavirusą.
Pernai Vilniuje rungtyniavęs krepšininkas mato vaizdus Lietuvoje, kitose Europos vietovėse. Ir jis nesupranta, kaip tokią artimą pamoką prieš save regintys europiečiai nesimoko iš Italijos pavyzdžio.
„Tiesiog likite namuose. Baikite. Savyje jūs nešiojate ginklą. Jūs gal to nežinote, bet daugybei žmonių jūs galite atnešti bombą, – sako R.Stipčevičius. – Tiesa, kad jaunesni žmonės turi stipresnį imunitetą ir mažesnę tikimybę mirti. Bet gyvybė yra gyvybė. Mano tėvo gyvybė nėra mažiau vertinga nei kito žmogaus ir atvirkščiai.
Turime būti altruistai. Elgtis žmogiškai. Bet mūsų savanaudiškumo lygis yra tiesiog nepriimtinas. Man net sunku pagalvoti, kad vis dar yra tokių žmonių.
Bet neleiskite privesti savo situacijas prie to, kas nutiko Italijoje.“
Neteisia Italijos
Jeigu R.Stipčevičius būtų Bolonijos, Vilniaus ar gimtojo Zadaro meras, iškart viską stabdytų.
Kai prieš porą savaičių Kroatija skaičiavo pirmuosius koronaviruso atvejus šalyje, su vietos jaunimo treneriais ir sporto programų kuratoriais bendravęs krepšininkas iškart pasakė tautiečiams: „Stabdykite viską! Būkite pavyzdys ir viską stabdykite!“
R.Stipčevičius uždarytų sienas, autobusų, traukinių ir taksi eismą. Anot „Fortitudo“ atstovo, tai ypač pavojingos ankštos ir sunkiau dezinfekuojamos vietos, parankios virusui plisti.
„Geriau saugotis, nei gydytis“, – pridūrė kroatas.
Bet kasdien skaičiuodamas šimtus naujų koronaviruso atvejų, R.Stipčevičius neteisia Italijos valdžios sprendimų.
Nors Italija laikoma koronaviruso Europoje lopšiu ir pretenduoja tapti nepopuliarios kategorijos lydere visame pasaulyje, įdėmiai italų sprendimus sekęs kroatas teigiamai įvertino jų veiksmus.
„Matote, Italija buvo pirma šalis Europoje, užsikrėtusi koronavirusu, todėl jai buvo tikrai nelengva. Kitoms šalims dabar gerokai lengviau reaguoti į situaciją matant tai, kas įvyko ir kaip gydėsi Italija, – samprotavo R.Stipčevičius. – Įsivaizduokite, kaip sunku stabdyti tokį miestą kaip Milanas. Tokią didžiulę Europos ekonomiką. O italai uždarė miestus, regionus aplink Milaną, kai po to uždarė visą šalį.
Tikrai nelengva būti pirmiems ir izoliuoti kartą, kuri negyveno karo sąlygomis. Neįsakysi jiems tiesiog likti namuose, nes čia kažkoks virusas. Ir kai tų atvejų iš pradžių buvo tiek mažai, kaip gali įtikinti žmones ir suvaldyti visą 60 milijonų gyventojų tautą?
Pažiūrėkite, kas vyksta toje pačioje Lietuvoje. Žmonės vis dar vaikštinėja parkuose, gatvėse. Visa Europa vis dar abejinga, nors tų atvejų vis dar užtektinai. Bet vis dar yra žmonių, galvojančių, kad čia tik paprastas gripas ar tikinčių konspiracijų teorijomis.“
Užtat kroatas akcentuoja kitą faktorių.
„Virusas surado idealią vietovę“, – neabejoja R.Stipčevičius.
Atsižvelgdamas į koronaviruso grėsmę vyresniems žmonėms, jis rodo į italų amžiaus vidurkį ir vidutinę gyvenimo trukmę. Italai vidutiniškai išgyvena apie 84 metus ir Europoje ilgaamžiškumu nusileidžia tik Šveicarijai.
Pagal dabartinį Italijos gyventojų amžiaus vidurkį – 45,5 m., italai patenka į vyriausiųjų penketuką pasaulyje. Beje, statistiškai virusas užklumpa daugiau vyrų, o būtent jų ilgaamžiškumas Italijoje yra bent 5 m. trumpesnis nei moterų (81 m.).
Maža to, R.Stipčevičius pristato Italiją kaip lankomiausią Europos tašką turistams iš Kinijos. Į Italiją netgi kursavo tiesioginiai skrydžiai iš Uhano, koronaviruso gimtinės.
„Be to, šiaurinė Italijos dalis yra ideali koronaviruso plitimui dėl klimato: čia nei per šalta, nei per karšta ir daug drėgmės – ideali temperatūra infekcijai, – pridūrė R.Stipčevičius. – Noriu apginti Italiją, nes jai tikrai buvo nelengva. Daug kas kritikuoja italus, tačiau niekas nesusidūrė su tokiomis rimtomis problemomis.“
R.Stipčevičius įdėmiai seka vieną Stanfordo universiteto medicinos instituto profesorių, kuris analizuoja koronaviruso protrūkį visame pasaulyje.
JAV specialistas beveik prieš savaitę prognozavo, kad Italija sustabdys infekcijos plitimą maždaug 13-17 karantino dienomis. Italai skaičiuoja jau 15 dienų nuo tos dienos, kai uždarė šalį. Amerikiečio įsitikinimu, italai pasieks Kinijos pergalę, o R.Stipčevičius jau pastebi mažėjančius skaičius.
„Tikiuosi, kad čia bus taip pat. Bet šiaip situacija Italijoje yra tragiška. Niekas nedirba, viskas uždaryta, o žmonės išsigandę“, – nuotaikas Italijoje perpasakoja R.Stipčevičius.
Sunkmetis be užnugario
R.Stipčevičius su nerimu laukia, kaip visas pasaulis kelsis ant kojų koronavirusui užspaudus ne tik žmonių, bet ir ekonomikos kvėpavimo takus.
Su finansų ekspertais dirbančiais bičiuliais bendraujantis „Fortitudo“ krepšininkas teigė, kad šie nematė tokio dramatiško ekonominio sutrikimo dirbdami šį darbą kelias dešimtis metų.
„Manau, daugeliui mūsų tai bus sunkiausias laikotarpis, kokio mūsų kartos dar nebuvo išgyvenę, – neslepia R.Stipčevičius. – Nenustebčiau, jeigu ekonominės pasekmės būtų didesnės nei po Antrojo pasaulinio karo. Todėl dabar bus labai svarbu visiems kartu išgyti ir keltis. Turime išlikti vieningi.“
Vienybės jis prašo ir savo kolegų krepšinio pasaulyje. Žaidėjų dabar taip pat laukia ne pats lengviausias laikotarpis.
Šį sezoną Rokas kaip ir dauguma kitų krepšininkų turėjo gauti dar 2-3 mėnesių atlyginimą, bet kontrakte numatyto atlygio jis gali neatgauti, jeigu Italijos čempionatas būtų nutrauktas ir klubai teisiškai išsisuktų nuo finansinės atsakomybės.
Tokiu atveju, kitas algalapis jam ir kitiems krepšininkams nusimato anksčiausiai rugsėjo mėnesį. Prognozuojama, kad daugelis Europos komandų gerokai mažinsis biudžetą ir žaidėjų atlyginimai kitą sezoną smuks maždaug trečdaliu.
„Normalu, kad dabar visi kalbame apie mūsų sveikatą, šeimų ir artimųjų apsaugojimą. Kaip turime būti pavyzdžiu ir sekti taisykles. Tai kaip karinė padėtis. Kita vertus, tai nėra tikras karas, nes toliau galime dirbti darbus iš namų, komunikuoti svarbiais klausimais videokonferencijomis, bendrauti su žmonėmis, naudotis internetu.
Dabar visi kalba apie nuostolius, kompanijų netektis, komandų problemas, krepšinio organizacijas, bet niekas nekalba apie žaidėjus ir jų padėtį, – pastebėjo R.Stipčevičius. – Mes turime keletą žaidėjų organizacijų, bet aš jų negirdžiu. Manau, atėjo laikas išgirsti ir krepšininkų balsą. Ką galvoja patys žaidėjai ir kas galėtų mums padėti rasti geriausią sprendimą.
Mano nuomone, mūsų situacija yra kitokia, nes mes kasmet sudarome terminuotas 10 mėnesių sutartis. O kai kalbame apie krepšinį, kalbame apie žmones, kurie maitina savo šeimas, artimuosius. Tai kaip dar viena visuomenės dalis, o žaidėjai privalo pradėti garsiai kalbėti apie mūsų problemas. Kažkas turi mus užstoti.“
Chaose – priemonė susitelkti
R.Stipčevičius bando vyti negatyvias mintis susitelkdamas į nuosekliai sudėliotą savo dienotvarkę.
Atsikėlęs jis užsiima joga, o tada, jeigu reikia, eina į parduotuvę. Grįžęs papusryčiauja ir ant lapo susirašo dienos planus.
„Dabar labai svarbu susidaryti dienotvarkę, nes gali prarasti laiko nuovoką. Namų sąlygomis didėja tikimybė iššvaistyti laiką nieko neveikiant, o tai tik veda prie nepasitenkinimo dienos pabaigoje. Todėl kasdien susirašau dienotvarkę“, – sako R.Stipčevičius.
Karantiną jis išnaudoja naujų kalbų mokymuisi. Šiuo metu bando nugludinti rusų kalbą. Jis taip pat aktyviai sportuoja, vis įsijungia pasižiūrėti ir paanalizuoti krepšinio rungtynių.
18 val. sulaukęs paskutinės paros duomenų apie koronaviruso atvejus Italijoje, jis analizuoja naujus skaičius ir stebi tendencijas. Apie jas diskutuoja su savo bičiuliais visoje Europoje.
Telefonas net kaista nuo žinučių, bet vakarais jį atpalaiduoja kaimynų balkonuose pasirodymus rengiantys vietos operų solistai.
„Žmonės eina dainuoti į balkonus ir įpūsti kaimynams vilties. Juk ir Antrojo pasaulinio karo metais kareiviai dainuodavo bandydami atsipalaiduoti. Muzika jungia žmones ypatingu būdu“, – pasakoja R.Stipčevičius.
R.Stipčevičius tiki, kad Italija bus pirma valstybė po Kinijos, kuri suvaldys koronavirusą.
Tai gali užtrukti mėnesį, galbūt pusantro, kai kitose valstybėse tai gali užsitęsti dar mažiausiai 2-3 mėnesius.
Jis viliasi, kad pavyks laiku pradėti 2020-2021 m. krepšinio sezoną, antraip be uždarbio ir mėgstamos veiklos teks sėdėti dar ilgiau.
R.Stipčevičius nėra išranki asmenybė. Kai galės sugrįžti į normalų gyvenimą, jis pirmiausia skubės pas šeimą, o tada nekantraus vėl pažaisti krepšinį.
Bet kroatas yra realistas ir puikiai supranta, kad dabar jo svarbiausios pergalės laukia ne krepšinio aikštėje.
„Dabar yra svarbesnių dalykų – sveikata. Pirmiausia, visų kitų aplinkui, o tada – mano. Nes saugodamas save, aš apsaugau kitus“, – reziumuoja R.Stipčevičius.
