– Kokia rinktinė laukia Estijos krepšininkų?
– Tikiuosi, kad supykusi ant savęs ir norinti parodyti, kad nesame tokie, kaip žaidėme rungtynėse su Belgija.
– Ar jau susitaikėte su tuo pralaimėjimu?
– Nėra ką, čia jau istorija. Aišku, nesmagu, prieš laisvą dieną to nesinorėjo, bet yra kaip yra. Nieko jau nepakeisime.
– Pačiam tai juk buvo ir istorinės rungtynės, pagerinote rekordą...
– Aha, pagerinau... Jokios ne istorinės, pralaimėjome ir ne čia esmė. Pralaimėjome kaip komanda ir dabar bandome iš to pasimokyti ir kad tokių klaidų nepasikartotų. Padarysime išvadas ir toliau žengsime kitaip.
– Kokia ta Estijos rinktinė, jūsų nuomone?
– Dar per daug jų nenagrinėjome. Šiandien analizavome vakarykštes klaidas, o tik rytoj jau žiūrėsime į estus. Pridarėme daug klaidų su Belgija, tad analizavome jas. Manau, kad estai panašiai kaip latviai neturi daug didelių žmonių ir daugiau remsis mažiukais.
– Mače su estais galime tikėtis panašaus žaidimo kaip su belgais – per Joną Valančiūną?
– Na, jie neturi aukštų žmonių, kad jį sustabdytų, tačiau negali būti taip, kad Jonas žaidžia, o visi kiti stovi. Turime žaisti įvairesnį krepšinį. Žinoma, turint tokį žmogų po krepšiu, reikia jį maitinti kamuoliais.
– Treneris sakė, kad ši laisva diena buvo sunki. Krepšininkams norisi greičiau vėl žaisti rungtynes. Kokia ta atmosfera komandoje?
– Gera, bet, kaip ir sakėte, norisi, kad kuo greičiau nueitų visas blogumas, o tai praeina su laiku. Po treniruotės jau yra smagiau, po rungtynių būtų irgi. Reikia suprasti, kad nieko tragiško neįvyko.