Pirmas rungtynes namuose prieš „Zenit“ vilniečiai pralaimėjo paskutinės atakos metu 96:98. Viskas, ką reikia padaryti Rusijoje, laimėti daugiau nei dviem taškais. Skamba gan paprastai, bet jau pirmos rungtynės parodė, kad misija lengva nebus.
Vilniuje fantastiškas rungtynes sužaidė Kyle'as Kuricas, suvertęs net 30 taškų, 23 pridėjo buvęs „Lietuvos ryto“ atstovas Drew Gordonas.
Nėra aišku, ar pastarasis rungtyniaus, tačiau R.Kurtinaitis ruošiasi „Zenit“ ekipai su D.Gordonu priešakyje.
„Aš manau, kad jis žais. Kiek žinau, jį norėjo leisti jau prieš Miuncheno „Bayern“, bet vis dar jautė skausmus. Prabėgo savaitė ir manau, kad jis turės net ir papildomą motyvaciją žaisti prieš mus“, – sakė R.Kurtinaitis.
Trim pralaimėjimais „Top-16” etapą pradėjęs „Lietuvos rytas“ praėjusią savaitę susitvarkė su Turino „Fiat”, tačiau nebeturi kur trauktis ir privalo įjungti sužeisto žvėries režimą.
Tam, kad užvestų žaidėjus, veiksmų imasi ir treneris. Duodamas pavyzdį, R.Kurtinaitis nusikėlė į 2005-sius, kai U-21 čempionato finale Renaldas Seibutis, esant lygiam rezultatui ir ištiksėjus rungtynių laikui, stojo mesti baudų metimus. Gynėjas neprašovė ir Lietuvos jaunimo komanda tapo pasaulio čempione.
„Aš visada duodu tokį pavyzdį, jis parodo charakterį, kada jau laiko nėra ir viskas nuo tavęs priklauso“, – kalbėjo R.Kurtinaits.
– Ko pasimokėte iš tų pirmų rungtynių su „Zenit“? – žurnalistai prieš išvyką į Rusiją paklausė Rimo Kurtinaičio.
– Tada nesugebėjome sustabdyti Drew Gordono, kuris sumetė 20 taškų. Aišku, jis paskutinėse dvejose rungtynėse nežaidė, bet manom, kad jau žais. Taip pat nesugebėjom suvaldyti, ypač antram kėliny, jų greitų atakų, kas yra pagrindinis jų ginklas: greitai bėgti, perimti kamuolius ir mes to nesuvaldėm.
– Kyle'as Kuricas sužaidė keletą įspūdingų rungtynių, tačiau vėliau sustojo. Ar jau rastas būdas, kaip jį sustabdyt?
– Man teko kalbėti su treneriu ir Kuricas prieš tai buvo du mėnesius gerai nesužaidęs, bet prieš mus sužaidė puikiai. Ieškom būdų, žiūrim. Tai bus daugiau individualus meistriškumas, gynyba vienas prieš vieną. Nenoriu sakyti garsiai, bet bandysim surasti tinkamą gynėją, kad jį sustabdytume.
– Atrodo, kad be D.Gordono „Zenit“ turi spragą vidurio puolėjo pozicijoje?
– Aišku, Gordonas jiems yra labai reikalingas, bet aš manau, kad jis žais. Kiek žinau, jį norėjo leisti jau prieš Miuncheno „Bayern“, bet vis dar jautė skausmus. Prabėgo savaitė ir manau, kad jis turės net ir papildomą motyvaciją žaisti prieš mus.
– Travisas Petersonas dažniausiai yra nutylėta pavardė, kai kalbame apie „Lietuvos ryto“ lyderius, tačiau yra trečias pagal rezultatyvumą komandoje. Kiek didelis yra jo indėlis?
– Kai sužaidžia gerai, jis yra labai svarbus. Su juo mums atsitinka visokių dalykų. Kai jis savaitę nesitreniravo, reikėjo laiko vėl įsivažiuoti. Paskutines keletą rungtynių sužaidė neblogai ir yra mums labai svarbus.
Visada galvojau, kad „ketvirtos“ pozicijos žaidėjas turi turėti gerą metimą. Mes pastebėjom, kad, kai jis pataiko 2-3 tritaškius, mums atsiveria rankos. Jis yra vienas svarbiausių mūsų žaidėjų. Nuo jo pasirodymo priklauso visa komanda.
– Ar užteko savaitės pamodeliuoti žaidimą be Arno Butkevičiaus?
– Užteko, aišku mums labai sumažėjo rotacija. Jis atliko daug nematomo darbo. Gal taškų atžvilgiu nebuvo vienas lyderių, bet gerai gynėsi, rinko kamuolius, pastangomis visus užvesdavo. Mes matėm, kaip „Siemens“ arenoje visi pakildavo iš vietų po jo kovingų epizodų. Ką darysi, visos komandos turi netekčių, mes nesame išimtis. Aišku, kai per sezoną du žaidėjai susilaužo ranką... Gal čia nauja tendencija.
– Dabar atrodo, kad situacija turnyro lentelėje nėra tokia bloga, nes reikia laimėti abi rungtynes ir panaikinti taškų santykį?
– Viskas yra mūsų rankose. „Bayern“ turėjo laimėti prieš „Zenit“ ir tai padarė. Jei būsim nesusikaustę ir nesusivaržę, neslėgs atsakingumas, ko neturėtų būti pas profesionalus ir žaisim su tokia energija, kaip su „Fiat“, turim didelį potencialą ir neblogus šansus.
Aišku, išvyka yra išvyka. Trūksta dar komandai stabilumo. Aš manau, kad stabilumas yra meistriškumas. Tikiu žaidėjais, manau, kad sugebam ir galim įvykdyti tą uždavinį, kurį esame išsikėlę.
– Kas lemia rungtynių išvykoje sėkmingumą?
– Tai yra labai individualu: vienus slegia išvykos faktorius, kitus – žiūrovų. Aš vis mėgstu grįžti ir man atrodo, kad pats dar vakar žaidžiau krepšinį. Man svarbu būdavo pina salė žiūrovų ir nesvarbu, namuose ar išvykoje žaisčiau. Mūsų žaidėjus mokom, kad negalima pramesti baudų, kad negali slėgti atsakomybė.
Taip, tai yra svarbu, bet ta svarba neturi duoti neigiamo rezultato. Čia priklauso ir nuo charakterio, ir nuo to, kaip žaidėjas tvarkosi su emocijomis. Mūsų žaidėjai neblogi, bet matom, kad kartais nesusitvarko.
– Ar komandos psichologija stipriai prisideda prie to, kad tokiems dalykams pasiruoštumėte?
– Psichologo mes neturim, bet kalbam, darom, pateikiam asmeninius pavyzdžius, rodom, kaip turėtų būti.
Sakyčiau, vienas iš tų pavyzdžių buvo, kai mes laimėjome U-21 pasaulio čempionatą Argentinoje. Renaldas Seibutis, likus finale nuliui sekundžių, turėjo mesti baudų metimus esant lygiam rezultatui. Tada sprendėsi, ar būsime pasaulio čempionai, ar bus pratęsimas. Seibutis atsistojo ir dvi iš dviejų įmetė. Aš visada duodu tokį pavyzdį, jis parodo charakterį, kietumą, kada jau laiko nėra ir viskas nuo tavęs priklauso.
Pavyzdžių duodam, o visa kita yra individualu: kaip supranta, kaip yra auklėti. Aš visada mėgstu tokius, kurie yra iš gatvės ir nebijo iššūkių.
– Remigijus Šimašius sakė, kad klubo rezultatai yra ne tik geri, bet net puikūs. Sutinkate su tuo?
- Na, turėčiau sutikt, taip? Bet čia yra vidurys sezono, manau, kad viskas yra gerai. Visada mėgstu laukti sezono galo ir vertinti situacijas. Dabar atrodo, kad viskas yra patenkinama. Aš, kaip treneris, matau daugiau potencialo. Apie gerus rezultatus galėsim kalbėti bent kitą savaitę, po ateinančių rungtynių.
