Solidų kontraktą su CSKA pasirašęs lietuvis, pasak pranešimų, turėjo uždirbti apie 4 mln. eurų per 3 metus, tačiau Rusijai pradėjus karą Ukrainoje susikrovė daiktus ir išvyko namo.
CSKA nesutiko lengvai paleisti lietuvio – kreipėsi į teismą, bet Atėnų klubui galiausiai pavyko pasiekti susitarimą. Kaip rašo gazzetta.gr, už M.Grigonio laisvę „Panathinaikos“ sumokėjo papildomus 350 tūkst. eurų.
„Panathinaikos“ man labai padėjo sprendžiant mano problemą ir esu labai laimingas, kad žaisiu Atėnuose, OAKA arenoje“, – ilgą interviu su gazzetta.gr pradėjo 28-erių lietuvis, kurį aktyviai į savo gretas viliojo ir Kauno „Žalgiris“, ir „Valencia“.
„Komandos sirgaliai jau perpildė mano socialinius tinklus meilės žinutėmis ir daugybę dobilų“, – džiaugėsi M.Grigonis.
„Jau pradėjome derbį su Thomasu Walkupu. Traukiame vienas kitą per dantį“, – pridūrė lietuvis, nes buvęs jo komandos draugas „Žalgiryje“, amerikietis Th.Walkupas, nuo praėjusio sezono gina didžiausio „Panathinaikos“ konkurento Pirėjo „Olympiakos“ spalvas.
– Kokios buvo pirmosios jūsų mintys, kai išgirdote apie „Panathinaikos“ susidomėjimą? – gazzetta.gr paklausė M.Grigonio.
– Kaip sužinosite vėliau, tai ilga istorija. Turėjau ir kitų pasiūlymų, tačiau visi žinome, kas yra „Panathinaikos“ ir kokia yra šio klubo istorija. Kai reikia priimti tokį svarbų sprendimą, viską įvertini ir pasirenki geriausią įmanomą variantą. „Panathinaikos“ surinko daugiausiai pliusų, todėl ir esu čia, o ne kitose komandose.
– Ar tuo metu jautėte, kad gali nieko ir neįvykti, nes buvote surištas susitarimo su CSKA?
– Tiesa ta, kad taip. Turėjau šią problemą ir rūpestį. Mano situacija nukeliavo iki arbitražo teismo. „Panathinaikos“ pasiūlė man padėti ir derėtis su CSKA. Atėnų klubas man labai padėjo. Išspręsti šią problemą ir atvykti į komandą.
– Kalbant apie tas komandas, tai buvo „Valencia“ ir Kauno „Žalgiris“. Kodėl pasirinkote „Panathinaikos“?
– Kai gavau pasiūlymus, atsisėdau ir ėmiau juos svarstyti. Vienas iš jų buvo iš „Panathinaikos“. Sulaukiau daugybė palaikymo. Mano socialinius tinklus užplūdo nesuskaičiuojamos žinutės (juokiasi). Aš to tikėjausi, nes jie taip elgėsi ir su kitais žaidėjais. Galiausiai pasirinkau „Panathinaikos“ ir labai tuo džiaugiuosi.
– Kokias žinutes jums siuntė? Ką jose rašė?
– Žinote, klasika (juokiasi). Atvykite į „Panathinaikos“, „Panathinaikos“ yra geriausia Eurolygos komanda, atvykite laimėti Eurolygos... Tokias ir panašias. Ir, žinoma, daug dobilų.
– Taigi, ko tikitės iš savo naujos komandos? Naujo karjeros etapo?
– Komandos komplektacija dar nėra baigta, bet jau kalbėjau su treneriu (iš Belgrado „Zrvena zvezda“ atvyksiančiu Dejanu Radonjičiumi, – past.) ir tikiuosi, kad turėsiu panašų vaidmenį į tą, kokį turėjau Kauno „Žalgiryje“. Žaisti savo krepšinį ir kovoti kiekvienose rungtynėse. Dabar kalbėti lengva, bet teisingiau būtų nuvykti į Atėnus, pradėti treniruotis su komanda ir tuomet įvertinti, kaip galime sukurti kažką gero, kad kitą sezoną pasiektume didžių rezultatų.
– Taigi, kaip suprantu, daugiau ar mažiau ruošiatės imtis lyderio vaidmens „Panathinaikos“ ekipoje?
– Aš visada pasiruošęs daryti tai, ko manęs paprašo treneris. Jei jis prašys manęs pelnyti taškus, būtent tai aš ir stengsiuosi daryti. Aš ne iš tų žaidėjų, kurie daro nesąmones. Aš klausau trenerio nurodymų. Manau, kad mano darbai kalba patys už save.
– Ką tiksliai treneris D.Radoničius jums pasakė, kai paskambino?
– Kalbėjomės apie 10 minučių. Jis paaiškino savo žaidimo filosofiją ir tiksliai išdėstė, kokią sudėtį jis nori turėti ir kokią komandą suburti. Pažįstu jį iš tų laikų, kai jis dirbo Miuncheno „Bayern“ treneriu, o aš rungtyniavau Berlyno „Alba“ ekipoje. Žinau, koks jo žaidimo stilius.
Jis, savo ruožtu, žino, kaip aš žaidžiu. Manau, kad man nebus problemų greitai tapti dalimi to, ką jis nori sukurti. Aš puikiai žinau, kur atvykstu – „Panathinaikos“ yra „Panathinaikos“. Sirgalių lūkesčiai aukščiausi, spaudimas nuolat jaučiamas, todėl stengsiuosi visiškai pateisinti pasitikėjimą manimi.
– Paminėjote sirgalius, ar prisiminėte OAKA atmosferą? Kaune taip pat turėjote puikų palaikymą, bet čia jis – dar intensyvesnis...
– Taip, taip, žinau! Kartais situacija tampa tikrai beprotiška! (Juokiasi). Tikras karas! Tiesą sakant, jau kalbėjau apie tai su Thomasu Walkupu, su kuriuo žaidžiau drauge Kauno „Žalgiryje“. Dabar jis yra kitoje pusėje, tiksliau, „Olympiakos“ ekipoje. Jis man viską paaiškino. Ir taip – palaikymas pas jus – beprotiškas!
Esu matęs „Panathinaikos“ rungtynes su „Olympiakos“ OAKA arenoje. Žinau, kas čia vyksta, kai tribūnos – sausakimšos.
– Kaip žinote, „Panathinaikos“ turėjo sunkų sezoną. Eurolygoje rikiavosi turnyrinės lentelės apačioje, o Graikijoje pralaimėjo abu titulus. Jei paklausčiau apie kito sezono tikslus, ką pasakytumėte?
– Svarbiausia – žaisti geriau. „Panathinaikos“ visuomet siekia aukščiausių tikslų ir visuomet vaikosi titulų. Pastaruosius dvejus metus komandai nesisekė, tačiau mūsų misija – sugrąžinti „Panathinaikos“ į aukščiausią lygį.
Žinoma, laukia didelis iššūkis. Kiekvieną kartą, kai einu į naują komandą, esu labai motyvuotas ir žinantis, kad manęs laukia iššūkis. Turi prisitaikyti prie naujų sąlygų, naujos kultūros, gyvenimo, žmonių. Nenoriu žadėti skambių dalykų, man patinka siekti tikslų po truputį ir galiausiai įvertinti, ką mums pavyko padaryti.
– Ko „Panathinaikos“ sirgaliams tikėtis iš jūsų?
– Manau, esu sužaidęs tikrai gerų rungtynių OAKA arenoje prieš PAO (juokiasi). Krepšiai čia man buvo platūs (juokiasi). Jie turėtų įsivaizduoti, ko tikėtis iš manęs. Esu sužaidęs gerų rungtynių Eurolygoje ir būtent taip stengsiuosi rungtyniauti ir su „Panathinaikos“ apranga. Apskritai, man nepatinka daug kalbėti. Aš mėgstu parodyti aikštėje. Manau, susipažinsime su komandos gerbėjais artimiau.
– Esate ne sykį pasižymėjęs, kaip lemiamų akimirkų žaidėjas. Pataikėte ne vieną pergalingą metimą Eurolygoje. Ar būsite tam pasiruošęs ir Atėnuose?
– Priklauso nuo dienos. Pajaučiu tai natūraliai ir niekada neprašau trenerio, kad man atiduotų kamuolį paskutiniam metimui. Priklauso nuo to, kas tą dieną žaidžia gerai. Tačiau niekada nesikratau tokios atsakomybės. Noriu turėti kamuolį savo rankose.
– Kaip apibūdintumėte save, kaip žaidėją? Esate atakuojantis gynėjas ar lengvasis krašto puolėjas? Kuri pozicija jums labiau tinka?
– Sakyčiau, esu kažkur per vidurį gynėjo ir puolėjo. Du su puse! Pusiau atakuojantis gynėjas ir pusiau lengvasis krašto puolėjas. Tačiau šiais laikais šios pozicijos labai panašios. Man patinka žaisti pikenrolą, įtraukti ir komandos draugus, mesti metimus. Esu emocingas žaidėjas, kuris nesibaimina parodyti savo jausmų.
– Jau užsiminėte, kad kalbėjotės su Th.Walkupu apie Graikiją. Ruošiatės „Panathinaikos“ ir „Olympiacos“ derbiui?
– Taip! Tiesa ta, kad mes jau apsikeitėme replikomis vienas su kitu (juokiasi). Esame su Thomasu draugai, bet kai išeisime į aikštę, būsime varžovai. Kita vertus, smagu gerai pažinti didžiųjų varžovų žaidėjus, nes galima paprasčiau juos traukti per dantį. Derbį mes jau pradėjome (juokiasi).
– Kaip vertinate „Panathinaikos“ ėjimus šią vasarą?
– Komanda atliko labai gerą darbą stiprindama sudėtį. Gerai pažįstu Nate‘ą Woltersą, Parisas Lee yra puikus žaidėjas. Žinoma, pažįstu Artūrą Gudaitį nuo vaikystės. Esu žaidęs prieš Derricką Williamsą, mačiau keletą Andrew Andrewso rungtynių. Georgios Papagiannis žinomas visiems. Manau, turėsime tikrai labai stiprią sudėtį. Žinoma, turėsime dirbti ir klausyti trenerio, kad taptume komanda, kuri galiausiai pasieks daug.
– Ar kalbėjotės su A.Gudaičiu prieš jam pasirašant sutartį su „Panathinaikos“?
– Taip. Tiesą sakant, su Artūru bendravome dar prieš man pasirašant sutartį su „Panathinaikos“. Aš netgi pasakiau jam, kad ketinu prisijungti prie komandos, o po sutarties pasirašymo pasakiau, kad laukiu jo Atėnuose. Jis atsakė: „Puiku, atvyksiu!“
Žinoma, tai, kad komandoje bus Artūras, lietuvis, yra privalumas, tačiau esu žaidęs Ispanijoje, Vokietijoje, Rusijoje. Galiu sutarti su visais – graikais, amerikiečiais, lietuviais. Jokių problemų.
– „Panathinaikos“ gretose yra žaidęs ne vienas lietuvis: Šiškauskas, Javtokas, Jasikevičius, Lekavičius ir Mačiulis. Ar tai dar labiau palengvino jūsų apsisprendimą, ar apie tai tiesiog nepagalvojote?
– Tiesą sakant, kalbėjau šiek tiek tik su Mačiuliu. Jis man davė keletą patarimų dėl komandos ir gyvenimo Graikijoje. Jonas pasakojo, kad jis mėgavosi gyvenimu su šeima Atėnuose. Taigi gavau šiek tiek informacijos. Bet daugiau su niekuo nebendravau.
– Jeigu jau kalbame apie lietuvius, ar žinote apie sezoną, kai „Panathinaikos“ komandoje žaidė du lietuviai?
– (Juokiasi). Žinoma, kad žinau. Jūs kalbate apie sezoną, kai komandoje žaidė Šiškauskas ir Javtokas, o „Panathinaikos“ laimėjo visus titulus. Tegul tai pasikartoja!
– Nežaidėte krepšinio nuo vasario. Pirmiausia, kaip jautėtės?
– Buvo sudėtinga. Turėčiau pasakyti, kad „Žalgiris“ man labai padėjo, nes leido naudotis sale, kad galėčiau individualiai treniruotes. Pirmąsias tris savaites nuo karo pradžios neturėjau nei apetito, nei noro žiūrėti kokias nors rungtynes. Buvau labai susinervinęs. Prabėgus kiek laiko supranti, kad yra rytojus ir kad reikia galvoti apie ateitį.
– Kokia dabar jūsų sportinė forma? Žinoma, žaisite Europos čempionate su Lietuvos rinktine.
– Treniravausi, dirbau normaliai ir žaidžiau rinktinės rungtynėse atrankoje į pasaulio čempionatą. Jaučiuosi labai gerai. Manęs dabar laukia pasiruošimas Europos čempionatui su Lietuvos rinktine. Prisiminsiu rungtynių ritmą ir būsiu pasiruošęs, kai prisijungsiu prie „Panathinaikos“.
– Papasakokite apie patirtį CSKA klube ir kokie buvo jūsų santykiai su treneriu D.Itoudžiu?
– Viskas buvo labai gerai, kol neprasidėjo karas. Komanda esu patenkintas. Ten dirba puikūs žmonės, jie puikiai su manimi elgėsi ir neturiu absoliučiai jokių nusiskundimų. Turėjau išvykti dėl karo.
Kalbant apie trenerį D.Itoudį, turėjome normalius, gražius, formalius žaidėjo ir trenerio santykius. Jei ateityje vėl tektų dirbti kartu, neturėtume jokių problemų. Visada stengiuosi turėti gerus santykius su visais žaidėjais ir treneriais, nes niekada nežinai, kas nutiks rytoj. Mūsų pasaulis – labai mažas. Galbūt mūsų keliai vėl susikirs.
– D.Itoudis treniruos ir Graikijos rinktinę. Kaip manote, kokie graikų šansai čempionate? Ar Graikija gali laimėti „Eurobasket“?
– Tikiuosi, kad ne, nes aš žaisiu Lietuvos rinktinėje (juokiasi). Dar tada, kai dirbome CSKA, jau sklandė gandai, kad jis ketina perimti Graikijos rinktinę. Ir jau tada sulaukdavau jo replikų! Tokių kaip, mes su tavimi susitiksime ir nugalėsime, ir pan.
Manau, kad jis yra tas treneris, kuris gali suvaldyti visas komandos žvaigždes ir iš kiekvienos gauti tai, ko nori. Vis dėlto Europos čempionatuose būna labai mažai laiko pasiruošimui ir pats turnyras būna labai trumpas.
– Neatsakėte į klausimą apie graikų galimybes. Ir ką graikams gali duoti Giannis Antetokounmpo?
– Giannis yra superžvaigždė. Vienas geriausių visame pasaulyje. Mes kalbame apie tikrą monstrą! Jis neturi jokių ribų. Jis – košmaras visiems varžovams!
Tačiau žaidžiant pagal FIBA taisykles, viskas bus kitaip. Tokiuose trumpuose turnyruose sužaidi vienas prastas rungtynes ir tavo čempionatas gali pasibaigti. Todėl labai sunku prognozuoti.
– Pabaigai, ką norėtumėte pasakyti „Panathinaikos“ sirgaliams?
– Pirmiausia, norėčiau paprašyti, kad visą laiką, ir per geras, ir per blogas atkarpas, o tokių per metus tikrai gali pasitaikyti – išliktume drauge. Jei jausime palaikymą, mums bus lengviau žaisti geriau. Nenoriu dalinti skambių pareiškimų, kad laimėsime visas rungtynes ar pan., bet mes tikrai pasistengsime.
Ir, žinoma, dar labiau stengsimės derbyje, kad nugalėtume „Olympiakos“. Tobulame pasaulyje sakyčiau, kad laimėsime visus titulus, bet palaukime bent jau sezono pradžios.
