– Paskutinėje atakoje, atrodo, nedvejojote?
– Ką ten dvejoti... Atsikovojau kamuolį ir reikėjo kažką daryti. Gal tas metimas buvo truputuką per anksti. Pikenrolui nebebuvo laiko, kiek ten buvo likę – devynios gal sekundės. Po atkovoto kamuolio nelabai buvo laiko, įmečiau ir viskas gerai – ploja dabar visi. Bet nėra kuo džiaugtis. Pergalė prieš estus... Juokas pro ašaras.
– Esate rinktinės senbuvis. Ar atsimenate tokį atvejį, kad rinktinė atrodytų gera, bet nieko gero nepavyksta?
– Tai Lenkijoje turbūt (juokiasi). Kol kas vyksta, tfu tfu tfu, Lenkijos variantas. Tik šviečiasi truputį geresnė pabaiga grupėje. Būna ,nesiklijuoja ir viskas – tai yra komandinis žaidimas. Būna taip. Kažkas nesiseka, atsiranda dvejonės – visų pirma asmeninės dvejonės, tada komandinės dvejonės. Nepagavo to ritmo ir viskas.
– Žaidėjai įsitempę? Belgai, estai veržiasi, bėga, meta drąsiai. O mes ne tokie.
Žinote tą patarlę su degtuku ir daug degtukų? Jeigu po vieną žaisime, mus sulaužys va ir estai.
– Aš dar kartą pakartosiu – tai atsiranda nuo tų dvejonių. Gal galvojame, kad čia visi mus dievais laikė važiuojant į čempionatą. Atvykome, pamatėme, kad ir varžovai moka žaisti, atsirado dvejonių savimi ir taip viskas susideda. Kortų namelis po truputį griūva, bet aš tikiuosi, kad mes tam neleisime atsitikti, kažkaip atstatysime. Aišku, ne individualiais, o komandiškais veiksmais.
– O galbūt kaip tik reikėtų daugiau žaisti individualiai? Juk šioje grupėje Lietuvos rinktinės krepšininkai individualiai už visus stipresni. Ar nevaržo tie deriniai?
– Žinote tą patarlę su degtuku ir daug degtukų? Jeigu po vieną žaisime, mus sulaužys va ir estai. Jei žaisime kaip kumštis – taip nebus. Turime atsisėsti ir pradėti daryti, ką reikia. Kas turi statyti užtvarą – turi ją statyti. Kas turi pasą paduoti – turi paduoti. Kas turi mesti – turi mesti. Jei pradėsime visi po vieną varinėtis ir mėtyti... Patys matote, kas buvo.
– Laukia rungtynės su Čekija. Ką galėtumėte pasakyti apie šį varžovą?
– Taip tik skamba – čekai. Jie gera komanda – turi įžaidėją, turi gerą „centrą“ ir aplink juos sulipdytą komandą. Jie gali prasiveržti, gali pataikyti – tai gera komanda. Komandos, kurias pusė tautos nurašė, – yra komandos. Jie žaidžia komandiškai, jie įvykdo derinius iki pabaigos, žino, kas jų lyderiai, kas ką turi daryti aikštėje.
– Atrodo, kad komandoje esančios problemos išsprendžiamos ne per vieną naktį?
– Taip, gal ir ne per naktį, bet mes neturime, kur trauktis. Turime tai padaryti. Jei ne, žinome, kad pralaimėjus varžovai bus sunkesni kitame etape.
