Vietinis praeivis užkalbino 15min žurnalistų kompaniją pačioje Kelno senamiesčio širdyje.
Kalbus vaikinas nugirdo jo ausiai nepažįstamą lietuvių kalbos skambesį ir suskubo pasidomėti, kokia kalba tarpusavyje bendrauja dėl Europos krepšinio čempionato į ketvirtą pagal dydį Vokietijos miestą atvykę užsieniečiai.
Nesakė jam daug nei Lietuvos pavadinimas, nei mūsų kelionės tikslas – nors yra tikrų tikriausias kelnietis, o miesto tiltų ir aikščių stulpai nukabinėti Europos čempionatą reklamuojančiais plakatais ir vėliavomis, vokiečiui žinia apie jo mieste susirinkusį žemyno krepšinio elitą buvo naujiena.
Bet jau netrukus ir šis netikėtai sutiktas praeivis turėtų susivokti, kad Kelne startuoja tikras krepšinio festivalis.
Antradienį ir trečiadienį turnyro savanoriai dar painiojosi bandydami prisiminti tvarką, o šalia arenos dar tik kilo speciali sirgaliams skirta pramogų zona, bet apskritai Kelnas Europos čempionatui atrodė pasiruošęs.
Pasiruošęs šis miestas priimti ir tūkstančius krepšinio fanatikų.
Dar antradienį Kelno senamiesčiu ramiai dairydamasis slankiojo Bosnijos ir Hercegovinos bokštas iš NBA Jusufas Nurkičius, vieną iš senamiesčio barų rinkosi ir grupelė kitų bosnių krepšininkų.
Juos Kelne turėtų palaikyti gausus Vokietijoje gyvenančių bosnių desantas – tikimasi, kad „Lanxess“ arenoje ši komanda turės maždaug tūkstančio sirgalių užnugarį.
Panašus žmonių skaičius atvyks palaikyti ir Lukos Dončičiaus, Gorano Dragičiaus bei visos Slovėnijos rinktinės. Tiesa, slovėnų žurnalistai tikina, kad daugelis jų tautiečių žvelgia ne Kelno, o Berlyno kryptimi – į Vokietijos sostinę, kurioje bus žaidžiami lemiami turnyro mačai, planuoja vykti kur kas daugiau slovėnų.
Nors trečiadienio vakarą po Kelno senamiestį šmirinėjo legendinis prancūzų krepšininkas Borisas Diaw, jo tautiečius Kelne turėtų palaikyti kiek mažesnės pajėgos nei bosnius ar slovėnus. Nepernelyg daug sirgalių turės ir Vengrija.
O didžiausią konkurenciją aktyviai savo komandą palaikysiantiems šeimininkų vokiečių sirgaliams turėtų sudaryti lietuviai.
Tikslius skaičius bus galima vertinti tik prasidėjus turnyrui, bet prognozuojama, kad vien iš Lietuvos į Kelną įvairiais būdais turėtų atkakti 1,5–2 tūkst. aistruolių.
Neabejojama, kad prie jų dar prisijungs ir Vokietijos bei aplinkinių šalių teritorijose gyvenantys ir dirbantys lietuviai – Kelną vos per kelias valandas galima pasiekti iš Belgijos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Liuksemburgo, neprailgtų kelionė ir iš Didžiosios Britanijos arba Danijos.
Kad ir koks būtų galutinis lietuvių skaičius Kelne, sutilpti į „Lanxess“ areną jiems neturėtų kilti problemų.
Reino krašto kultūriniame centre lietuvius pasitinka statinys, kiek nustebinęs net ir milžiniškas NBA arenas kone kasdien matantį Domantą Sabonį.
„Pirmą kartą esu Kelne. Arena – tikrai didelė. Tikiuosi, kad atvyks daug sirgalių“, – 15min žurnalistui Rokui Pakėnui sakė Lietuvos rinktinės žvaigždė.
Krepšinio rungtynių metu joje gali tilpti net iki 19,5 tūkst. sirgalių – daugiau talpina tik aštuonios iš 29 NBA arenų. Iš visų krepšiniui naudojamų uždarų arenų Europoje oficialiai daugiau sirgalių sutalpinti gali tik viena – Atėnų OAKA, kurios vietų skaičius viršija 20 tūkst.
Beje, kaip tik prieš kelias dienas OAKA arenoje buvo pagerintas ir pasaulio čempionato atrankos rungtynių lankomumo rekordas, kai graikų ir belgų rungtynes susirinko pažiūrėti 19 443 sirgaliai. Visi jie tilptų ir į „Lanxess“ tribūnas.
Vokiečiai skaičiuoja, kad 1998 metais duris atvėrusiame, o vėliau renovuotame statinyje per pustrečio dešimtmečio apsilankė jau 35 mln. žmonių.
Europos čempionato B grupės kovų aikštelė, beje, pavadinta Vokietijos specialiųjų cheminių medžiagų įmonės, įsikūrusios Kelne, pavadinimu. „Lanxess“ iškabų mieste netrūksta – kompanijai priklauso didžiulis pastatas miesto centre bei keli kiti padaliniai tolėliau.
Prieš patraukdami į areną lietuviai neabejotinai stabtels viename iš Kelno senamiesčio barų. Pasirinkti bus nelengva – sakoma, kad Kelne vienam žmogui tenka didžiausias barų skaičius visoje Vokietijoje.
Barų Kelne tiek daug, kad juos beskaičiuodami vietiniai kažkuriuo metu net pametė skaičių.
Beje, įsitaisę kažkurioje aludėje sirgaliai galės paragauti ir produkto, kurį šviežią galima gauti tik čia – kölsch alaus.
Kiek švelnesnis ir saldesnis už įprastą vokišką alų, šis gėrimas nuo 1985 metų yra gaminamas tik Kelne ir jo apylinkėse bei yra laikomas tikru kelniečių pasididžiavimu.
„Lanxess“ arena yra išsidėsčiusi kitoje Reino upės pusėje nei Kelno senamiestis, bet tai ne problema, nes upę kerta net aštuoni tiltai.
Pusė jų lietuviams turėtų ypač patikti, mat jie nudažyti žalia spalva.
Už to slypi įdomi istorija.
Dar 1929 metais tuometinis Kelno meras, vėliau tapęs Vokietijos kancleriu, Konradas Adenaueris sumanė sukurti naują žalios spalvos atspalvį.
Taip gimė kölner brückengrün – Kelno tiltų žalia spalva, kuria nudažyti visi tuometiniai miesto tiltai.
Dar ir dabar keturi iš jų yra padengti šiuo žalios spalvos atspalviu, o juos dažyti kita spalva draudžia miesto įstatymai.
Žalios netrūksta ir kitose miesto dalyse – taip nudažyti paminklai, kai kurie pastatai.
O jau nuo šiandien žalia spalva, tiesa, lietuviško atspalvio, nusidažys ir „Lanxess“ arenos tribūnos.
Kelnas pasižymi ne tik milžiniška arena, bet ir kitu įspūdingo dydžio statiniu.
Nors į Vokietijos vakarus atvyko Lietuvos rinktinės bokštai Domantas Sabonis ir Jonas Valančiūnas, prancūzas Rudy Gobert'as, bosnis Jusufas Nurkičius ir kiti aukštaūgiai, net ir jie nublanktų prieš virš miesto panoramos aukštai išstypusią Kelno katedrą.
Iki 144,5 metro ištįsęs statinys yra trečia aukščiausia katedra pasaulyje, o jos statybos truko net 632 metus.
Tiesa, tiek ją, tiek kitus senamiesčio pastatus vokiečiams teko atkurti beveik nuo nulio, nes per Antrąjį pasaulinį karą iš Kelno senamiesčio buvo likę tik griuvėsiai. Ant vieno Vokietijos kultūrinių centrų nacius atakavę Sąjungininkai numetė net apie 32 tonas bombų.
Rūro megapolio, kuriame vienas prie kito išsidėstę daugybė garsių Vokietijos miestų (be Kelno, dar ir Dortmundas, Diuseldorfas, Esenas, Duisburgas, Gelzenkirchenas), centru vadinamas Kelnas žinomas ir dėl savo mokslo šaknų.
Būtent šiame 1,1 mln. gyventojų turinčiame mieste prieš daugiau nei 600 metų – 1388-aisiais – duris atvėrė pirmasis Vokietijos universitetas, ligšiol vertinamas kaip viena geriausių mokslo įstaigų visoje Europoje. Dabar šiame universitete mokslus kremta apie 48 tūkst. studentų.
Simboliška, kad būtent Rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių dieną, į pirmąjį egzaminą patrauks ir Lietuvos rinktinės dvyliktukas.
Jau pirmasis testas prieš Slovėnijos rinktinę parodys, kaip gerai pamokas rugpjūtį paruošė visus devynis mačus laimėję Kazio Maksvyčio auklėtiniai.
Lietuvos akistata su Europos čempionais startuos 18.15 val. Jos eigą padės sekti 15min portalas, o karštais komentarais rungtynių metu ir po jų iš Kelno dalinsis ten dirbantys 15min žurnalistai.
