Akylesni krepšinio gerbėjai galėjo pastebėti žinomą veidą prie sekretoriato per svarbiausias „EuroBasket“ kovas Berlyne.
Įsitaisęs kraštinėje vietoje, G.Leonavičius iš arti stebi ir prižiūri, kaip vykdomas svarbiausias metų krepšinio renginys Europoje.
2019 metais batelius ant vinies pakabinęs panevėžietis iš karto įsidarbino „FIBA Europe“ padalinyje Miunchene ir jau trejus su puse metų prisideda prie FIBA turnyrų Senajame žemyne organizavimo.
„Mano pozicija FIBA yra varžybų koordinatorius, trejus su puse metų dirbu varžybų departamente“, – 15min Berlyne aiškino G.Leonavičius.
Jis yra ir vienas svarbiausių Europos čempionato organizacinio komiteto narių.
Turnyro pradžioje lietuvis dirbo Sakartvelo sostinėje Tbilisyje, kur kovėsi A grupės komandos.
Kartu su kolege, G.Leonavičius prižiūrėjo, kaip kartvelai įgyvendina FIBA nuostatus.
Į lietuvio darbotvarkę įeina daug dalykų – dar iki turnyro pradžios jis turi apžiūrėti ir įvertinti infrastruktūrą, įskaitant ir areną, ir viešbučius, o čempionatui jau prasidėjus, G.Leonavičius komunikavo su komandomis dėl treniruočių ir rungtynių tvarkaraščių bei vertino, kaip kartvelams sekasi rengti turnyrą.
„Yra Europos čempionato taisyklių rinkinys, o mano pagrindinis darbas buvo įvertinti, kaip tas taisykles įgyvendina Gruzijos krepšinio federacija“, – pasakojo panevėžietis.
Jei Vokietijoje, kur turnyras iš pradžių vyko Kelne, o paskui Berlyne, kilo tik mažų organizacinių kliurkų, tai Sakartvele jų buvo daugiau.
Pirmiausia, nemaloniai stebino sirgalių skaičius Tbilisio arenoje.
„Tbilisyje žmonių skaičius nedžiugino. Kai žaidė Gruzija, arena buvo pilna, bet kai žaidė kitos komandos, tai susidomėjimas nebuvo toks didžiulis. Ispanijos rinktinės gerbėjams atvažiuoti toli, šiek tiek buvau nustebęs, kad tiek mažai buvo turkų sirgalių, bet tam yra priežastis, nes labai išbrangę bilietai, nes rusai visi keliauja per Stambulą. Turkams dabar labai brangu keliauti. Bulgarų nebuvo daug, o taip pat buvau šiek tiek buvau nustebęs, kad žaidžiant tokiems žaidėjams, nepritraukė vietinės publikos. Sunku pasakyti, gal iš bilietų pardavimo pusės ir Gruzijos federacija kažko nepadarė“, – vertino G.Leonavičius.
Sakartvele buvo ir niuansų, kurių organizatoriai nelabai gali kontroliuoti. Pavyzdžiui, būtent šiemet buvo nutarta renovuoti apie 20 proc. Tbilisio gatvių, o tai lėmė didžiulius kamščius ir ilgas komandų keliones iš viešbučio į areną.
„Komandos skundėsi, kad iki arenos turi važiuoti 40-50 minučių, bet ten nebuvo, kaip sukontroliuoti. Atamanas buvo piktas, kad reikia keliauti beveik valandą, bet nežinau, ką gali pakeisti? Sraigtasparnio tai neužsakysi. Paskutinėmis dienomis jau sprendė, uždarė kai kurias miesto gatves, kitame miesto gale viskas užsikišo, kad tik komandos galėtų pravažiuoti“, – pasakojo lietuvis.
Pasibaigus grupių etapui, G.Leonavičius su kolegomis persikėlė į Berlyną, bet čia jam darbo jau mažiau, nes į Vokietijos sostinę sugūžėjo praktiškai visi „FIBA Europe“ žmonės.
Tiesa, rungtynių metu jam tenka sėdėti prie sekretoriato, kur G.Leonavičius taip pat turi savo pareigas: jis komunikuoja su rungtynių komisaru, prižiūri, ar žaidėjai aksesuarai atitinka reikalavimus, taip pat yra atsakingas ir už tai, jog nebūtų problemų su atakos ir rungtynių laikrodžiais.
Ne rungtynių metu, lietuvis bendrauja su turnyre dalyvaujančių šalių krepšinio federacijomis ir derina su jomis sąlygas – tvarkaraščius, treniruotes, nakvynes, mitybą ir kt.
Turnyras jau bėga į pabaigą. 15min paklausė, kaip G.Leonavičius įvertintų jį iš organizacinės pusės, bet lietuvis dar nebuvo linkęs išsiplėsti šia tema.
„Sunku pasakyti, geriausia bus įvertinti visiems susėdus kartu su federacijoms, rengiančiomis turnyrą. Kiekvienas departamentas išsakys, kas buvo gerai, kas buvo blogai. Tai didelis krepšinio renginys, tai visada tų minusų būna, tai normali praktika, bet ką rodo skaičiai ir ką girdėjau iš komunikacijos žmonių, tai susidomėjimas yra labai labai didžiulis. Šis „EuroBasket“ yra stipriausias turnyras turnyras per nežinau kiek metų, nes kai pasižiūri, kokie čia žaidėjai ir kiek jie pritraukia dėmesio“, – kalbėjo panevėžietis.
Užbaigęs darbus Europos čempionate, G.Leonavičius vėl kelsis į Miuncheną, kur dirba viso sezono metu.
Už FIBA turnyrus atsakingas lietuvis šią vasarą prisidėjo prie trijų jaunimo čempionatų organizavimo, o klubinio sezono metu yra pagrindinis žmogus FIBA Europos taurės organizavimo procese.
G.Leonavičius džiaugiasi, kad po kelerių metų FIBA Europos taurėje, kuri laikoma ketvirtu pagal pajėgumą turnyru Europoje, vėl žais Lietuvos klubai.
„Dabar turėsime atrankoje ir Lietuvos klubų, (Alytaus) „Wolves“ ir Jonavos „CBet“, tai džiaugiuosi, kad lietuvių komandos bandys pritraukti Lietuvos rinką. Visi žino, kad FIBA Europos taurė yra žemesnio lygio turnyras, bet aš manau, kad jei klubas nori augti, vienareikšmiškai reikalingas Europos turnyras. Tai yra puiki platforma augti klubui, jeigu nori plėstis visose srityse. Net jeigu tai kainuoja papildomas lėšas klubui. Be to, lengviau pritraukti žaidėją į klubą, kuris žaidžia kažkur Europoje, lengviau ir rėmėją pritraukti ar iš miesto gauti didesnę paramą. Aš matau tik pliusus, nepaisant papildomų lėšų“, – sakė G.Leonavičius.
Net 17 metų profesionaliai krepšinį žaidęs G.Leonavičius „FIBA Europe“ koridoriais vaikšto jau daugiau negu trejus metus. Iš karto po krepšininko karjeros pabaigos į ofisinį darbą įšokęs panevėžietis teigia, kad jis jam suteikia gal net daugiau džiaugsmo negu laikai, kai dar žaidė.
„Visiškai savo rogėse jaučiuosi, gal net labiau patinka negu žaisti krepšinį, – juokėsi G.Leonavičius. – Kažkaip viskas vyko labai staigiai, esu laimingas, patenkintas. Krepšinis visada buvo mano aistra, nuo mažų dienų man krepšinis yra viskas, mano tėtis buvo treneris. Visada norėjau po karjeros pratęsti kelią krepšinyje, esu labai patenkintas, kad dirbu tokioje organizacijoje. Tikrai šiuo metu negalvoju apie pokyčius.“
Esu labai patenkintas, kad dirbu tokioje organizacijoje. Tikrai šiuo metu negalvoju apie pokyčius.
Anot panevėžiečio, priimti sprendimą kažką keisti jį gali paskatinti tik kelionės, nes jos ir FIBA turnyrai nesibaigia niekada.
„Galbūt kažkada pavargsiu nuo kelionių, nes jo nesibaigia. Visada reikia prieš 3-4 mėnesius prieš turnyrą aplankyti jo vietą. Tai būna, kad šeima nukenčia dėl nuolatinių kelionių, nes turnyrai nėra trumpi, po porą savaičių, dabar Europos čempionatas net tris savaites trunka. Buvau FIBA Europos taurės, Čempionų lygos finaluose. Pastoviai toks lagamininis gyvenimas, bet po Europos čempionato bus truputį ramiau iki naujų metų. Bet šiaip galvoju, ar neateis ta diena, kai truputį pabos tos kelionės. Dabar patinka, puikiai save realizuoju, esu laimingas“, – sakė G.Leonavičius.
Be jo, daug lietuvių FIBA biure nėra. Neseniai ten įsidarbino kitęs buvęs krepšininkas Žygimantas Šeštokas, komunikacijos departamente taip pat dirba keletas tautiečių.
O ar dirbdamas Tbilisyje G.Leonavičius spėjo sekti Lietuvos rinktinės pasirodymus Kelne ir kaip jį vertina?
„Visi žinome, kad lietuviai pateko į mirtininkų grupę. Bet tokie jau buvo burtai, nelabai ką padarysi. Lietuvių pats pasirodymas, manau, buvo geras, tik pritrūko sėkmės, – vertino G.Leonavičius. – Stebėjausi, nes Kazį Maksvytį visada lydėdavo sėkmė, o dabar, atrodo, tos grynai sportinės sėkmės pritrūko. Nesu komandos viduje, kad vertinčiau mikroklimatą, bet tiesiog susidūrė su pajėgiais varžovais. Aišku, labai gaila, ant popieriaus lietuviai man atrodė stipresni negu Ispanija, bet yra kaip yra. Nemanau, kad rezultatas yra blogas.“
Jis pats yra susidūręs su Kaziu Maksvyčiu, kai 2016-2017 m. sezone žaidė darbėniškio treniruotame Panevėžio „Lietkabelyje“. Gerai Lietuvos rinktinės trenerį pažįstantis buvęs krepšininkas teigia, kad Kaziui reiktų suteikti daugiau laiko.
„Manau, kad treneriui rinktinėje reikia daugiau laiko. Dirbti, žinoti tą atmosferą, kaip kas vyksta. Tas trumpas pasiruošimas, aš nežinau, sunku man kažką pasakyti, kai nesu viduje, bet manau, kad Kazys Maksvytis nusipelnė toliau tęsti darbus“, – savo nuomonę išdėstė G.Leonavičius.
Be lietuvių iš turnyro jau pasitraukė ir daugiau pajėgiausių komandų ir žaidėjų – Serbija su Nikola Jokičiumi, Graikija su Gianniu Antetokounmpo, Slovėnija su Luka Dončičiumi.
Manau, kad Kazys Maksvytis nusipelnė toliau tęsti darbus.
Kaip žmogui iš organizacinės „EuroBasket“ virtuvės, ar tokių žvaigždžių netekimas nesukėlė papildomo nerimo dėl susidomėjimo Europos čempionatu?
„Ne mano daržas, bet kiek su kolegomis iš komunikacijos departamento pašneku, tai taip, yra nuogąstavimų, nes žvaigždės pritraukia žmones. Netekti pagrindinių trijų personų, tai faktas, kad kažkiek atsiliepia. Bet čempionatas nenuspėjamas, o tuo ir žavus krepšinis. Nežinau, kas galėjo pagalvoti, kad lenkai bus pusfinalyje? Niekas. Tas netikėtumas gal net smagu, kad nėra standartinių komandų, gal tik išskyrus prancūzus ir ispanus, kurie etatiniai pusfinalio dalyviai“, – sakė G.Leonavičius.
