„Barcelona“ klube dirbantis J.C.Navarro davė išsamų interviu „Mundo Deportivo“:
– Ką veikei prieš šį interviu? Kokia dabar yra tavo dienotvarkė?
– Pirmadieniais mes turime susirinkimą, kad apžvelgtume praėjusias rungtynes. Galbūt atsirado koks įdomus jaunuolis ar dar kas nutiko. Priklauso nuo dienų. Antradieniais turime pamokas.
– Kokias?
– Kompiuterių mokslų, taip pat anglų kalbos. Jei yra pirmos komandos rungtynės, kuriose lankausi, aš taip pat einu ir į kitus renginius, kurių paskutiniais mėnesiais yra labai daug.
– Bet juk neturi nuolatinio tvarkaraščio?
– Ne, nedirbu nuo aštuntos valandos iki aštuntos. Tvarkaraštis kintantis, priklauso nuo įvykių. Vakar vakare šiek tiek treniravausi su vaikais, kad jie manęs klausinėtų, kad mane matytų.
– Ar turi daug daugiau laiko nei prieš tai?
– Taip, taip, viskas yra kitaip. Dariau tą patį trisdešimt metų, ta pati rutina. Dabar būna dienų, kai atsikeliu ir klausiu savęs, ką darysiu. Dabar neini miegoti su mintimis tik apie krepšinį.
– Daug daugiau laiko tenka šeimai, tiesa?
– Savaitgaliais daugiau dalyvauju treniruotėse. Taip pat turiu savo verslą, į kurį Vane (žmona) irgi yra įsitraukusi ir ten praleidžia daug valandų. Aš turiu daugiau kitų atsakomybių: vežu dukras į treniruotes, paimu jas. Savaitgaliais, aišku, galiu su jomis praleisti daugiau laiko.
– Ar daug prisidedi prie verslo?
– Šiek tiek padedu savo įvaizdžiu.
– Tavo pasitraukimas iš krepšinio buvo kiek keistas. Kaip baigėsi ta vasara?
– Dabar jaučiuosi geriau. Pirmi mėnesiai buvo sunkūs. Pasitraukimas tikrai nebuvo idealus ir toks, kokio norėjau. Tiek aš, tiek komanda. Klubui sakiau, kad reikalai galėjo būti padaryti geriau nei buvo, jau išsakiau savo nuomonę. Galėjau tęsti karjerą dar metus, tačiau dabar turime būti pozityvūs ir ieškoti kitų būdų, kaip man prisidėti.
– Ar praėjus kiek laiko tuos įvykius matai kiek kitaip? Ar vis dar manai, kad galėjai žaisti?
– Vis dar galvoju, kad galėjau padėti. Tačiau dabar komanda pasirinko kitą dinamiką, taip yra geriau. Yra dalykų, kurie galiausiai atsitinka. Tikiu, kad karjeros pabaigos laikotarpiu sunku yra visiems, bet reikia žiūrėti į priekį.
– Atrodė, kad problema buvo ta, jog iki pat pabaigos trūko aiškumo.
– Taip, tai buvo komunikacijos problema. Viskas galėjo būti daroma aiškiau, bet tai jau yra praeitis.
– Ar seki pirmos komandos žaidimą?
– Ir dar kaip. Einu į bendrus vakarus, į savaitinius susirinkimus.
Viskas galėjo būti daroma aiškiau, bet tai jau yra praeitis
– Suprantu, kad lankaisi rungtynėse, tačiau koks ryšis su pirma komanda kasdieniuose reikaluose?
– Kasdien daugiau laiko praleidžiu su jaunimu. Dabar, šiuo periodu, esu labiau atskirtas nuo pirmos komandos ir daugiau dirbu su jaunais žaidėjais.
– Ar tai asmeninis sprendimas? Kodėl nesi aukščiausiame klubo taške?
– Na, todėl, kad yra kiti žmonės, kurie tai daro. Viskas veikia puikiai. Nemanau, kad man dabar to reikia, ilgiuosi daug dalykų.
– To ir norėjau paklausti. Ar ilgiesi krepšinio?
– Tai dažnai mane paliečia. Labiausiai pasiilgstu varžymosi. Kai kažką darei 30 metų... Taip pat jūsų kolegų, kylančių problemų, gerų laikų. Visko po truputį.
– Dabar, kaip ambicingas žmogus, turėsi išsikelti naujų iššūkių?
– Tai ir yra problema. Yra dienų, kai atsikeli ir pagalvoji: „O kas dabar?“ Nėra kažkokio artimo tikslo, koks buvo anksčiau, kaip treniruotės ar rungtynės.
– Ar vis dar sportuoji?
– Taip, vis dar vaikščioju į sporto salę, kad neapsileisčiau. Taip pat žaidžiu padelio tenisą.
– Tačiau jokių rungtynių?
– Ne. Turiu draugų, kurie žaidžia, tačiau to žingsnio dar nežengiau.
– Kokia yra tavo tiksli pozicija „Barcelona“ klube?
– Dabar vyksta tranzicija, suprantu, kaip veikia klubas. Taip pat turėjau daug kitokių patirčių: vykau į Supertaurę, Karaliaus taurę, galbūt vyksiu į finalo ketvertą. Kol kas tikslios pozicijos neturiu. Tačiau mes turime susitikimus. Aš turiu patirties, kuria galiu pasidalyti, bet konkrečių užduočių neturiu.
– Ar pasikeitė požiūris pamačius klubą iš vidaus?
– Žinoma. Anksčiau daug dalykų atrodė paprasti. Reikia pabūti ten, kad suprastum, kiek viskas reikalauja darbo.
– Kokį įspūdį palieka pirma komanda?
– Dabar jie atrodo labiau išlaikantys tęstinumą, turi daugiau pasitikėjimo ir labiau gerbia varžovą. Pešičiaus filosofija yra išpildoma ir komanda kyla aukštyn.
– Dabar komanda žaidžia fiziškiau?
– Taip, Pešičius nori, kad komanda būtų gynybinė ir varžovai negalėtų lengvai žaisti.
– Ar galėtum pats žaisti tokioje fizinėje komandoje?
– Manau, kad žaidime laiko yra viskam. Yra momentų, kai varžovai yra ne tokie agresyvūs gynyboje ir galėčiau žaisti. Komandoje visada turi būti pusiausvyra.
– Ką pasakytum apie skandalingą Karaliaus taurės finalą?
– Ten buvo daug teisėjavimo klaidų. Manau, kad „Barca“ nusipelnė laimėti. Ketvirtajame kėlinyje gynyba buvo gera, sukrito tritaškiai. Jei teisėjai būtų užfiksavę tą labai aiškią pražangą prieš Singletoną, nekalbėtume apie tai, kas vyko vėliau.
– Ar įsivaizduoji Ispanijos lygą be „Real“?
– Ne. Jie išsakė poziciją, bet nemanau, kad taip gali nutikti. Visos komandos yra nukentėjusios nuo teisėjų.
