Ilgamečio žaliai baltų sėkmės garanto Šarūno Jasikevičiaus išvykimo į Barseloną skauduliai išryškėjo antrajame sezone, kai Martino Schillerio perkonstruotas „Žalgiris“ iš žaliai balto volo, iki tol penkmetį gąsdinusio visus Europoje, virto zaporožiečiu, kurį kiekvienas Eurolygos klubas mato kaip lengvą grobį ir užprogramuotą tašką pergalių sąskaitoje.
Pranašu Nemuno saloje nevirto ir reiklumu iki tol garsėjęs Jure Zdovcas. Nors jam pavyko iškovoti Karaliaus Mindaugo taurę, kurią „Žalgiriui“ ir taip buvo privaloma laimėti, slovėnų sirgaliams labiausiai įsimins dėl rungtynių metu nuolat trinamo antakio ir istorinių ruožų nesėkmių.
Faktas tas, kad „Žalgiriui“ po sezono reikės naujo vyriausiojo trenerio, o paieškų kryptis ir galimi variantai turėtų būti gludinami dabar, kol jų nesužvejojo konkurentai.
Lietuvos krepšinio visuomenėje šiuo metu dominuoja trijų specialistų pavardės – Kazio Maksvyčio, Ioannio Sfairopouloso ir Nenado Čanako, kartais puse lupų prasitariant ir apie sėkmingai trečiąjį sezoną paeiliui Vokietijos klube Ulmo „Ratiopharm“ plušančio kito slovėno Jako Lakovičiaus galimą variantą.
„Kiekvienam treneriui „Žalgiris“ bus iššūkis. Pliusas tas, jog naujas strategas ateis į Eurolygos dugno komandą, didelių lūkesčių, kaip buvo po Šaro išvykimo, dabar nebus. Dabar „Žalgiris“ yra paskutinis, žemiau nukristi jau nebegali, dugnas pasiektas, todėl naujam treneriui situacija bus dėkingesnė, – 15min laidoje PIKENROLAS sakė Linas Kleiza. – Visi matome ir suprantame, kad reikia investuoti į trenerį ir reikia investuoti daugiausiai. Šaras nukrito „Žalgiriui“ kaip aklai vištai grūdas – aukšto lygio lietuvis atėjo pabaigti karjeros, žinojome, kad jis taps treneriu, bet nežinojome, kokio jis bus lygio. Matėsi, kad kažkas tikrai bus. Dabar tokių variantų daug nėra. Jei „Žalgiris“ ką nors per šiuos dvejus metus išmoko, tai kokią svarbą tokio lygio klube turi treneris. Nuo trenerio reikia pradėti kurti viską, tai turi būti pagrindinė investicija. Reikia trenerio, kuris žinotų, su kuo nori žaisti. Taip pat, kad suprastų, ką reikia rinkoje pasirinkti. Treneris turi turėti didelę įtaką komplektacijai.“
Paulius Motiejūnas tikrai sugrįš prie ryškiai kandidatų sąraše pažymėtos Kazio Maksvyčio pavardės, stratego, kuris sužydėjo diriguodamas „auksinei kartai“, sėkmingai dirbo Panevėžio ir Klaipėdos klubuose, o 2020-ųjų vasarą buvo kviečiamas tapti Š.Jasikevičiaus įpėdiniu, tačiau paleidžiamojo rašto neišdavė Permės „Parma“ klubas.
Ir Gedimino Žiemelio kuriamo projekto akis traukiantis 44-ejų darbėniškis toliau pluša Rusijos klube, bet šįkart kontrakte yra nurodytas „pliusas“ 2022–2023 metų sezonui, turintis Eurolygos išėjimą, kurio vertė, 15min duomenimis – 150 tūkstančių eurų.
„Kazio gerai nepažįstu. Esame susitikę, esame kalbėję, bet negaliu sakyti, kad jį, kaip trenerį, pažįstu labai gerai. Žinau, kad Kazio komandos žaidžia gerai, o žaidėjai yra juo patenkinti. Tai labai svarbu, nes komandoje reikia teigiamų emocijų. Jei kalbėtume apie lietuvišką mentalitetą, tai iš šių trijų trenerių – Ioannio, Nenado ir Kazio, geriausiai jį žino K.Maksvytis, net jei N.Čanakas dirba jau kelerius metus Panevėžyje. Kazys žino auksinę kartą, žino žaidėjus, žino, kada juos pagirti ar sudrausminti“, – PIKENROLO laidoje kalbėjo buvęs rinktinės skautas Benas Matkevičius.
VTB Jungtinėje lygoje lietuvio treniruojama „Parma“ šiuo metu užima penktąją vietą (7 pergalės, 4 pralaimėjimai), lenkdama Krasnodaro „Lokomotiv“ bei kvėpuodama į nugarą Maskvos CSKA, Saratovo „Avtodor“, Sankt Peterburgo „Zenit“ ir Kazanės UNIKS ekipoms.
FIBA Europos taurės „Top 16“ etape – 3 pergalės, 3 nesėkmės ir baigtas tarptautinis sezonas dar prieš atkrintamųjų etapą.
K.Maksvyčio atvykimo į „Žalgirį“ stabdžiu, pasak 15min šaltinių, galėtų tapti darbas rinktinėje. Kauno klubo nežavi scenarijai, jog treneris turėtų langų metu išvykti į nacionalinę komandą ar prie klubo, kuris jam būtų pirmasis Eurolygoje, prisijungti vos rugsėjo antroje pusėje, po Europos pirmenybių Vokietijoje ir iškart prieš oficialaus klubinio sezono startą.
„Žinoma, kad startas „Žalgiryje“ jam būtų sunkus. Jei Kazys prisiėmė šią rinktinę, įsivaizduoju, kad tokiu atveju dėl „Žalgirio“ jis rinktinę paliktų po Europos čempionato, nes negali vienu metu treniruoti ir Eurolygos klubo, ir rinktinės. Nebent rastų kompromisą, kas dirbtų rinktinėje per langus, kai jis dirbs „Žalgirio“ komandoje“, – sakė L.Kleiza.
„Asistentas turėtų valdyti visą procesą „Žalgiryje“ per pasiruošimo sezonui etapą, o per FIBA langus, kai K.Maksvytis dirbtų „Žalgiryje“, tuomet rinktinėje vadovaujantis asmuo galėtų būti Kęstutis Kemzūra, jei jis iki tol nesusiras klubo“, – pridėjo B.Matkevičius.
Laisvųjų agentų rinkoje praėjusią savaitę atsirado graiko Ioannio Sfairopouloso pavardė, kuriam duris parodė Tel Avivo „Maccabi“, nors kontrakte dar buvo likę dveji metai.
Trenerio karjerą 54-erių specialistas pradėjo prieš 35-erius metus, žingsnis po žingsnio perėjęs visus laiptelius, dirbęs Jono Kazlausko asistentu Graikijos rinktinėje ir Maskvos CSKA klube, o pastaruosius aštuonerius metus buvo ryškiai matomas Eurolygoje.
„Kaip žaidėjai turi potencialo, taip ir komanda. Atėjęs treneris galėtų statyti savo komandą ir įvesti savąją žaidimo sistemą. Vertinant šias tris pavardes, faktas, jog I.Sfairopoulos turi daugiausiai patirties, nes daugybę metų dirbo Eurolygoje bei vadovavo skirtingoms komandoms skirtingose šalyse. Jis turi artimą ryšį su Jonu Kazlausku, su Lietuva, manau, kad puikiai žino lietuvių mentalitetą, – apie I.Sfairopoulosą kalbėjo B.Matkevičius. – Jis yra mano mokytojas. Kartu dirbome vienerius metus CSKA, bet nuo to laiko kasmet susitinkame. Puikiai jį žinau. Tai yra organizuotas treneris, dirbantis sistemiškai, turintis sugebėjimą iš pagrindų pastatyti sistemą. Aš juo tikrai tikiu.“
2014-aisiais metais „Olympiakos“ vairą perėmęs I.Sfairopoulos dukart nukeliavo iki Eurolygos finalo – 2015-aisiais jis lemiamoje sezono kovoje nusileido Madrido „Real“ klubui, o po dvejų metų krito prieš Stambulo „Fenerbahče“.
2018-aisiais metais Eurolygos ketvirtfinalyje I.Sfairopouloso vadovaujama traumų išretinta „Olympiakos“ rezultatu 1:3 nusileido Kauno „Žalgiriui“, kuris pirmą kartą per 19 metų prasibrovė į finalo ketvertą.
Po sezono, kurio kulminacija tapo 2–3 nesėkmės Graikijos pirmenybių finale prieš amžiną varžovą Atėnų „Panathnaikos“, Pirėjo klubas su strategu pasuko skirtingais keliais.
Be darbo strategas ilgai nebuvo. 2018–2019 metų sezone Tel Avivo „Maccabi“ pradėjo sezoną Eurolygoje iškovodama vos 1 pergalę per 7 mačus, tad Nevaną Spahiją atleidęs Izraelio milžinas pasikvietė I.Sfairopoulosą.
Tame sezone graikas nuvedė „Maccabi“ iki 10-osios vietos Eurolygoje, o jau kitą sezoną, kurį sustabdė COVID-19 pandemija, I.Sfairopouloso auklėtiniai su Maskvos CSKA kovojo dėl namų aikštelės pranašumo atkrintamosiose.
Puikus stratego darbas buvo įvertintas nauju trejų metų kontraktu.
15min šaltiniai skelbia, jog „Olympiakos“ klube graikas uždirbo apie 250 tūkst. eurų, Tel Avivo ekipoje metinė alga galėjo svyruoti tarp 400–500 tūkst. eurų.
Panašiai, kiek per šį sezoną Kaune uždirbo abu „Žalgirio“ strategai – Martinas Schilleris ir Jure Zdovcas.
Ar galinguose Europos klubuose pastaruosius aštuonerius metus dirbęs treneris būtų sėkmingas „Žalgiryje“, kuris disponuoja gerokai mažesniais pinigais?
„Taip, jam tai pavyktų. Jis gerai dirbo ir Atėnų „Panionios“ ekipoje – sėkmingai pasirodė ir Graikijos lygoje, ir taurėje, – sakė B.Matkevičius. – Ioannis – profesionalų profesionalas. Jis supranta skirtingus mentalitetus, jam teko iš „Olympiakos“ pereiti į „Maccabi“, iš graikiško branduolio į amerikietišką. Jis turi ir emocinį intelektą, gerai sutaria su žmonėmis, yra adekvatus ir komunikabilus žmogus, randantis gerą ryšį su žaidėjais. Jam nebūtų problemų dirbti su žemesnio biudžeto klubu, nes jis po truputį kilo į viršų nuo pačių žemiausių laiptelių. Sugebėjimų turi, supratimą turi, patirties – irgi turi. Ioannis anksti suprato, jog nori būti treneriu ir jis myli šį darbą. Jis dirba ir dieną, ir naktį. Kalbant apie atsidavimą darbui, geresnio varianto nėra.“
Suinteresuotumu įsigyti I.Sfairopoulosą gali spinduliuoti ir daugiau Eurolygos klubų, o šioje mozaikoje tereikia perdėti vieną figūrą, jog atsivertų daugiau darbo vietų.
Tarkime, jei Maskvos CSKA po nenusisekusio sezono nuspręstų skirtis su Dimitriu Itoudžiu, tuomet, veikiausiai, bandytų įsigyti Miuncheno „Bayern“ vairininką Andrea Trinchierį.
Kuri specialistui darbo vieta atrodytų geresnė – Kaune ar Bavarijoje?
Kitas klubas, šmėžuojantis ganduose aplink specialistą, kilusį iš Salonikų, supa Krasnodaro „Lokomotiv“ klubą.
Ar I.Sfairopoulos ryžtųsi leistis žemyn į Europos taurę?
„Manau, kad Eurolyga vis tiek yra prioritetas“, – sakė B.Matkevičius.
„Eurolyga ir „Žalgiris“ yra žymiai geresnė situacija bei organizacija nei „Loko“ klubas“, – teigė L.Kleiza.
Karaliaus Mindaugo taurės finalo metu komentatorius Vaidas Čeponis rėžė, jog „Žalgiris“ domisi Panevėžio „Lietkabelio“ vyriausiuoju treneriu Nenadu Čanaku, kuris Aukštaitijos sostinėje sėkmingai dirba nuo 2018-ųjų metų lapkričio.
„Negalvoju apie tai dabar, ką tik pralaimėjau finalą, – purtė galvą „Lietkabelio“ treneris spaudos konferencijoje sekmadienio vakarą, kai sulaukė netikėto klausimo, ar norėtų dirbti „Žalgiryje“. – Ne tas laikas apie tai galvoti.“
15min žiniomis, specialistas iš Serbijos aukštai buvo reitinguojamas ir „Žalgirio“ kandidatų sąraše 2020-aisiais metais.
„Nenadą Čanaką matyti Eurolygos treneriu man dar yra sunku. Galvoju, kad jis kiek per paprastai žaidžia, jog komanda būtų sėkminga Eurolygoje. Jis turi savo sistemą, kurios laikosi. Jis nelabai nori keistis. Taip, su geresniais žaidėjais būtų kiek kitaip, – mintimis dalijosi Linas Kleiza. – Kuo buvo ir yra geras Šaras, tai kad jis visada žaisdavo ir žaidžia pagal varžovų silpnybes ir savo žaidėjų pranašumus. Viskas pritaikoma pagal atitinkamą varžovą. Bet tu visada žinai, ką gausi gynyboje iš „Lietkabelio“ – aiški sistema, aiškūs step-outai. „Žalgiriui“ jie negalėjo daug ką pasiūlyti, bet „Žalgiris“ irgi buvo gerai tam pasiruošęs.“
Ilgiausiai LKL be pertraukų dirbantis užsienietis treneris jau yra dukart iškovojęs LKL trečiąją vietą (2019 ir 2020 m.), dukart KMT trečiąją vietą (2019 ir 2020 m.) ir dukart krito KMT finale (2021 ir 2022 m.).
N.Čanako vadovaujamas „Lietkabelis“ solidžiai atrodo ir tarptautiniame fronte – tiek per pirmuosius dvejus metus FIBA Čempionų lygoje, tiek pastaruosius du sezonus Europos taurėje.
Šįmet Panevėžio klubui „Euro Hoops“ prieš sezoną prognozavo priešpaskutinę vietą turnyre, bet 6 pergales ir 6 pralaimėjimus sąskaitoje turintys panevėžiečiai žygiuoja 6-oje A grupės vietoje ir yra viena koja atkrintamosiose.
Naujausias 15min laidos PIKENROLAS epizodas su Linu Kleiza ir Benu Matkevičiumi:
