„Pamačiau, kaip Steve'as Kerras praėjusiais metais tapo NBA čempionu niekada netreniravęs. Galvoju, gal ir man pasiseks, – pernykštę žiemą prisistatydamas žiniasklaidai pokštavo Tomas Pačėsas. – Šiai dienai iššūkis yra nemažas – atgaivinti komandą. Dėl to aš esu čia.“
S.Kerro sėkmę pakartoti pavyko iš dalies – vienas iš „Lietuvos ryto“ iškovotų trofėjų – Karaliaus Mindaugo taurė, atrodė kaip iš akies lupta NBA trofėjaus kopija.
Bet vienerių metų atgaivinti „Lietuvos ryto“ taip, kad tai būtų net nediskutuotinas klausimas, T.Pačėsui dar nepavyko. Mesijo mitas subliūško.
Bet T.Pačėsas dar turi laiko.
Marcelo Nicolos tempu
„Nereikia žiūrėti toliau į priekį, nes tavo kontraktą garantuoja tik rezultatai – taip yra kiekviename klube“, – prisistatydamas 2015-ųjų gruodžio 17-ąją sakė T.Pačėsas.
Pirmieji rezultatai atėjo labai greitai. Tomas Pačėsas po šešerių metų pertraukos sugrąžino į Vilnių pirmąjį trofėjų – Karaliaus Mindaugo taurę, kai „Lietuvos rytas“ finale patiesė Kauno „Žalgirį“. Sostinės klubas pakeitė 9 trenerius, kol galiausiai atrado specialistą, kuriam pavyko iškovoti titulą.
Džiaugsmas buvo toks didelis, kad nė nesulaukęs finalo pabaigos šalia T.Pačėso veržėsi „Lietuvos ryto“ prezidentas Gedvydas Vainauskas. Jo neatpažinęs apsaugos darbuotojas ėmė tramdyti „įsibrovėlį“. Bet viskas buvo suprantama – „Lietuvos rytui“ labai reikėjo to čempioniško šampano gurkšnio.
Kai T.Pačėsas pergalingai pradėjo akistatas su prie „Žalgirio“ vairo debiutavusiu Šarūnu Jasikevičiumi, atrodė, kad bus galima nuvalyti dulkes nuo trofėjų lentynos „Lietuvos ryto“ arenos biure. Tačiau „Lietuvos rytas“ finišo tiesiojoje taip pritrūko kvapo, kad galiausiai net nepateko į LKL finalą – po dramatiško pusfinalio krito prieš Klaipėdos „Neptūną“ 2-3.
T.Pačėso sezonas Vilniuje baigtas su Karaliaus Mindaugo taure, bet tik LKL bronzos medaliais. Nors „Lietuvos ryto“ prezidentas Gedvydas Vainauskas originalia reitingavimo sistema bandė išvedžioti, kad vilniečiai pasirodė geriau nei Klaipėdos „Neptūnas“, bet sirgalius tokie skaičiavimai menkai paguodė – Europos taurėje komanda net neįveikė grupės varžybų barjero, o Karaliaus Mindaugo taurė nublanko prieš LKL bronzos medalius.
Šiuos T.Pačėso treniruojamo „Lietuvos ryto“ rezultatus iš viso lydėjo 28 pergalės ir 9 pralaimėjimai LKL čempionate bei Karaliaus Mindaugo taurėje (75,67 proc.). Tarp nesėkmių pasitaikė ir neįprastų kluptelėjimų Utenos „Juventus“, Prienų-Birštono „Vytautui“, Pasvalio „Pieno žvaigždėms“ ir Panevėžio „Lietkabeliui“.
Palyginimui, Marcelo Nicola, kuris „Lietuvos rytą“ treniravo iki trenerių karuselės prieš T.Pačėso atėjimą, LKL čempionate pasiekė 29 pergales ir 7 pralaimėjimus (80,55 proc.).
2016-2017 metų sezoną T.Pačėsas pradėjo 11 pergalių ir 4 pralaimėjimais LKL čempionate, kurie nustūmė „Lietuvos rytą“ tik į trečiąją turnyro lentelės vietą. Europos taurės sezoną pradėję trimis pralaimėjimais, vilniečiai iš viso iškovojo 3 pergales per 8 rungtynes ir pateko į kitą etapą. Šio sezono T.Pačėso pergalių procentas siekia 60,86 proc.
Skaičiai neatrodo įspūdingai, tačiau jų nereikėtų pervertinti – T.Pačėsas tą su „Lietuvos rytu“ įrodė vasarį triumfuodamas Karaliaus Mindaugo taurėje, kai kelias trofėjaus link buvo pažymėtas sensacingais LKL vidutiniokų kirčiais.
Ar pateisina etiketę?
Vertindamas permainas „Lietuvos ryte“ buvęs komandos vadovas Jonas Vainauskas Tomą Pačėsą pavadino treneriu vadybininku. Šis pateisindamas etiketę vos atvykęs į „Lietuvos rytą“ ėmėsi manevrų.
Per keturis mėnesius T.Pačėsas į Vilnių atsivedė 4 naujus žaidėjus, o po jo atvykimo susikrauti lagaminus turėjo bent penki „Lietuvos ryto“ nariai.
Labiausiai įstrigo du neįprasti mainai su LKL komandomis: „Lietuvos rytas“ vietoj Juliaus Juciko atsivežė Adamą Lapetą, o vietoj Roko Giedraičio – Artūrą Jomantą iš „Šiaulių“. Kai sirgaliai kraipė galvas, T.Pačėsas dėliojosi komandą neutralizuoti „Žalgirio“ ginklams, nes daugiau nebebuvo dėl ko kovoti – „Lietuvos rytas“ jau buvo pasitraukęs iš Europos taurės ir turėjo vienintelį pusmečio planą nuversti iš sosto žaliai baltus.
A.Lapeta ir A.Jomantas tapo žaidėjais, kurie atlikdavo tam tikrus vaidmenis, kai Kendrickas Brownas ir Denisas Lukašovas Vilniuje dažniau vertė griebtis už galvos nei džiūgauti.
Dar įdomesnė buvo pastaroji vasara. Iš pernykštės sudėties T.Pačėsas pasiliko tik Artūrą Gudaitį, Artūrą Jomantą, Deividą Gailių, Roką Giedraitį, Julių Juciką ir Adamą Lapetą. Net buvęs komandos kapitonas Antanas Kavaliauskas paliko „Lietuvos rytą“, suduodamas smūgį Vilniui perėjimu į Kauno „Žalgirį“. Bet 24sek žiniomis, A.Kavaliauskas prasidėjus tarpsezoniui nebuvo „Lietuvos ryto“ prioritetų viršūnėje, todėl klausimas kilo tik dėl komandos, kuriai „centras“ bus perduotas.
Iš viso po 2015-2016 metų sezono „Lietuvos rytą“ paliko bent 8 krepšininkai. Tai nebuvo tik sutapimas – ne visiems darbas su T.Pačėsu pasirodė malonus ir toks, dėl kurio jie norėtų likti Vilniuje. Ne visi žaidėjai džiūgauja ir likę „Lietuvos ryte“.
Kita vertus, naujojo sezono namų darbai buvo gerokai sėkmingesni. Turėdamas daugiau pinigų ir didesnį pasirinkimą, T.Pačėsas į Vilnių atvežė Davidą Loganą ir Drew Gordoną – du kol kas labiausiai pasiteisinusius „Lietuvos ryto“ pirkinius per T.Pačėso erą sostinės komandoje.
Kennetho Kadji pasirodymas sostinėje tapo pokštu, Corey Fisheris dėmesį į save sezono pradžioje labiau atkreipė ne žaidimu, o svoriu, todėl gynėjų grandies spragas po ieškojimų teko pildyti Joshu Akognonu.
„Lietuvos rytas“ gali didžiuotis D.Logano ir D.Gordono įsigijimu, bet klaidų komplektacijoje netrūko, todėl T.Pačėsas ir komandos vadovai dar turi, kur pasitempti.
Keista aura
T.Pačėsas yra išskirtinis treneris – jo isterijos šalia šoninės linijos pirmosiomis vadovavimo komandai savaitėmis buvo įdomesnis spektaklis nei pačios LKL rungtynės. Bet žiūrovai galiausiai priprato prie T.Pačėso veido mimikų ir nuolatinių priekaištų net ir po, atrodytų, nekaltų epizodų. Beje, pastaruosius suprato ne visi „Lietuvos ryto“ žaidėjai, todėl natūralu, kad ne visiems žaidėjams patiko tokie griežti metodai.
Jau vien T.Pačėso derybos su „Lietuvos rytu“ kėlė įtarimą, taip lyg signalizuodamos apie būsimus keistus dalykus Vilniuje.
Neoficialiomis žiniomis, T.Pačėso ir „Lietuvos ryto“ derybos prasidėjo dar tada, kai prie komandos vairo stovėjo Marcelo Nicola. Net kai buvęs vienas „Lietuvos ryto“ vadovų Darius Gudelis viešai pareiškė pasitikėjimą argentiniečiu, kalbama, kad jau tada buvo beveik pasiektas susitarimas su T.Pačėsu.
„Vertinant dabartinę komandos sudėtį, strategas gali įgyvendinti savo idėjas, kad komandos žaidimo kreivė pakryptų aukštyn“, – 2015-ųjų lapkričio 7-ąją lrytas.lt sakė „Lietuvos ryto“ komandos valdybos narys. Bet jau lapkričio 16-ąją sostinės klubas oficialiai atsisveikino su M.Nicola.
Bet derybose su T.Pačėsu kažkas turėjo strigti, kadangi dar bent mėnesį „Lietuvos ryto“ vairą dalijosi asistentai Aurimas Jasilionis ir Arvydas Gronskis. Beje, per tą laiką galutinai paaiškėjo, kad Vilniaus klubas nepateko į antrąjį Europos taurės etapą.
O kai gavo darbą „Lietuvos ryte“, bent porą kartų viešai paneigęs bendradarbiavimo su Vilniaus klubu versiją T.Pačėsas nedaugžodžiavo: „Čia paslaptis komercinė (juokiasi). Na, taip vyko, įvyko – žiūrėkime į priekį, o ne kalbėkime, kas vyko. Nevedu kalendoriaus, tikrai negaliu pasakyti, kada pradėjome kalbėtis.“
Daugelį stebino T.Pačėso rokiruotės apsistatant „Lietuvos ryto“ sudėtį nuo „Žalgirio“ ginklų, bet tai buvo logiškas ėjimas. Kita vertus, kai balandį lažybų bendroves sudrebino netikėta „Lietuvos ryto“ ir Prienų-Birštono „Vytauto“ rungtynių baigties prognozė, virš vilniečių stovyklos susikaupė pilki debesys.
Greitai pasklido sąmokslo teorijos, kad siekdamas išvengti Klaipėdos „Neptūno“ LKL pusfinalyje, „Lietuvos rytas“ tyčia pralaimės Prienuose, kad toji pergalė pastūmėtų „Vytautą“ į trečiąją turnyro lentelės poziciją.
Teorija pasitvirtino. „Lietuvos rytas“ krito Prienuose, o abejonių dėl sąžiningo žaidimo sukėlė keli faktoriai: T.Pačėso prieš rungtynes skyrė nepamatuotus krūvius; vilniečiai neišsivežė į Prienus Antano Kavaliausko, Mindaugo Lukauskio ir Adamo Lapetos; nuo trečiojo kėlinio žaidė su 18-mečiu Aisčiu Pilausku įžaidėjo pozicijoje, kuris baigė debiutines LKL rungtynes be keitimo; vilniečiai paskutinėmis sekundėmis neberodė pastangų gelbėtis ir neprasižengė tyčia; T.Pačėsas aikštėje laikė „tuščius“ žaidėjus.
Tačiau viskas taip netikėtai susidėliojo, kad „Neptūnas“ vis tiek prasmuko į trečiąją vietą ir pusfinalyje susitiko su „Lietuvos rytu“.
Apie tas rungtynes Prienuose vėliau nukovęs „Lietuvos rytą“ LKL pusfinalyje kalbėjo pats „Neptūno“ treneris Dainius Adomaitis: „Mes matėme, ko jie norėjo. Kad jie nenorėjo su mumis žaisti. Bet tuo jie padarė mums didesnę motyvaciją.“
Sakoma, kad kare pateisinamos bet kokios priemonės. Taip iki LKL čempionų sosto bandė prasibrauti ir T.Pačėsas. Kokias priemones treneris panaudos antraisiais savo vadovavimo „Lietuvos rytui“ metais?
