Dnevnik.si šią pergalę įrašė į didžiausių Slovėnijos sporto pasiekimų sąrašą, primindamas, jog nuo 1920 iki 1992 m. šalis varžėsi po Jugoslavijos vėliava, o dar anksčiau – 1912 m. olimpinėse žaidynėse – po Austrijos.
Per pastaruosius dešimtmečius Slovėnijai netrūko didvyrių asmeninėse rungtynėse – vasaros olimpinėse žaidynėse iškovota devyniolika medalių, žiemos olimpinėse žaidynėse – penkiolika. Tačiau komandiniame sporte 2 mln. gyventojų šalis daug titulų nebuvo pasiekusi.
Vyrų rankinio rinktinė iškovojo Europos pirmenybių sidabrą 2004 metais ir pasaulio čempionato bronzą šiemet. Tinklininkai turi vieną Europos pirmenybių sidabrą. Futbolininkai yra žaidę finaliniuose pasaulio ir Europos pirmenybių turnyruose, kur konkurencija būna didesnė.
Bet krepšininkai iki šiol neturėjo medalių, nors buvo arti to 2009 metais, kai Lenkijoje finišavo ketvirti, bei 2013 metais, kai savo šalyje vykusiame čempionate užėmė penktąją vietą.
„Pergalė prieš Serbiją ne tik reiškia auksą ir drauge svarbiausią Slovėnijos sporto laimėjimą nuo Nepriklausomybės paskelbimo. Tai simbolis visų mūsų atletų kartų, ne tik krepšininkų. Net nekalbame apie sirgalius, kurie įvairiais būdais nukeliavo į Turkiją. Jei galvojate, kad tai didžiausia Slovėnijos sporto sėkmė, tai žinokite, kad tai yra dar kelis kartus daugiau“, – teigė dnevnik.si.
Slovėnijos portalas kvietė deramai sutikti čempionus.
„Pasaka prasidėjo, pasaka baigėsi, – rašė dnevnik.si. – Ši komanda pakėlė visą Slovėniją ant kojų – Igorio Kokoškino vyrai turi būti deramai sutikti Rotušės aikštėje Liublianoje.“
Dnevnik.si pabrėžė, jog Slovėnijos krepšininkai savo pergalę iškovojo 7 tūkst. tautiečių Stambulo arenoje akivaizdoje. Dar likus dviem valandoms iki rungtynių pradėjo aidėti skanduotės „Slovėnija, Slovėnija“ ir kitos, kurias galima būtų išversti: „Mes – slovėnai“ ir „Kas nešokinės, tas ne slovėnas“.
Be to, daug slovėnų stebėjo rungtynes drauge įvairiose Liublianos vietose: Bežigrado kino teatre, sporto rūmuose, prie Petkoškovo tilto ir rotušėje.
Žinoma, gražiausi žodžiai liejosi apie G.Dragičių. 35 taškus pelnęs fantastiškasis G.Dragičius pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju, o į geriausių žaidėjų penketą dar pateko 18-metis Slovėnijos stebukladarys Luka Dončičius, taip pat serbas Bogdanas Bogdanovičius, rusas Aleksejus Švedas ir ispanas Pau Gasolis.
Kita vertus, delo.si pastebėjo, jog auksinį žygdarbį slovėnai baigė be savo superžvaigždžių: L.Dončičius trečiajame kėlinyje patyrė čiurnos traumą, o G.Dragičiui paskutinėmis minutėmis ėmė traukti raumenis.
Tačiau finalinė atkarpa, kai slovėnų penketą sudarė Klemenas Prepeličius, Aleksejus Nikoličius, Jaka Blažičius, Anthony Randolphas ir Gašperas Vidmaras, laimėta 13:5. Apskritai, į žaidimą nuo atsarginių suolo įsitraukę žaidėjai, kuriuos net patys slovėnai iki šiol labai nevertino, finale pranoko serbų atsarginius 36:28.
Žinoma, pergalės nebūtų be fenomenalaus G.Dragičiaus. Delo.si priminė, jog jis pasileido į Europos čempionato finalo rungtynių rezultatyvumo rekordą šio pasiekimo autoriaus akyse.
1995 m. Europos čempionato finale dabartinis Serbijos treneris Aleksandras Džordževičius įmetė į Lietuvos rinktinės krepšį 41 tašką per 96:90 laimėtas rungtynes ir tada pagerino graiko Niko Galio nuo 1987 metų gyvavusį rekordą (40 taškų per laimėtą finalą prieš Sovietų Sąjungą 103:101).
Slovėnijos krepšinio legenda Ivo Daneu, prie 80-mečio artėjantis buvusios Jugoslavijos rinktinės žaidėjas ir Slovėnijos politikas, priminė, kad jo tėvynainiai čempionato metu įveikė visas stipriausias komandas: ne tik Serbiją, bet ir Graikiją, Prancūziją, Latviją, Ispaniją.
Delo.si pabrėžė, jog Slovėnija yra arti ir dar vieno rekordo.
Europos čempionų sąraše mažiausiai gyventojų turinti šalis liks Latvija, kurios krepšininkai yra laimėję pirmąsias žemyno krepšinio pirmenybes Ženevoje 1935 metais. Dabar Latvijoje gyvena 1,95 mln. žmonių, o prieš 82 metus ten tebuvo 1,47 mln.
