„Jei važiuosi žaisti į Rusiją, būsi priešas. Jau anksčiau buvo daug prieš tokį migravimą nusiteikusių žmonių, bet tuomet buvo politika. Dabar bus įdomu pamatyti, kaip viskas klostysis. Nežinau, kaip artimiausiu metu būtų įmanoma važiuoti žaisti į Rusiją. Turėtų viskas kardinaliai pasikeisti. Jei Rusijoje liks ta pati valdžia, tai kas iš lietuvių ten važiuotų? Nemanau, kad kažkas suprastų tokį ėjimą“, – 15min laidoje PIKENROLAS sakė Linas Kleiza.
„Nemanau, kad taip greitai viskas pasikeis“, – pridėjo PIKENROLE debiutavęs Marius Rutkauskas.
Barbariška Rusijos agresija Ukrainoje greitai iš Maskvos CSKA, Sankt Peterburgo „Zenit“, Krasnodaro „Lokomotiv“ ir Permės „Parma“ klubų išginė visus lietuvius – Marių Grigonį, Artūrą Gudaitį, Mindaugą Kuzminską, Giną Rutkauską, Kazį Maksvytį, Adą Juškevičių ir Eigirdą Žukauską.
Rusijos ekipas paliko dar didžiulė dalis užsieniečių žaidėjų, nors dalis jų vis dar dairosi į pinigus ir tęsia kovas tik VTB Jungtinėje lygoje.
Vasaros turgų užpildys būrys aukšto lygio krepšininkų, sminganti žemyn ekonomika ir iš tarptautinių turnyrų išmesti Rusijos klubai kirs per finansinius žaidėjų įgeidžius, o tai gali atverti duris prisikelti trokštančiam Kauno „Žalgiriui“.
„Žiūrint į visą šią tragišką situaciją ir iš jos kylančius minusus, tai gali išeiti į naudą „Žalgiriui“. Jie gali padaryti daug protingų ėjimų ir būti visiškai kitokia komanda jau kitą sezoną. Kainos krenta, o tai yra į naudą „Žalgiriui“. Jie gali konkuruoti su daugeliu klubų, nes tai vis tiek yra gera vieta“, – sakė L.Kleiza.
Jei Danielis Hackettas ir Tornikė Šengelija greitai susirado naujus namus Bolonijoje, vėl sudarę galingus kontraktus, tai kiti krepšininkai dar stovi eilėje ir rūpinasi esamų sutarčių nutraukimu.
„Taip tikrai gali būti, kad „Žalgiriui“ pavyks gerą žaidėją paimti už pigiau. Šis karas niekam nėra gerai, įskaitant krepšinį. Net ir kitose šalyse darbo vietas turintys žaidėjai turės susimažinti finansinius įgeidžius, nes į rinką ateina visas būrys gerų žaidėjų. Darbo ieškos aukščiausio lygio krepšininkai, į kuriuos taikysis Eurolygos ir stipriausi Europos taurės klubai. Rinka sumažės. Rusija buvo TOP 2 ar TOP 3 rinka, kuri spręsdavo labai daug dalykų. Jei koks Graikijos ar Ispanijos klubas norėdavo paimti žaidėją, tai Rusijos klubai pasiūlydavo daugiau ir tokiu būdu sukeldavo kainas likusiems Europos klubams, kurie turėdavo pasitempti“, – sakė M.Rutkauskas.
Ar dėl karo Ukrainoje gali pasikeisti amerikiečių krepšininkų požiūris į žaidimą Rytų Europoje?
„Dar sunku spekuliuoti šiais klausimais. Reikia palaukti ir pažiūrėti“, – nenorėjo įvykiams už akių užbėgti M.Rutkauskas.
„Rusijos paskelbtas karas iškraipys rinką ir žaidėjų kainas, tai faktas. Ateina didelis nežinomumas. Matome ekonominę situaciją, kuri vasarą gali būti bloga. Kainos kosminiu greičiu kyla. Jos kilo ir prieš karą. O kai prasideda nežinomybė, klausimas, kaip reaguos rėmėjai, kurie nežino, kas, kaip ir kur, – sunkmetį krepšiniui pranašavo L.Kleiza. – Kiek jie duos pinigų? Kiek klubai norės išleisti pinigų? Europa lėtėja ir susiduria su nežmoniškai daug problemų. Paliaubos tarp Rusijos ir Ukrainos to neišspręstų. Pagrindiniai žaidėjai uždirbo ir uždirbs, bet kas bus su tais, kurie eina po pagrindinių žaidėjų, tai yra kitas klausimas.“
Krepšininkų atsilaisvins ne tik iš Rusijos klubų, bet ir Ukrainos, kuri pastaruoju metu stipriai ėjo į viršų ir brėžė sau tikslus grįžti į stipriausius Senojo žemyno turnyrus.
„Ukrainos čempionatas jau rodė atsigavimo ženklus ir pasirašinėjo neblogus žaidėjus, – sakė krepšinio agentas M.Rutkauskas. – Ypač šį sezoną davė gerus kontraktus. Planas buvo dar daugiau investuoti. Jie buvo pasiruošę įsigyti gerus žaidėjus, kalbėjo apie dideles pavardes. Bet jie visiškai sugriuvo, atkrito ir užsieniečiai, ir visai neblogi vietiniai žaidėjai.“
V.Putino užkurta pekla sukrutins ne tik žaidėjų, bet ir trenerių rinką.
„Žalgiris“ jau buvo siejamas su tokiais strategais kaip Kazys Maksvytis, Ioannis Sfairopoulos ar Nenadas Čanakas, bet ieškoti naujų komandų gali ir šios srities banginiai – Xavi Pascualis, Dimitris Itoudis ar Velimiras Perasovičius.
X.Pascualį ar D.Itoudį Lietuvos čempionams privilioti vis tiek būtų itin sunkiai įkandama užduotis, bet užsidariusi Rusijos rinka ir numuštos kainos didina šansus kitą sezoną Kaune vietoje Jure Zdovco turėti aukštesnio lygio specialistą.
„Situacija tokia pati, kaip ir su žaidėjais – tragiška situacija pagerina „Žalgirio“ šansus susirasti gerą trenerį, nes Europoje vis tiek bus limituotas topinių darbo vietų skaičius, – sakė L.Kleiza. – Pasiūla padidėjo. Geri treneriai nenukentės, bet „Žalgirio“ skiriama suma naujam treneriui turėtų mažėti.“
„Dimitris Itoudis gali laukti. Jam nereikia niekur stačia galva nerti. Kaip matome situaciją Eurolygoje, gali atlaisvėti darbo vieta ir sezono metu“, – teigė M.Rutkauskas.
„O gal eis į NBA ir gal ten taps vyriausiojo trenerio asistentu? – svarstė L.Kleiza. – Anksčiau yra buvę ir kalbų apie tai. Variantų bus. Jis dirbo daug metų CSKA už labai gerus pinigus. Jis išlauks ir pažiūrės, kur jam yra geriausia eiti.“
Pinigų apakinta Eurolyga laikinai suspendavo visus tris Rusijos klubus, sugrįžimo liniją nubrėžusi ties „karo pabaiga“, tačiau sunku įsivaizduoti CSKA, „Zenit“ ir UNIKS žaidžiant stipriausiame Senojo žemyno turnyre ne tik šį, bet ir kitą sezoną.
Jei Eurolyga ir uždegtų tam žalią šviesą, labai tikėtina, jog į aikštelę prieš Rusijos klubus atsisakytų žengti didžioji dalis Eurolygos klubų.
Kas galėtų šias tris komandas, atstovaujančias agresyviai Ukrainos ir visos Europos atžvilgiu nusiteikusiai šaliai, pakeisti?
Pirmiausia akys krypsta į didžiuosius Europos taurės klubus, svajojančius grįžti tarp elito – Bolonijos „Virtus“, „Valencia“ ir Belgrado „Partizan“.
PIKENROLO laidos dalyviai siūlo žiūrėti ne tik į skambius pavadinimus, bet ir tų klubų atstovaujamas rinkas.
„Bolonijos ir Valensijos komandos eis automatiškai į Eurolygą. Tai Eurolygos kalibro klubai. „Virtus“ deda daug pinigų į tai, turi žaidėjus, „Valencia“ jau buvusi Eurolygoje, o dar ruošiamos naujos arenos. Tai yra Eurolygos klubai, – kalbėjo L.Kleiza. – Kas bus trečias? Gali būti ir „Partizan“. Bet Eurolygai reikia orientuotis į Prancūziją, Vokietiją, bandyti kurti klubus ten. Kam jiems reikia Serbijos? Tai krepšinio šalis, bet Eurolyga su vienu Serbijos klubu ten jau ir taip turi viską. Antra komanda pinigų daugiau neatneš. Kur yra rinka, kur yra televizijos kontraktai? Eurolyga taip žiūri ir į Lietuvą. Krepšinio tradicijos yra, bet tai neplečia lygos, ko ir ieško Eurolyga.“
„Eurolyga skilo dar prieš karą – susipykę, pasidalinę grupėmis. Niekas nerado pinigų. Eurolyga turi geriausią produktą, bet vadovavimas yra pats blogiausias. Gyvename Eurolygos aukso amžiuje, bet klubai skyla per pusę. O dar kažkokios kalbos apie išėjimus... Bet Jordi Bertomeu nenori paleisti ir jis nepaleis“, – pridėjo L.Kleiza.
„Vokietijoje potencialas tikrai didelis, tarkime, tokie miestai, kaip Hamburgas. Gali dairytis į visas puses – potencialo ten daug. Vokietijoje tikrai gali būti dar viena Eurolygos komanda“, – sakė M.Rutkauskas.
„Reikia žiūrėti, kuriose šalyse yra didžiausia plėtra ir stipriausios ekonomikos. Kam Eurolygai reikia šalies, turinčios tris milijonus gyventojų? Eurolyga iš šios rinkos viską jau gauna per „Žalgirį“. Serbijoje – per vieną serbų komandą. Bet Vokietijoje viskas dar nėra išspausta“, – sakė L.Kleiza.
Visa 15min laida PIKENROLAS su Linu Kleiza ir Mariumi Rutkausku:
