Armando Škelės karjera buvo apipinta legendomis, nes vienas talentingiausių Latvijos krepšininkų garsėjo nuotykiais už aikštės ribų.
Dabar savo istorijas krepšinyje ir užkulisiuose 40-metis latvis pasakoja savo autobiografinėje knygoje „Starp dzīvi un basketbolu“ („Tarp gyvenimo ir krepšinio“).
15min jau dalinosi A.Škelės romantine istorija su Lenkijos klubo šokėja, kai viskas baigėsi ne taip ir romantiškai.
Dabar siūlome kitą pasakojimo dalį, kurioje latvis irgi atvirai pasakoja apie karjeros etapą Vloclaveko „Anwil“ klube – o ten svarbius vaidmenis turėjo Alytaus krepšinyje daug metų dirbę treneris slovėnas Andrejus Urlepas bei klubą valdęs Tomas Pačėsas, tuo metu dar pats žaidęs krepšinį.
A.Škelė pasakojo apie Lenkijos komandos stovyklą Slovėnijoje, kai susidūrė su A.Urlepo darbo metodais ir T.Pačėso asmenybe.
„Pirmoji pamoka buvo, kai per susirinkimą pajutau, jog Urlepas buvo visiškai abejingas tolerancijai. Jis vaikė mus visus kaip šunis, nes treniruotės negali sustoti.
Įprastai kitur treniruotės trukdavo pusantros valandos arba dvi valandas, o ten mes dirbdavome tris valandas. Tęsdamas tokiu būdu, Urlepas pateko į žaidėjų nepageidaujamų asmenų sąrašą. Niekas nesakė jam priekaištų asmeniškai, bet ir netrukdė kalbėtis už akių. Su kitais „Anwil“ jaunaisiais žaidėjais mes mielai parodijuodavome trenerį, vaizduodami jo keistą neurotinę mimiką. Kartais jis primindavo hiperaktyvų vaiką suaugusiojo kūne, tad vaidinti trenerį būdavo tikrai juokinga. Jis buvo panašus į „Smurfų“ filmukų burtininką – abu jie atrodė panašiai: plika galva, vešlūs antakiai, abu pikti lyg velniai.
Sunku buvo net tiems, kurie patys atrodė lyg geležiniai. Pavyzdžiui, mano kambario draugas iš Lietuvos Tomas Pačėsas. Jį paskutinį galima būtų pavadinti silpnu, nes Pačėsas demonstravo savo kietumą visais būdais.
