Šarūnas Jasikevičius per trejus metus „Barcelona“ klube iškovojo du ACB titulus bei dukart triumfavo Ispanijos taurėje. Tai yra pasiekimai, kokius Katalonijos komanda užfiksavo per aštuonerius metus, iki kol į komandą atvyko Šaras.
Vis dėlto Katalonijos sostinėje juntama Eurolygos titulo manija. „Barca“ per visą istoriją yra tik dukart užlipusi ant aukščiausio stipriausio Senojo žemyno klubinio turnyro pakylos laiptelio, o pastarąjį kartą tai padarė 2010-aisiais.
Buvęs Kauno „Žalgirio“ strategas Eurolygos finalo ketvertą su „Barcelona“ pasiekė visus tris kartus, tačiau titulo taip ir neiškovojo.
Galiausiai Katalonijos klubas priėmė sprendimą skirtis, komandos vairą patikėjęs dublerių ekipos strategui Rogeriui Grimau.
„Mane dabar jau mažai kas šokiruoja, nes pasaulis pasikeitė, – 15min laidoje PIKENROLAS sakė garsus šalies treneris Rimas Kurtinaitis. – Žiūrime „Monaco“ ir žinome jų rezultatus, bet ten vis tiek netyla kalbos, ar Saša Obradovičius nebus atleistas. Aš nežinau, ko klubo vadovybė siekia ir ko ji nori. Jeigu laimi, bet netenki darbo... Aš nežinau, ko trūksta? Ar jie nori kažkokių geresnių santykių? Net neįsivaizduoju.
Šaras nelaimėjo Eurolygos, bet jis pakėlė „Barcelona“ į kitą lygį. Tai atsispindi ir sirgalių lankomume. Aš puikiai pamenu, kai su „Chimki“ važiuodavome žaisti rungtynių į Barseloną, o „Palau Blaugrana“ būdavo pustuštė. Net nežinau, kodėl Eurolyga leisdavo ten žaisti, nors ši arena neatitinka jokių standartų.
Dabar ši salė būna perpildyta, krepšinis – įdomus, o Šaras susitvarkė su aukščiausio lygio meistrais, sustatęs juos į kažkokį rėmą. Viskas buvo idealu. Pasitaiko, kad nelaimi, bet viskas buvo temoje. Mes visi suprantame Ispanijos pirmenybių lygį, tad per trejus metus dukart laimėti lygą ir taurę yra didžiulis pasiekimas. Nežinau, galbūt jie norėjo laimėti dar ir tris Eurolygos titulus?“
Nors dar prieš savaitę atrodė, jog abi pusės pratęs bendradarbiavimą, „Barcelona“ klubo gyvenimą iš vidaus nušviečiantis „Mundo Deportivo“ žurnalistas Jose Igniaco Huguetas nurodė keturias priežastis, kurios privedė abi puses link skyrybų.
Tai – kebli finansinė situacija, pernelyg didžiulė Šaro kontrolė ir galia, nesutarimai su žaidėjais bei savita komandos komplektacijos koncepcija.
„Pirmiausia, Šaras turi labai didelį vardą Europoje, – 15min laidoje PIKENROLAS sakė Linas Kleiza. – Jis buvo vienas geriausių trenerių Eurolygoje per pastaruosius trejus ar ketverius metus, jei ne pats geriausias.
Žinoma, jis nelaimėjo Eurolygos, bet klubas paprašė susimažinti atlyginimą, o tuomet iš Šaro rankų atėmė ir kontrolę. Neaišku, kaip komplektuosi komandą, su kuo žaisi ir kokius žaidėjus gali pasilikti. Tai netinka Šarui. Jis yra kaip Željko Obradovičius, kuris gali komplektuotis komandą pats, gali žaisti ir treniruoti kaip tik pats nori. Rezultatai buvo pasiekti išties įspūdingi, o Eurolygą jie vis tiek būtų galiausiai laimėję.
Finansinių niuansų mes nežinome, bet žinome, kad Šaras mėgsta tam tikro braižo žaidėjus. Šarui ne šiame karjeros etape reikia mažintis algą bei prarasti kontrolę. Nežinau, ar „Barcelona“ klube jis turėjo didžiulę kontrolę, bet „Žalgiryje“ jis kontroliavo viską. Galbūt viena pusė sukėlė tokias sąlygas, nes tikėjosi, kad Šaras to nepriims?“
„Dabar netyla kalbos, kad Šaras gali „Monaco“ klube pakeisti Sašą Obradovičių, – sakė L.Kleiza. – Šaras yra pozicijoje, kurioje turi galimybę pats rinktis darbą, o ne darbas jį.“
