Suprasti akimirksniu
- Švedijoje skaičiuojama 12 tūkst. užsikrėtusių koronavirusu.
- Dėl COVID-19 Švedijoje mirė per 1,2 tūkst. žmonių.
- Nors aukų skaičius ženkliai didesnis nei kitose Skandinavijos šalyse, švedai valstybėje taiko lengvas suvaržymo taisykles.
Po skirtingas šalis pasklidę Kaušaičiai labai skirtingai laikosi per karantiną.
WNBA žaidusi Aneta Kaušaitė griežtai laikosi karantino taisyklių, kurias diktuoja Suomijos valdžia.
Dvynių brolis verda pačiame pandemijos įkarštyje, nes dirba Šiaulių infekcinių ligų skyriuje.
Tėvas yra visiškai izoliavęs save kaime, kur maisto davinius pasiima palikus juos prie durų.
Tuo metu Jurgita Kaušaitė Stokholme dirba savo darbus mokykloje.
„Parkuose labai daug žmonių, sėdėjome ir mes lauko kavinėje, – sakė Stokholme su gyvenimo partnere jau daug metų įsikūrusi buvusi Lietuvos rinktinės krepšininkė. – Žinau, kas vyksta Lietuvoje, o švedai atsipūtę!
Pirmadienį buvau parke, ten labai daug žmonių – žiūrint į juos atrodė, kad jokio koronaviruso nėra.
Beveik nematysi žmonių su kaukėmis. Labai mažai jas dėvinčių – nebent azijiečiai ir senyvo amžiaus švedai.
Aš pati be kaukės.“
Atliko platų posūkį karjeroje
1997 metais padėjusi Lietuvai laimėti auksą Europos pirmenybėse J.Kaušaitė pastaraisiais metais išgyveno didelius pokyčius karjeroje.
Baigusi krepšininkės karjerą Švedijoje, ji liko dirbti šioje Skandinavijos šalyje, įsitvirtinusi kaip krepšinio trenerė – treniravo Stokholmo klubą ir įvairaus amžiaus Švedijos merginų rinktines, o 2018 metais vadovavo nacionalinei moterų rinktinei.
Užpernai ji buvo sudariusi trejų metų sutartį su Noršiopingo „Dolphins“, per pirmą sezoną ten pripažinta geriausia Švedijos lygos trenere, bet pernai nusprendė pasitraukti iš klubo, kai šis susidūrė su dideliais finansiniais sunkimais.
„Praėjusią vasarą ryžausi dideliems pokyčiams. Trenere dirbau 10 metų, bet darėsi vis sunkiau – finansinė krepšinio Švedijoje padėtis nėra dėkinga. Nutariau, kad bet kada galiu grįžti į krepšinį, o galbūt derinti jį su kitu darbu, kaip tai daro kiti.
Prieš kelerius metus pradėjau rūpintis ir dabar gavau mokytojos diplomą, kuris man leidžia dirbti Švedijos mokyklose“, – pasakojo J.Kaušaitė.
Dabar, per pandemijos įkarštį, ji veda pamokas nuo pirmos iki šeštos klasių vaikams.
Pasitiki šalies lyderiais
Švedijoje šiuo metu tik studentai ir gimnazistai (moksleiviai nuo devintos klasės) mokosi nuotoliniu būdu. Kiti traukia į mokyklą, nors užsikrėtimų skaičius Švedijoje slopsta pamažu.
„Iš pradžių mokyklose nebuvo dalies mokytojų ir vaikų. Pavyzdžiui, maždaug iš 22 vaikų trūkdavo 4–5, vienoje klasėje net aštuonių, – pasakojo J.Kaušaitė. – Su ta vaikų dalimi mokytojai dirbo nuotoliniu būdu, bet dabar vis daugiau vaikų ateina į mokyklą. Pamokose jų sulaukiame apie 90 proc.“
Tėvai gali pasirinkti, ar leisti savo vaiką į mokyklą. Dauguma leidžia ir dėl to, kad patys dirba tuo metu savo darbo vietose.
Sveikatingumai klubai buvo užvėrę duris pandemijos pradžioje, bet po savaitės vėl atsidarė ir veikia iki šiol.
Ryškiausia Švedijos sporto žvaigždė Zlatanas Ibrahimovičius treniruojasi su „Hammarby“ futbolininkais.
Daugumos parduotuvių, ne tik maisto, durys liko atvertos iki šiol.
„Pavyzdžiui, dideliame prekybos centre dirba apie 95 proc. parduotuvių. Šiek tiek sutrumpėjo jų darbo laikas, pastebimai mažiau žmonių“, – pasakojo J.Kaušaitė.
Tačiau gyvenimas Švedijoje verda, nepaisant koronaviruso aukų.
Andersas Tagnellis, Švedijos vyriausiasis epidemiologas ir svarbiausias strategas kovoje su pandemija, diktuoja kitus kovos būdus.
63 metų švedas mirga antraštėse ir televizijos laidose, žerdamas skaičius ir nuosekliai aiškindamas, kaip pandemija pasklidusi po šalį.
Ministro pirmininko Stefano Lofveno reitingai buvo labai žemi, o per pandemiją reitingai šoktelėjo, nes švedai juo patikėjo.
„Žmonės nepanikuoja, jais tiki ir pasitiki, – sakė J.Kaušaitė. – Aišku, man labai sunku suvokti, kad jau yra daugiau nei tūkstantis mirusių nuo viruso. Su tuo susitaikyti negali. Man sunku pasakyti, ar Švedija pasirinko gerą kelią, tai tik ateitis parodys.
Tačiau tuo pat metu aš jaučiu lyg viskas būtų kontroliuojama. Atrodo, kad švedai kontroliuoja sergančių žmonių srautus, atvejai yra pasidalinę tolygiai, nėra kažkokių protrūkių.
Per tokius įvykius išryškėja ir lyderiai. Lietuvoje Gitanas Nausėda man atrodo labai pasislėpęs, ar ne?
Aš nežinau, ar Švedija pasirinko teisingą strategiją, kuri yra kitokia nei kito pasaulio. Bet jaučiu, kad pati galiu rinktis, galiu spręsti, ar pasitikėti protingomis galvomis, kurios sprendžia tai, kas joms atrodo išmintingiausia Švedijai.“
Rekomendacijų laikosi savarankiškai
Šalia laisvo gyvenimo Švedijoje liko apsčiai taisyklių.
Uždrausta burtis į didesnes nei 50-ies žmonių grupes, uždaryti universitetai ir vyresnės mokyklos klasės. Vyresni nei 70-ies metų švedai stengiasi laikytis saviizoliacijos.
Nors lauko kavinės veikia, žmonės stengiasi prisilaikyti atstumo vienas nuo kito. Apie dvi dešimtis lauko kavinių ir restoranų gavo įspėjimus ir baudas už tai, kad žmonės sėdėjo per tankiai – kitą dieną buvo užtikrinta socialinė distancija.
J.Kaušaitei pakilo antakiai, kai išvydo, kaip per savaitę Stokholme buvo įrengta nauja ligoninė keliems šimtams pacientų, nors ji nėra naudojama – kol kas Švedijos sostinės ligoninės nėra perpildytos.
Buvusi Lietuvos rinktinės krepšininkė pastebėjo, kad mašinų srautas ir bendras žmonių judėjimas yra nepalyginimai mažesnis, nes žmonės klausosi rekomendacijų.
„Įprastai savaitgalį Švedijoje daug kas vyksta į savo vasarnamius, bet prieš Velykas buvo rekomendacija iš Stokholmo nevykti. Aš pati planavau išvažiuoti į Pietų Švediją, bet likau Stokholme, nes paklausiau rekomendacijos, – pasakojo J.Kaušaitė. – Valstybė leidžia rinktis. Kai yra laisvė rinktis, išsiugdo sąmoningumas.“
Dirbdama mokykloje ji stengiasi pamatyti šviesas abiejose krizės valdymo pusėse.
J.Kaušaitė mano, kad veikiančios vaikų mokyklos tarsi liudija žmonėms, kad nereikia panikuoti dėl viruso, kad gyvenimas gali tekėti labiau įprasta vaga.
Tuo pačiu ji regi ir nuotolinių pamokų naudą, nes tokia praktika turėtų praversti ir ateityje tais atvejais, kai vaikai mokysis iš namų per labiau įprastas ligas.
Praėjusią savaitę Švedijoje buvo registruoti 25 350 bedarbių, o tai diktuoja didesnę krizę nei buvo 2008 metais.
Tačiau J.Kaušaitei susidaro įspūdis, kad palaikydami atviras duris verslui, švedai stengiasi kuo ilgiau išlaikyti žmonių įprastą gyvenimą ir ekonomiką, kad po pandemijos šalis mažiau kraujuotų.
Sesuo Suomijoje stebisi
Švedų taktika taip skiriasi nuo gretimų valstybių: Danijos, Norvegijos, Suomijos ar Lietuvos.
Tad J.Kaušaitei įdomu tai aptarti su artimaisiais.
J.Kaušaitės sesuo dvynė Aneta, pirmoji Lietuvos krepšininkė, pravėrusi moterų WNBA duris (antroji buvo Jurgita Štreimikytė-Virbickienė), gyvena Suomijoje.
„Ji stebisi ir sako man: „Ką jūs ten darote!“ – juokėsi J.Kaušaitė. – Aneta pasakojo, kad Suomija renkasi visiškai kitą kelią ir yra viską uždariusi. Jie irgi labai pasitiki suomių valdžia.“
Tuo metu seserų brolis darbuojasi Šiaulių ligoninėje. „Broliukas dirba išsijuosęs. Man atrodo, kad jis nenori mūsų gąsdinti ir daug nepasakoja. Tik pasako, kad viskas gerai, mes dirbame – nesijaudinkite, – pasakojo J.Kaušaitė. – Tėvukas užsidaręs kaime su drauge, saugosi, net į parduotuves neina. Sakau, jam: šaunuolis.“
Tuo pačiu metu ji pati gyvena visiškai kitomis sąlygomis Švedijoje ir ten jaučiasi rami: „Aš irgi nepanikuoju. Manau, kad visi sėdi savo kėdėse ir žino, ką daro.“
