Sunkiai įsivaizduoja Rusijos klubų sugrįžimą
Rusijos kariuomenė ilgiau nei mėnesį bombarduoja Ukrainos miestus.
Dėl to Rusijai taikomos įvairios sankcijos, tarp jų ir sporto.
Visi trys krepšinio klubai išbraukti iš Eurolygos, o vieną turnyro favoritų – Maskvos CSKA – prasidėjus karui paliko šeši krepšininkai, tarp jų ir buvęs žalgirietis Marius Grigonis.
Nors CSKA liko nusilpusioje VTB lygoje, tačiau šiuo metu yra labai daug galvosūkių dėl ateities.
„Sau aš dėlioju mintis taip: jei situacija Ukrainoje kardinaliai nesikeis iki gegužės vidurio – birželio pradžios, manau, Eurolygai reikės priimti sprendimą dėl mūsų – sunku įsivaizduoti, kad rusiški klubai būtų sugrąžinti į tarptautinę areną. Tai ne pesimizmas, o realizmas, – sakė CSKA prezidentas Andrejus Vatutinas Rusijos kanalui „Mač TV“. – Nupieškime kelis scenarijus. Pagal juos, bet kokie sugrįžimo į Eurolygą variantai galimi tik įsivyravus taikai.
Įsivaizduokime, kad ji ateis. Ar tai reiškia, kad Rusija iškart gaus leidimą dalyvauti Europos turnyruose? Tikimybė yra labai maža. Didiems Rusijos artistams – Anai Netrebko ir Valerijui Gergijevui – buvo uždrausta dalyvauti tarptautinėje scenoje (dainininkė ir dirigentas remia Vladimirą Putiną, – red. past.), ką jau kalbėti apie krepšinį.
Esant neįtikėtinai rusofobijai Europoje, sunku įsivaizduoti, kad centrinis armijos sporto klubas, stipriausias Rusijoje su šimtamete istorija, dabar galės žaisti Europos arenose.“
Kaip įprasta Rusijos žiniasklaidai, per interviu su CSKA vadovu nėra minimas karas, neužsimenama apie žudomus civilius gyventojus Ukrainoje. Taip pat nekalbama, kodėl Rusijos sportui taikomos sankcijos.
Suprasti akimirksniu
- Eurolyga karo pradžioje buvo nusprendusi nediskvalifikuoti Rusijos klubų, o rengti jų rungtynes neutraliose arenose. Tik penktąją karo dieną buvo priimtas sprendimas suspenduoti CSKA, „Zenit“ ir UNIKS, o praėjusią savaitę įsigaliojo ir pašalinimas visam sezonui, kuris baigsis gegužę.
„Antra hipotezė – mūsų nebepašalina, o leidžia žaisti neutraliose arenose. Iškart kils klausimas: ar to reikia? Kokia prasmė CSKA žaisti Belgrade ar Atėnuose? Sovietiniais laikais mūsų klubai žaisdavo vienu metu neutraliose vietose rungtynes su „Maccabi“, bet tai buvo 1–2 rungtynės per sezoną, o žaisti pastoviai svetur – kokia prasmė? – svarstė A.Vatutinas. – Nesu įsitikinęs, kad verta.
Dar reikia suvokti, kaip iki neutralių aikščių keliautume. Beveik visi tarptautiniai reisai atšaukti, rusiškų orlaivių skrydžiai virš Europos negalimi, bilietai į Stambulą ir Belgradą išpirkti. Logistika atrodo itin sudėtinga, nekalbant apie sienų kirtimus. Pavyzdžiui, mes vykdome klubo sąlygas prieš trenerius ir žaidėjus, bet mūsų legionieriai patiria sunkumų persivedant pinigus į savo sąskaitas užsienyje. Ir tai visų sporto šakų klubų problema.
Pastaruosius 20 pavasarių mes užsiimdavome tuo pačiu – komandos komplektacija. O dabar šis darbas paralyžiuotas. Nesuprantame biudžeto rėmų, nežinome, kokiose varžybose žaisime. Imtis ilgalaikių įsipareigojimų tokioje situacijoje – kvaila.“
A.Vatutinas vaizdžiai apibūdino dabartinę Maskvos CSKA būseną.
„Musė gintare, – sakė jis ir paaiškino mintį. – Vabzdžiai randami įstrigę gintaro masėje išskleistais sparnais. Vadinasi, jie turėjo jėgų grumtis, kol įstengdavo. Nesinori, kad mūsų krepšinis taptų muse gintare: atrodo tarsi gyvas, bet negali judėti ir nekvėpuoja.“
Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje daugybė tarptautinių kompanijų sustabdė arba nutraukė savo veiklą Rusijoje, o tai atsilieps ir krepšiniui.
„Kaip visi šalyje, patiriame tuos pačius sunkumus. Turbūt kils sunkumų dėl aprangų, batelių, kamuolių ir panašiai, – vardijo A.Vatutinas. – Parketas krepšinio aikštėms, lankai, krepšinio stovai, įranga, programos analizei – visa tai nėra gaminama Rusijoje, viskas importuojama. Bandydavome gauti viską, kas geriausia klubui, o dabar reikės prisitaikyti prie kitų sąlygų.“
Marius Grigonis tebeturi kontraktą
A.Vatutinas teigė, kad FIBA „gana korektiškai atsiliepia į Rusiją, lyginant su kitomis tarptautinėmis federacijomis“. Pavyzdžiui, futbolo vykdančioji valdžia FIFA leido žaidėjams šį sezoną nutraukti kontraktus su Rusijos klubais dėl karo Ukrainoje. O FIBA tokio sprendimo nėra priėmusi.
Tie krepšininkai, kurie nenorėjo atstovauti karą vykdančios šalies klubui, patyrė arba patirs nuostolių.
15min jau rašė, kad CSKA palikę Tornike Šengelija ir Danielis Hackettas patys susimokėjo išpirkas, kad galėtų pereiti į Bolonijos „Virtus“.
A.Vatutinas pripažino, kad klubas valdo kontraktus, o tai yra priežastis, kodėl CSKA dar laiko uždėję ranką ant kelių krepšininkų, tarp jų Mariaus Grigonio, peties.
„Būsiu atviras: kontrakto sąlygos leidžia arba išlaikyti klube bet kurį krepšininką su sankcijomis ir baudomis, arba maksimaliai sugadinti jam tolimesnę karjerą. Pasirašytos sumos – įspūdingos. Taip, tikriausiai kažkas eitų į teismą, kažkokią dalį apskųstų. Galiausiai būtų 50 prie 50. Tačiau būtų laiko praradimas, nerungtyniavimas, nežinomybė, – dėstė A.Vatutinas. – Nenori žaisti – nepriversi. Todėl teisingas kitas kelias: individualiai nuspręsti išėjimo mokestį ir išsiskirti. Taip ir elgiamės. Dėl visų kontraktų, kurie yra nutraukti, buvo sumokėta išpirka CSKA klubui.
Patys žaidėjai mokėjo, bet tai nesvarbu. Kaip ir konkrečios sumos. Išvažiavo, bet dar lieka su kontraktais Voigtamannas, Bolomboy ir Grigonis.“
CSKA vadovas užsiminė, kad netrukus veikiausiai bus susitarta dėl skyrybų su vokiečiu Johanneso Voigtmanno, bet derybos su M.Grigoniu ir Ukrainoje gimusiu Joeliu Bolomboy nėra baigtos.
„Nebuvo plano daryti iš klubo „auksinio narvelio“. Ne tam dešimtmečiais kūrėme klubo reputaciją, jo žmogiškąjį veidą, kad viską prarastume per dieną ir pakenktume perspektyvai. Nenori žaisti? Susimokėk ir išeik. Liks tie, kurie nori“, – teigė A.Vatutinas.
CSKA prezidentas tvirtino, kad išskirti su žaidėjais pavyko be ultimatumų, o sunkiausia buvo netekti D.Hacketto, kuris CSKA žaidė ilgiausiai.
O štai su Tornike Šengelija viskas klostėsi kitaip. Dar jam pasirašant sutartį su Maskvos klubu užpernai Sakartvele buvo kilęs milžiniškas nepasitenkinimas, nes Rusija ir krepšininko tėvynėje yra okupavusi dalį teritorijos ir įvedusi ten savo karių.
T.Šengelija pirmasis paliko CSKA, pareiškęs, kad jam buvo lengvas sprendimas palikti Maskvą. A.Vatutinas teigė, kad puolėjas iš Sakartvelo pats nepritapo CSKA: „Jis nebuvo čia savimi, netapo lyderiu, kokiu buvo rūbinėje ir aikštėje „Baskonia“ klube. Buvo toli iki lūkesčių, o kas dėl to kaltas – Rusija, Maskva, CSKA ar trenerio schemos – parodys laikas.
Nuoskaudos dėl Tornikės nėra. Tiesiog pirmąkart per 20 metų vienam iš CSKA žaidėjų teko bandyti įveikti save, nešioti Maskvoje visai ne medicininę kaukę. Nusiimti ją privertė tik pasaulinio lygio problemos. Nusiėmė – visiems tapo lengviau.“
A.Vatutinas tvirtino, kad Rusijos klubų legionieriai iš Sakartvelo, Lietuvos ir Lenkijos sulaukė grasinančių skambučių ir žinučių socialinėje erdvėje.
„Turbūt žaidėjams nepatogu pasakoti, iš kokių šalių jiems grasino“, – kalbėjo A.Vatutinas, veikiausiai turėdamas mintyje, kad buvo žmonių, kurie žaidėjus agresyviai paragino palikti šalį, kuri sprogdina Ukrainos miestus ir privertė bėgti nuo karo milijonus ukrainiečių.
CSKA bosas skundėsi, kad Rusijos klubai sulaukė mažai užtarimo Eurolygoje, kai buvo svarstomas komandų rezultatų anuliavimo klausimas.
„Deja, nė vienas klubas viešai nepareiškė, kad sprendimas dėl mūsų yra neteisingas, nors asmeniniuose pokalbiuose tai girdėjau ne kartą,“ – tvirtino A.Vatutinas ir pridūrė, jog žiniasklaidoje pavyko rasti palaikymo žodžius tik iš „Anadolu Efes“ trenerio Ergino Atamano ir „Crvena zvezda“ prezidento Neboišos Čovičiaus.
Sunkumai pervedant pinigus
A.Vatutinas tvirtino, kad kol kas CSKA toliau finansuojamas „Norilskij Nikel“. „Kol kas įsipareigojimai vykdomi. Tiesa, klubo biudžetas rubliais, o kontraktai – valiuta. Aišku, kad netrukus turėsime imtis korektyvų, – aiškino A.Vatutinas „Mač TV“. – Užsieniečiai negali pervesti pinigų į savo sąskaitas užsienyje arba šeimoms daugiau kaip 5 tūkst. eurų – uždrausta. Vyriausybei išsiųstas prašymas, taigi tikimės išimties. Sunkiai pavyko gauti ir išpirkas iš išėjusių žaidėjų, ta dalis pinigų mūsų dar nepasiekė. Pinigai pakibo, teko ieškoti kitų bankų ir rašyti skundus. Vienu atveju tai padėjo, užsienio bankas peržvelgė sprendimą.“
Rusijai ilgiau nei mėnesį bombarduojant Ukrainą, CSKA liko dirbti treneris graikas Dimitris Itoudis. Liko ir du svarbūs legionieriai: amerikietis Willas Clyburnas ir serbas Nikola Milutinovas. Beje, pastarasis ir Aleksejus Švedas per pertrauką tvarkaraštyje buvo išvykę į Dubajų ilsėtis kelias dienas.
Rusijos klubai toliau planuoja varžytis VTB čempionate, kurį prasidėjus karui paliko Talino „Kalev“ ir Zelionos Guros „Stelmet“ komandos.
Iš viso CSKA paliko šeši žaidėjai, t. y. pusė komandos. Karo išvakarėse sutartį pasirašęs buvęs žalgirietis Kevinas Pangosas taip ir neatvyko į Maskvą.
„Išvyko žaidėjai, lengvai tariant, ne rezervas, – pripažino A.Vatutinas. – Bandome su kažkuo pasirašyti sutartis, bet nesame favoritai. Kazanės ir Sankt Peterburgo šansai VTB lygoje išaugo, bet CSKA nesiruošia pasiduoti. Nors Milutinovui ir Clyburnui, kaip ir visiems aukšto lygio krepšininkams, dalyvavimas Eurolygoje – svarbus klausimas. Jei kitą sezoną joje nerungtyniausime, negaliu prognozuoti šių žaidėjų veiksmų.“
A.Vatutinas svarstė, kad regi kelias galimas komplektacijos kryptis – stiprinti komandą amerikiečiais ir serbais, o gal sukti kitu keliu ir kviesti daugiau žemesnio lygio Rusijos krepšininkų.
„Tačiau dėl to iš kolegos išgirdau: o kam juos ruošite? Dėl Rusijos rinktinės, kuri niekur nežais?“ – dar vieną galvosūkį priminė CSKA prezidentas.
