| Trečiadienis | Europos taurė | „Lietkabelis“ – „Telenet Giants“ | 19:00 | Panevėžys |
Vieną emocingą kroatą Panevėžio „Lietkabelyje“ pakeitė kitas.
Naudingiausiu komandos žaidėju buvęs universalusis Željko Šakičius stipriai pasikėlė savo vertę ir vasarą išvyko į Saratovą, tačiau krepšininkų iš šios Balkanų valstybės Aukštaitijos ekipos sudėtyje nesumažėjo.
Pagrindinio komandos vidurio puolėjo poziciją užėmė 26-erių metų 208 cm ūgio Marinas Maričius, geras Ž.Šakičiaus bičiulis, kuris dėl patarimo apie „Lietkabelį“ teiravosi būtent savo buvusio kambarioko Kroatijos rinktinėje.
„Željko apie miestą ir klubą pasakojo tik puikius dalykus. Jis sakė, jog mano karjerai tai duos didelę naudą. Mes kartu atstovavome Kroatijos rinktinei, sužaidėme keletą mačų, buvome kambariokai. Pakalbėjus su juo, treneriu Nenadu ir savo agentu, apsispręsti vykti į Panevėžį sudėtinga nebuvo“, – 15min praėjusios vasaros įvykius prisiminė „Lietkabelio“ naujokas.
Tai nėra pirmasis M.Maričiaus vizitas Lietuvoje. Šioje šalyje jis lankėsi 2012-aisiais, kai su Kroatijos jaunimo (U-18) rinktine iškovojo Europos čempionato auksą.
„Siemens“ arenoje vykusiame finale Dario Šaričiaus vedami kroatai 7 tūkst. sirgalių akivaizdoje 88:76 įveikė Lietuvą, kurios lyderiu buvo Marius Grigonis, o komandoje žaidė ir Lukas Lekavičius ar dabartinis M.Maričiaus komandos draugas „Lietkabelyje“ Jokūbas Gintvainis.
Europos jaunimo pirmenybėse vidurio puolėjas vaidino epizodinį vaidmenį, rungtyniavęs beveik po 12 minučių ir per šį laiką rinkęs po 3,8 taško bei 2,8 atkovoto kamuolio.
Tačiau atsiminimai iš prieš aštuonerius metus vykusio čempionato Lietuvoje kroato galvoje yra ryškūs.
„Pamenu, kad žaidėme Klaipėdoje ir Vilniuje, pamenu raudoną šaltą sriubą, kurios visi nemėgsta (juokiasi). Valgėme su karštomis bulvėmis. Tai keistas patiekalas. Žinau tiek, kad Lietuvoje visi myli krepšinį. Tai yra faktas, kuris man įstrigo dar nuo 2012-ųjų“, – teigė M.Maričius.
„Lietkabelio“ legionieriaus tėtis – buvęs jūrų pėstininkas, mama –pardavėja. Nors krepšininko tėvai ryšio su sportu neturėjo, tačiau emocingąjį Mariną aktyvus laisvalaikis traukė visada.
Adrijos jūros pakrantėje įsikūrusiame Splito mieste gimęs ir augęs M.Maričius vaikystėje pirmiausia išbandė rankinį ir futbolą, o būdamas 12 metų amžiaus, kai geriausi draugai patraukė į krepšinio treniruotes, iš paskos nukulniavo ir jis.
„Tai buvo lūžio taškas, kai pamilau krepšinį, – prisimena Panevėžio komandos žaidėjas. – Geri draugai ir tave traukiantis žaidimas, kas gali būti geriau? Krepšinis man vis labiau ėmė patikti, o tai sieju su asmeniniu tobulėjimu. Labiausiai žavintis dalykas krepšinyje – visada galima kažką patobulinti ir pagerinti. Krepšinis tavyje niekada nemirs, nes visada bus vietos tobulėjimui. Tai priežastis, kodėl myliu šį žaidimą.“
Michaelo Jordano, Magico Johnsono, Larry Birdo ir Hakeemo Olajuwono žaidimo epizodus be perstojo sukęs ir stebėjęs puolėjas labiausiai pamilo LaMarcuso Aldridge'o atstovaujamą „Portland Trail Blazers“ komandą.
Po Europos jaunimo čempionato Lietuvoje kroatas išvyko į JAV, kur La Porto mieste Indianoje ėmė lankyti „La Lumiere“ mokyklą.
Panevėžio komandos centras prisimena sunkumus, su kuriais susidūrė pirmą kartą padėjęs koją ant jam nepažįstamos Amerikos žemės.
„Tai buvo sudėtingas laikotarpis, šioks toks kultūrinis šokas, – pasakojo M.Maričius. – Turėjau palikti tėvynę ir išvykti į nepažįstamą kraštą, visai nemokėdamas anglų kalbos. JAV – labai didelė šalis, didžiulė žmonių koncentracija vienoje vietoje. Pastatai didžiuliai ir šviesūs, nuo jų buvo galima apakti. Aš kilęs iš Splito, kuriame žmonės pažįsta vienas kitą, tad susidūriau su kardinaliais pokyčiais. JAV krepšinis buvo kitoks, bet psichologiškai aš viskam buvau pasiruošęs. Svarbiausia tai, kad artimieji mane ir mano sprendimus visiškai palaikė. Nusprendžiau siekti svajonės JAV, ten baigiau universitetą, o tai buvo vienas pagrindinių mano pasirinkimo išvykti į Ameriką tikslų.“
Ketverius metus dičkis studijavo Šiaurės Ilinojaus universitete, o dar metus tuomet mokėsi DePaulo koledže.
Baigęs studijas Marinas grįžo į Senąjį žemyną, kur sudarė sutartį su Biujukčekmedžės klubu iš Turkijos, tačiau jame sužaidė vos dvejas rungtynes.
Sezoną jis užbaigė Belgijoje, Ostendės „Filou“ komandoje, o šioje šalyje rungtyniavo ir pastarąjį sezoną, kai rungtyniavo pirmenybių autsaiderėje Alsto „Okapi“ ekipoje.
Su Lietuvos krepšiniu spėjęs susipažinti M.Maričius palygino šias dvi krepšinio lygas.
„Lietuvoje žaidžia geresni krepšininkai, čempionatas yra stipresnis. Jūs turite komandas Eurolygoje ir Europos taurėje, tarptautiniuose turnyruose žaidžia gal keturi klubai. Belgijos lygoje irgi yra dešimt komandų, bet tik dvi ekipos žaidžia aukštesniame lygyje. Tai skirtingos lygos. Lietuvoje krepšinis gal kiek greitesnis ir fiziškesnis, džiaugiuosi, jog žengiau karjeroje į priekį“, – sakė „Lietkabelio“ aukštaūgis.
LKL pirmenybėse kroatas žaidžia po 17 minučių, per kurias renka po 8,7 taško, 3,5 atkovoto kamuolio ir 9,3 naudingumo balo.
Debiutiniame sezone Europos taurėje M.Maričius trejose rungtynėse žaidė po 22 minutes, pelnė po 9,7 taško, atkovojo po 4,7 kamuolio bei rinko po 10,3 naudingumo balo.
„Tegul sirgaliai sprendžia patys apie mane ir mano žaidimą, – sakė vienas iš trijų Panevėžio komandos legionierių. – Aš esu aš, stengiuosi žaisti geriausiai kaip tik galiu. Esu atviras ir draugiškas žmogus. Jei norite ko nors paklausti, prieikite ir paklauskite, o aš jums tikrai atsakysiu.“
Klubo žmonės M.Maričių apibūdina kaip pozityvų ir atsipalaidavusį žmogų, kuriam didžiulę įtaką padarė JAV kultūra. Emocionalus, bet ne įnoringas žmogus, kuris aikštelėje įprastai yra labai karštas.
Šią ugnį žaidimui ir balkanišką aistrą krepšiniui širdyje atletas nešioja nuo pat vaikystės.
„Visada norėjau save įrodyti, visada mano žaidime būdavo daug emocijų. Žinoma, kartais būna rungtynių, kai reikia papildomai užsikurti, bet kai reikia, aš tai parodau, o komandos draugai seka man iš paskos. Krepšinis man reiškia labai daug, tai ištransliuoju per emocijas“, – sakė karštasis „Lietkabelio“ kroatas.
„Lietkabelio“ startas – labai permainingas. Vietinėse pirmenybėse panevėžiečiai startavo dviem pralaimėjimais, kuriuos pakeitė keturios pergalės iš eilės, įskaitant pirmąjį istorijoje triumfą „Žalgirio“ arenoje.
Europos taurėje – trys didžiųjų turnyro klubų Bolonijos „Virtus“, „Monaco“ ir Krasnodaro „Lokomotiv“ smūgiai.
„Mes vis dar neišnaudojame savo potencialo, – aiškino M.Maričius. – Manau, kad galime žaisti daug geriau. Problema ta, jog sunku po šešių mėnesių pasiekti gerą žaidybinę formą, tam reikia laiko. Susirinkome rugpjūtį, po labai ilgos pertraukos. Manau, kad mes dar šoksime ant tinkamų vėžių, kalbant apie žaidimo intensyvumą ir situaciją lentelėje. Mano akimis, mūsų lygis kyla.“
M.Maričius nesutinka, kad Europos taurės marškinėliai „Lietkabeliui“ yra per dideli.
„Nemanau, kad Europos taurės lygis mums yra per aukštas, – tvirtino kroatas. – Mes tiesiog atsimušėme į labai stiprias komandas. Jei pažvelgtume į kitas grupes, tokio kalibro komandų ten nėra, kokios mums teko jau pirmuosiuose trijuose turuose – įspūdingi biudžetai, aukšto meistriškumo žaidėjai, buvę NBA krepšininkai. Didelė motyvacija mums. Bet šie klubai į žaidėjus investuoja labai daug pinigų, o žaidėjai atneša kokybę. Mes dar nesame tame pačiame lygyje, bet siekiame šią atskirtį sumažinti.“
Ketvirtasis Panevėžio komandos išbandymas – taip pat pergalių skonio dar nepatyrusi Antverpeno „Telenet Giants“. Pirmąsias trejas rungtynes „Lietkabelis“ pralaimėjo vidutiniu 23 taškų skirtumu, tuo metu Belgijos komanda – 20 taškų deficitu.
„Mums labiausiai reikėtų pagerinti susikalbėjimą gynyboje. Tobulėjame, bet treneris naudoja specifinę gynybos sistemą, kurioje visi turime būti gerai susigroję. Viskas prasideda nuo gynybos“, – didžiausią taisytiną dalyką dabartiniame „Lietkabelio“ žaidime įžvelgė krepšininkas.
„Telenet Giantis“ – Europos taurėje debiutuojanti, tačiau puikiai Marinui Maričiui pažįstama komanda, su kuria Belgijos čempionate jis kovėsi pastaruosius du sezonus.
Europos taurė yra vienintelis turnyras, kuriame kol kas šį sezoną varžosi Antverpeno krepšininkai.
„Antverpeno situacija yra identiška, mes esame vienoje valtyje. Jie, kaip ir mes, vis dar ieško pirmosios pergalės. Manau, kad laukia sunkios rungtynės. Jie išlaikė branduolį, turi tą patį trenerį. Bus sunku, laukia sunki kova dėl pergalės. Šis mačas mums iš „gyvenk arba mirk“ kategorijos. Galime susigrąžinti pasitikėjimą savimi ir šansus kovoje dėl vietos kitame etape. Kita vertus, žiūrime tik į vienerias rungtynes į priekį, tad po trečiadienio susitikimo tikrai nemirsime“, – teigė M.Maričius.
