M.Kuzminskas atsisveikino su Amerika jausminga žinute socialiniame tinkle, kur žvelgė į „Empire State“ bokštą.
Dangoraižių apačioje 28 metų krepšininkas mėgo gurkšnoti arbatą jaukiuose Manhatano parkuose. 206 cm ūgio puolėjas greitai pamilo ir Ameriką, ir NBA krepšinį, tačiau taip jau sutapo, kad paskutinė 2017-ųjų diena jam buvo ir paskutinė diena „Didžiajame obuolyje“. Naujuosius sutikęs Niujorke, sausio 1-osios popietę M.Kuzminskas išskrido į Europą.
Nedaug trūko, kad greitai po skyrybų su „New York Knicks“ jis būtų persikėlęs į kitą NBA komandą. Kad po 4,5 metų pertraukos būtų grįžęs į Kauno „Žalgirį“. Kad būtų padėjęs parašą po kita jam jau paruošta Europos klubo sutartimi.
Dvejonės buvo tokios didelės, kad M.Kuzminskui jau „sprogo galva“. Tačiau krepšininkas pasirinko kitą madingą miestą – Milaną.
Vos tik pasklido žinia apie susitarimą su „Olimpia“, į M.Kuzminsko profilį feisbuke ėmė plūsti įvairiausios žinutės. Pikti žmonės linkėjo jam traumų, niekada nebežaisti rinktinėje.
„Reikės su laiku kažkaip reabilituotis“, – šyptelėjo M.Kuzminskas, dėkojantis visiems, kurie sudėtingoje karjeros kryžkelėje suprato ir palaiko jo pasirinkimą.
Bet dabar jam svarbiausia reabilituotis aikštėje. Keturis mėnesius oficialių rungtynių nežaidęs vienas Lietuvos rinktinės lyderių jau greitai išbėgs ant parketo su „Olimpia“ marškinėliais. Jis bandys padėti prikelti Milaną iš paskutinės Eurolygos vietos ir įrodyti, jog yra NBA vertas žaidėjas.
Interviu 24sek M.Kuzminskas atskleidė savo sprendimo žaisti Milane motyvus, derybas su „Žalgiriu“ ir dar nepalaidotą NBA svajonę.
Nelabai smagu sulaukti tų žinučių, kur žmonės linki traumų, niekada nežaisti rinktinėje.
– Mindaugai, kodėl Milanas? – 24sek paklausė M.Kuzminsko.
– Pagal horoskopą esu Svarstyklės ir man labai sunku priimti svarbius sprendimus. Ypač tokius, kurie svarbūs ir nemažai ką lemia. Tris dienas sprogo galva. Kalbos su klubais, treneriais, apmąstymai, pliusų minusų ieškojimai... Tiesiog taip susidėjo, kad Milanas tapo tinkamiausias variantas.
Visų pirma, kontraktas ne tik iki sezono galo, bet ir kitiems metams. „Olimpia“ pateikė man lanksčiausią pasiūlymą ir manęs labai siekė. Ne viskas, kas buvo rašoma žiniasklaidoje, buvo tiesa. Bet manau, kad sprendimas buvo teisingas.
– Ar jums nekėlė abejonių „Olimpia“ rezultatai Eurolygoje ir kalbos apie nekokią atmosferą rūbinėje?
– Manau, kad komandos rezultatai ir atmosfera rūbinėje labai priklauso vienas nuo kito. Natūralu, kad tai persikelia už aikštės ribų. Duok Dieve, kad rezultatai gerėtų.
Bet prieš pasirinkdamas Milaną apskambinau turbūt mažiausiai 20 žmonių klausdamas apie visas komandas, trenerius, atmosferas ir t.t. Ypač daug kalbėjau su Mantu Kalniečiu. Jis nuoširdžiai pasakė, kokia klube situacija.
Rezultatai dabar ten nedžiugina nei klubo, nei žaidėjų, nes tai didelių investicijų sulaukusi komanda, kurioje surinkti geri krepšininkai. Bet Milane matau perspektyvą. Pakalbėjau su treneriu ir tikiuosi, kad viskas bus gerai.
– Sulaukėte piktų komentarų?
– Manau, kad ir kokį variantą būčiau priėmęs ir jei jis būtų ne „Žalgiris“, reakcija būtų panaši.
Kaip dabar juokauju, prieš savaitę buvau išrinktas mėgstamiausiu sportininku, bet dabar tapau tautos priešu numeris vienas (juokiasi). Nelabai smagu sulaukti tų žinučių, kur žmonės linki traumų, niekada nežaisti rinktinėje (šypsosi). Ypač, kai, atrodo, vasaromis leidiesi vaistus, į aštuntfinalį eini per skausmus sukandęs dantis. Bet suprantu tų žmonių nusivylimą. Ką padarysi.
Bet turbūt sulaukiau dar daugiau palaikymo, kas, šiuo atveju, man ir yra svarbiausia, tad tikrai nenoriu verkšlenti (šypsosi).
– Kiek realu buvo žaisti „Žalgiryje“?
– Su „Žalgiriu“ kalbėjome gruodžio viduryje. Kalbėjome nemažai, bet dabar sezono vidurys ir jie norėjo eiti į priekį, o aš tada dar norėjau palaukti žinių iš už Atlanto. Manau, iš savo pusės „Žalgiris“ padarė viską, ką galėjo, bet taip išėjo, kad atsidūriau Milane.
Sudėjus visus pliusus ir minusus, man šis variantas pasirodė geriausias. „Žalgiris“ dabar žaidžia nerealų krepšinį. Mano pozicijoje, 3–4 numeriuose, jie turi Ulanovą, Jankūną, White'ą, kurie demonstruoja itin gerą formą, tad manau, kad kartais naujas žaidėjas į sulipdytą kolektyvą gali ne tik naujovių įnešti, bet ir išbalansuoti ekipą.
Praėjo 4,5 metų, kai išvykau iš „Žalgirio“. Norėdavosi grįžti sužaisti į „Žalgirio“ areną, susitikti su sirgaliais, bet dabar bijau, kad būsiu nušvilptas (juokiasi).
– Ar jus nustebino tokia jautri žmonių reakcija?
– Nežinau. Gal labai nenustebino. Buvo nemažai rašyta, kad „Žalgiryje“ turėčiau vietą, tad žmonės tikėjo, jog galiu grįžti. Ir kai tai neįvyko, daug kas nusivylė. Bet ką padarysi. Reikės su laiku kažkaip reabilituotis (juokiasi).
– Kaip „Žalgiris“ būtų integravęs jus į komandą?
– Kažkiek apie tai kalbėjome. Manau, Jasikevičius yra tokio lygio treneris, kad jis atrastų vietos visiems, jog visi būtų patenkinti. Bet šiuo atveju gal aš kažkiek abejoju savimi ir nežinau, kokia dabar bus mano forma nežaidus nuo rugsėjo pradžios. Net neabejoju, kad man reikės kažkiek laiko įsivažiuoti.
– Koks vaidmuo jums numatomas „Olimpia“ komandoje?
– Nė su vienu klubu apie minutes kalbėti negalėjau, nes jas visada reikia išsikovoti ir dažniausiai nuo tavo žaidimo kokybės priklauso jų skaičius. Bet treneris mane įsivaizduoja žaidžiant 4 ir 3 pozicijose. Panašiai, kaip žaisdavau Lietuvos rinktinėje, kai keisdavomės gynyboje su Jonu Mačiuliu, o puolime žaisdavome priklausomai nuo varžovų gynybos. Tas visai pasiteisino, tad panašių dalykų iš manęs tikisi ir Milane.
– Esate didžiulis vardas krepšinio rinkoje. Ar prastoje situacijoje esantis Milanas jus pasitinka kaip išgelbėtoją?
– Nežinau. Nesinorėtų vadintis gelbėtoju, bet manau, kad vadovai matė, jog sezonas ėjo ne ta linkme, kuria norėjosi, tad jiems reikėjo papildymo. Laikas parodys, ar sprendimas teisingas. Viliuosi, kad bus patenkintos abi pusės.
– Jūsų akimis, kodėl nepavyko išlikti NBA?
– Kaip ir visur krepšinyje, ypač NBA, reikia atsidurti tinkamu laiku tinkamoje vietoje. Atrodo, pirmą sezoną taip ir buvo, bet viskas pasikeitė.
Šiek tiek gaila. Manau, tikrai galėčiau tenai žaisti – man užtenka meistriškumo ten rungtyniauti. Bet susiklostė tokia situacija, kad sezono vidurys nėra dėkingiausias laikas susitarti su klubu. Arba vieniems neužtekdavo pinigų algų kepurėje, arba kitos komandos neturėjo laisvų vietų. Noras žaisti buvo didesnis už norą toliau laukti.
Neliko jokių nuoskaudų. Norėčiau ateityje kada nors sugrįžti, bet svarbiausia, kad padariau viską, ką norėjau – išbandžiau save NBA. Kaip sakoma, viltis miršta paskutinė, tad tikiu, kad galiu ten sugrįžti.
– Kiek arti buvote galimybės tęsti karjerą NBA?
– Buvo galimybė pasirašyti dvipusį kontraktą, bet nesinorėjo važiuoti į G lygą, kur būčiau stumdomas tarp vienos ir kitos komandos. Geriau grįžti į Europą, kur lygis nerealiai aukštas.
– Koks buvo kertinis momentas, lėmęs jūsų sprendimą daugiau nebelaukti?
– Tie klubai, su kuriais dar vyko derybos, davė atsakymą anksčiau, kad šiuo metu nesiruošia pasirašyti sutarties. Viskas išsisprendė. Nebebuvo prasmės laukti.
Jei kortos būtų kiek kitaip sukritusios, dar kitą savaitę po skyrybų su „Knicks“ būčiau galėjęs pasirašyti sutartį su vienu NBA klubu.
Kaip juokauju, jei kortos būtų kiek kitaip sukritusios, dar kitą savaitę po skyrybų su „Knicks“ būčiau galėjęs pasirašyti sutartį su vienu NBA klubu. Bet įvyko, kaip įvyko. Dėl nieko nesigailiu.
– Kaip atrodo persikraustymas iš Niujorko į kitą pasaulio pusę?
– Dar neteko kraustytis į kitą komandą sezono metu, per vieną dieną, tad buvo reikalų. NBA žaidėjai turi patys pasirūpinti savo gyvenamąja vieta, automobiliu, kitais buitiniais dalykais, tad reikėjo nutraukti visas nuomos sutartis, kabelines, internetus. Smulkmenų buvo nemažai, bet, atrodo, viską susitvarkiau.
– Kaip atrodė pirmoji jūsų diena Milane ir kada išvysime jus aikštėje?
– Milane buvau jau antradienį 8 valandą ryto. Pradėjau medicininę apžiūrą, turėjau testavimus, tvarkiausi buitinius reikalus, padariau trumpą individualią treniruotę, kad po visų skrydžių galėčiau geriau aklimatizuotis. Vienas treneris pristatė visus derinius, žiūrėjome vaizdo įrašus. Milanas bando kuo greičiau mane integruoti į žaidimą.
Trečiadienį turėsiu pirmą treniruotę su komanda. Manau, treneriai nuspręs, kada mane įjungti į žaidimą. Viskas priklausys nuo manęs. Esu pasiruošęs fiziškai, tik man dar trūksta komandinio žaidimo pojūčio. Bet laikui bėgant įsivažiuosiu.
