Per 25 nepriklausomybės metus Slovėnijos krepšinio rinktinė turėjo devynis NBA žaidėjus ir krūvą Eurolygoje spindėjusių krepšininkų, bet medalių lentyna Slovėnijos krepšinio federacijos būsenoje taip ir liko nepanaudota pagal paskirtį.
Tol, kol sostinėje Liublianoje, o vėliau ir Madrido „Real“ krepšinio akademijoje buvo nušlifuotas krepšinio deimantas vardu Luka Dončičius, nusivylimais nuspalvintą Slovėnijos krepšinio istoriją nudažęs aukso spalva.
2017 metais pirmą kartą Slovėnijos rinktinės aprangą apsivilkęs tuo metu vos 18-os Luka dar nebuvo ryškiausia jos žvaigždė, nes šalia turėjo ilgametį nacionalinės komandos vedlį Goraną Dragičių, bet tik su jaunojo „Real“ žaidėjo pagalba „Miami Heat“ žvaigždė sugebėjo nutraukti prakeiksmą ir pagaliau tapti Europos čempionu.
Nuo tada L.Dončičius Slovėnijos rinktinės aprangos neužsivilko ketverius metus, nes FIBA atrankos „languose“ strigę slovėnai nepateko į 2019 m. pasaulio čempionatą, bet sugrįžęs jau būdamas NBA žvaigžde Luka pratęsė tai, ką pradėjo 2017-aisiais.
Kaune vykusioje olimpinėje atrankoje L.Dončičiaus vedami slovėnai pervažiavo visus keturis varžovus, tarp jų ir lietuvius, ir pirmą kartą pateko į olimpines žaidynes.
O ir į Tokiją Luka ir kompanija atvyko ne turistauti – trys pergalės grupių etape išvedė Slovėniją į ketvirtfinalį, o nuo ten – jau tik du žingsniai iki medalių.
Visas pasaulis sulaikęs kvapą stebi tai, ką L.Dončičius išdarinėja olimpinėse žaidynėse, bet jų emocijos neprilygsta tam, ką šiemet svarbiausio pasaulio renginio metu išgyvena slovėnai.
Apie tai – į slovėnų kailį įsijautusio 15min portalo straipsnis.
Svarbiausia šalies asmenybė
Slovėnija turi ir daugiau pasaulinio garso sportininkų. Vienas jų – vartininkas Janas Oblakas – gina Madrido „Atletico“ futbolo komandos vartus ir yra laikomas vienu geriausių, jei ne pačiu geriausiu, vartų sargų pasaulyje.
Bet net jei J.Oblakas ir pranokta L.Dončičių pagal dėmesį pasauliniu mastu, tai Slovėnijoje abejonių dėl to, kas yra šios šalies sporto vėliavnešys, nėra.
„Šiuo metu jis tikrai yra svarbiausias asmuo Slovėnijoje. Jis lengvai laimėtų prezidento rinkimus ir aš dėl to nejuokauju. Šiuo metu jis yra pats svarbiausias Slovėnijos asmuo kalbant ne tik apie sportininkus. Manau, kad jis – geriausia, kas mums yra nutikę“, – 15min Tokijuje pasakojo slovėnų žurnalistas Andrejus Miljkovičius.
Jis lengvai laimėtų prezidento rinkimus ir aš dėl to nejuokauju.
Luka Slovėnijai svarbus ne tik savo taškais ir trigubais dubliais.
22-ejų krepšininkas yra svarbus ir dėl savo mažos Balkanų valstybės ambasadoriaus statuso.
Būdamas aktyvus socialiniuose tinkluose, L.Dončičius jau nuo 14-os metų prikaustė slovėnų dėmesį, o jo kiekvienas judesys buvo sekamas.
Dabar jis socialinius tinklus išnaudoja ne tik bendravimui su sirgaliais, bet ir savo gimtosios šalies įvaizdžio kūrimui.
NBA žvaigždė bendradarbiauja su Slovėnijos turizmo departamentu ir kartkartėmis tviteryje įsikelia šalį populiarinančius įrašus, kuriuos mato ne tik slovėnai, bet ir milijonai žmonių visame pasaulyje.
„Luka užaugo kartu su dabartine karta. Žmonės, kuriems dabar nuo 15 iki 30 metų, augo kartu su Luka, kuris išpopuliarėjo dar būdamas 14-os metų. Visi žinojo, kaip jam sekasi, ir augo kartu su juo. Dabar jis jau yra tikras Slovėnijos ambasadorius.
O vyresnė karta tiesiog įšoko į traukinį kartu su jaunesniais“, – kalbėdamas apie krepšininko populiarumą jo šalyje, juokėsi A.Miljkovičius.
Krepšinis – netvirtas, bet numeris vienas
Lietuva ir Slovėnija panašios šalys dydžiu. Abiejų šalių žmonės myli krepšinį. Bet šios sporto šakos statusas Baltijos ir Balkanų valstybėse skiriasi.
Jei lietuviai krepšinį suvokia kaip antrąją religiją, tai Slovėnijoje ši sporto šaka konkuruoja su kitomis.
Lietuvoje dažnai sakoma, kad mūsų šalies žmonės labiau myli ne konkrečią sporto šaką, o pergales. Panašiai kalbama ir Slovėnijoje.
„Mums labai reikia sėkmės istorijų ir pergalių. Slovėnija yra konkreti šalis – jeigu tau nesiseka, tave visi pamiršta. Manau, kad tai yra mažesnių šalių problema, žinau, kad panašiai yra ir Lietuvoje. Neturime tradicijų, kurias turi didesnės šalys – jie gali sekti dziudo ar kitą ne tokį populiarų sportą nepaisant to, kaip sekasi jo atstovams. Mūsų šalyse situacija kitokia, tad turi padaryti viską, kad gautum dėmesio.
Šiuo metu Slovėnijoje visi domisi dviračių sportu (slovėnas Tadejus Pogačaras pastaruosius dvejus metus tapo „Tour de France“ lenktynių čempionu – aut. past.), bet tai nuolatos keičiasi“, – pasakojo A.Miljkovičius.
Devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose Balkanų šalyje pirmavo krepšinis ir Liublianos „Olimpija“ klubas, nuolat surinkdavęs pilną legendinę „Tivoli“ halę.
Vėliau krepšiniui teko užleisti vietą futbolui, kai šios šalies rinktinė pateko į 2000 m. Europos ir 2002 m. pasaulio, o vėliau – ir 2010 m. planetos čempionatą.
Bet dabar krepšinis ir vėl grįžta į lyderio poziciją, o prie to prisideda ne tik Luka.
„Manau, kad krepšinis visada turėjo didesnį potencialą Slovėnijoje. Kai mums sekasi krepšinyje, reaguoja visi, ne tik ištikimiausi krepšinio sirgaliai“, – pabrėžė Slovėnijos žurnalistas.
Višta, dedanti auksinius kiaušinius
Luka Dončičiaus magija neša naudą ne tik Slovėnijos krepšiniui, bet ir šios šalies žiniasklaidai.
Dabartiniais socialinių tinklų laikais informacijos sklaida yra ypač plati, o pirmo ryškumo žvaigždę turintys slovėnai tuo naudojasi spausdami iš Lukos viską, ką gali.
Tiek „Dallas Mavericks“, tiek rinktinėje žibantis krepšininkas sutraukia didžiules skaitytojų auditorijas, o slovėnų spauda pasimėgaudama raško tokio reiškinio vaisius.
„Tai nuostabu. Luka yra višta, dedanti auksinius kiaušinius. Kalbu ir apie portalus, ir apie socialinius tinklus, ir apie laikraščius, televizijas. Žmonės skaito ir žiūri viską, kas susiję su Luka. Kartais mūsų žiūrimimo ar skaitomumo paros pikas būna 5 valandą ryto, kai žiniasklaida įsikelia naujienas apie Lukos pasirodymus NBA. Žmonės nesikelia 2 valandą nakties, kad pažiūrėtų rungtynes – tada jiems dar per anksti, bet jie keliasi 5 val. ryto, kad pažiūrėtų reakcijas į rungtynes. Portalams tai yra nuostabu – NBA žaidžiamos 82 rungtynės, plius atkrintamosios, kuriomis gali pasinaudoti ir išpešti iš to naudos“, – pasakojo slovėnų žiniasklaidos atstovas.
Luka yra višta, dedanti auksinius kiaušinius.
Anot jo, turėdami pirmo ryškumo žvaigždę, Slovėnijos kanalai kur kas dažniau ėmė siųsti į kitą Atlanto pusę savo žurnalistus, kurie sezono metu fiksuoja kiekvieną Lukos judesį ir renka medžiagą, kurią paskui pateikia savo skaitytojams.
„Nuvykę į JAV gauname ypač daug naudos. Ten galime prieiti prie komandos, prie Lukos, prie trenerių, tad per 10–14 dienų galime prisidaryti medžiagų mažiausiai mėnesiui. Tai daro ir portalai, ir televizijos. Luka išties mums neša milžinišką naudą“, – pabrėžė A.Miljkovičius.
Derlingos žaidynės
Slovėnai Tokijuje stebi ir palaiko ne tik savo krepšininkus.
Nors ši šalis mažesnė už Lietuvą, olimpinėse žaidynėse ji turi daugiau sportininkų (53) negu pusantro karto didesnė mūsų valstybė (41).
O medalių kraičiu lietuviams Tokijuje nė neverta lygintis.
Mažytė Balkanų valstybė vien per pirmąsias penkias olimpinių žaidynių dienas šventė net keturis medalius, du iš jų – aukso.
Tiek daug olimpinių čempionų vienose vasaros žaidynėse slovėnai yra turėję tik sykį – Sidnėjuje, bet 2000-aisiais tai buvo vieninteliai jų medaliai, tad jau dabar galima teigti, jog slovėnai iš Tokijo grįš su svariausiu medalių kraičiu, kokį tik yra turėję.
Auksą Tokijuje savo šaliai jau atnešė dviratininkas Primožas Rogličius ir kanojininkas Benjaminas Savčekas, sidabrą laimėjo dziudo kovotoja Tina Trstenjak, o dar vienas dviračių sporto atstovas T.Pogačaras nuraškė bronzą.
Bet slovėnai tikisi ir laukia dar daugiau. Naujoje olimpinėje sporto šakoje sportiniame laipiojime ryškiu favoritu į auksą laikomas Janja Garnbretas, medalis tampa vis realesne galimybe ir krepšinio turnyre.
Tiesa, bent kelios slovėnų viltys Tokijuje jau dužo. Skaudžiai ir lietuviams pasibaigusiame disko metimo finale vienu favoritų laikytas 22-ejų Kristjanas Čehas liko tik penktas, o Rio de Žaneiro vicečempionas kanojininkas Peteris Kauzeris stipriai suklydo atrankoje ir net nepateko į finalą.
„Visi iš šių rungčių tikėjosi medalių, bet teko nusivilti. Disko metimo finale, kuriame jūs, lietuviai, labai stiprūs, vilčių nepateisino K.Čehas, o kanojų irklavime nepasisekė Rio de Žaneiro vicečempionui Peteriui Kauzeriui. Tad dėl šių dviejų dužusių vilčių esame nusivylę, bet kartu sakome, kad negalime laimėti visų medalių“, – kuklią slovėnų poziciją perdavė A.Miljkovičius.
Ko tikisi iš krepšininkų?
Slovėnų laukia bemiegė naktis. Ateinančią naktį 3 val. (4 val. Lietuvos laiku) šios šalies komanda žais kol kas svarbiausias rungtynes šiose olimpinėse žaidynėse, kai ketvirtfinalyje bandys perlipti Vokietijos barjerą.
Grupių etapą Lukos vedami slovėnai išaugino savo sirgalių lūkesčius. Įspūdingos pergalės prieš Argentiną (118:100) ir Japoniją (116:81) užtikrino slovėnams vietą ketvirtfinalyje, o paskutiniame ture palaužę Ispaniją (95:87) jie išvengė pajėgiausių varžovų jau pirmajame atkrintamųjų etape bei užsitikrino sąlyginai lengvesnį kelią link medalių.
Bet įspūdingas komandos ir po 28,3 taško, 10,7 atkovoto kamuolio bei 7 rezultatyvius perdavimus renkančio L.Dončičiaus žaidimas sparnų slovėnams dar neužaugino.
„Turite suprasti, kad 25 metus krepšininkai vis nuvildavo. Jie nelaimėjo nė vieno medalio ir nežaidė nė vienose olimpinėse žaidynėse. Tuo metu mes stebėjome jus, labai panašią šalį į mūsų. Matėme, kaip visada žaidėte olimpinėse žaidynėse, laimėjote medalius, tapote Europos čempionais. Visada sakėme – kodėl tai negalėtume būti mes? – klausė A.Miljkovičius. – Turėjome gerų žaidėjų, kartais mūsų starto penketas būdavo sudarytas vien iš NBA žaidėjų. Bet dabar pagaliau pradėjome rodyti rezultatus.
2017 metais mums šiek tiek pasisekė, nes kitos šalys nebuvo tokios stiprios, kaip kituose turnyruose. Pavyzdžiui, finale žaidėme prieš labai nusilpusią Serbiją be daugelio gerų žaidėjų, Prancūzija nebuvo tokia gera ir t. t. Bet nepaisant to, mes pagaliau tapome Europos čempionais. O šią vasarą pasiekėme didžiulį laimėjimą Kaune, patekę į pirmąsias olimpines žaidynes.
Dabar nekalbame garsiai, nes tai mūsų pirmosios žaidynės. Mums gėda, kad nebuvome čia 30 metų. Bet dabar lūkesčiai pamažu auga. Mes jaučiame, kad galime nugalėti bet ką – kad Luka gali nugalėti bet ką.“
Su 15min kalbėjęs žurnalistas savo šalies dabartinę komandą prilygino tai Vokietijos rinktinei, kuri prieš keliolika metų tapo Europos vicečempione ir laimėjo pasaulio čempionato bronzą.
Tuo metu mes stebėjome jus, labai panašią šalį į mūsų. Matėme, kaip visada žaidėte olimpinėse žaidynėse, laimėjote medalius, tapote Europos čempionais. Visada sakėme – kodėl tai negalėtume būti mes?
Kaip ir dabartinėje Slovėnijoje, taip ir tuometinėje Vokietijoje ryškiai spindėjo viena žvaigždė.
„Kiti žaidėjai be Lukos neturi pasitikėjimo, jie vargo atrankos „languose“, atrodė baisiai, nepateko į pasaulio čempionatą. Bet su Luka tai yra tobula komanda. Man ji primena Dirko Nowitzki laikų Vokietiją, bet manau, kad Lukos pagalbininkai yra geresni nei tie, kuriuos turėjo Dirkas. Be to, svarbus ir faktas, jog kiti žaidėjai turėjo atgabenti kamuolį Dirkui, kai Luka pats tą padaro ir skirsto kamuolį kitiems žaidėjams.
Kiti žaidėjai yra pasiruošę numirti už Luką. Manau, kad Luka padaro juos geresniais ne tik savo perdavimais, bet ir perduodamu pasitikėjimu savimi, drąsa ir atsakomybės jausmu. Tai – nuostabus žaidėjų derinys“, – tikino slovėnas.
Bet net jei slovėnai ir nesugebės jau pirmuoju bandymu pagriebti medalio, šioje šalyje niekas savo didvyrių nepasmerks.
Pirmą kartą į olimpines žaidynes patekę krepšininkai leidžia slovėnams išgyventi tai, ko jie laukė labai ilgai.
„Dabar Slovėnijoje jausmas toks, lyg vienu metu vyktų du didžiuliai renginiai – olimpinės žaidynės ir pasaulio krepšinio čempionatas, kam aš prilyginčiau olimpinį krepšinio turnyrą, – sakė A.Miljkovičius. – Jau vien tai mums reiškia labai daug.“
