Devynias pergales per pirmuosius dešimt oficialių 2023–2024 metų sezono mačų iškovojęs Kauno „Žalgiris“ praėjusį penktadienį Nemuno saloje patyrė šaltą „Valencia“ dušą.
Devynioliktą Eurolygos mačą iš eilės sausakimšoje arenoje žaidę Kazio Maksvyčio auklėtiniai dvikovą pradėjo trimis klaidomis iš eilės, nesugebėjo atlaikyti Ispanijos ekipos pasiūlyto fiziškumo bei pralaimėjo 72:87.
„Manau, kad šiandien pralaimėjome rungtynes kažkur kitur, galbūt ruošdamiesi šioms rungtynėms tiek fiziškai, tiek morališkai“, – po nesėkmės kalbėjo „Žalgirio“ treneris Kazys Maksvytis.
Sėkmingą sezono startą Alexo Mumbru treniruojama „Valencia“ savaitgalį pratęsė ACB pirmenybėse, kuriose sutvarkė ir „Barcelona“ krepšininkus.
„Turime pripažinti, jog „Valencia“ yra gera komanda. Visi galvojo, kad jie žaidė virš savo galimybių, bet dabar čiukšt ir nukalė „Barcelona“. Tokie dalykai nebūna labai aiškūs, kol komanda nepradeda įrodinėti. „Valencia“ turi gerų bruožų – fiziški žaidėjai ir gerai besiginanti komanda. Žaidėjai, turintys Eurolygos patirties. Man labai gerą įspūdį paliko „Valencia" balansas tarp starto penketo ir atsarginių krepšininkų, kurie Kaune sumetė virš 40 taškų. Labai stiprus suoliukas, kuriame išsiskiria Jaredas Harperis, gerą dieną galintis sumesti 20 taškų, – 15min laidoje PIKENROLAS kalbėjo Lietuvos rinktinės ir „Boston Celtics“ skautas Benas Matkevičius. – „Žalgiris“ rungtynes pradėjo klysdamas puolime ir žaisdamas neužtikrintai. „Valencia“ gynyba buvo pasiruošusi mūsiškių išsidėstymui, jų rankos buvo aktyvios ir jie gerai skaitė perdavimus. Po klaidų ar atkovotų kamuolių – varžovų bausmės greitame puolime. „Žalgiris“ į gynybą grįždavo nesusikalbėjęs ir praleido daug lengvų taškų. Tai nėra įprasta, nes „Žalgirio“ identitetas buvo gera, aktyvi ir fiziška gynyba.
Viskas prasideda nuo psichologijos – pasiruošimas mačui, per didelis pasitikėjimas savimi, galvojant, kad viskas vyks taip, kaip jie planuoja, ir galės užpulti įprastu būdu. Bet kiekvienos rungtynės yra nauja istorija ir viskas yra kitaip. Kuo anksčiau sezone sulauki tokių pamokų, tuo geriau. Gerai, kad tokį pralaimėjimą „Žalgiris“ gavo dabar, tad yra ką analizuoti ir aiškią kritiką žaidėjams pasakyti. Jei tokie pralaimėjimai įvyktų kovą ar balandį, vadinasi, problemos būtų kitos.“
„Žalgirio“ gretose nesėkme pažymėtame mače solidžiai atrodė vos du žaidėjai – fenomenaliai po sudėtingos Achilo sausgyslės traumos atsigavęs Keenanas Evansas (18 tšk., 27 naud. bal.) ir nepailstantis Rolandas Šmitas (11 tšk., 14 naud. bal.).
Bene labiausiai iš konteksto iškritęs K.Maksvyčio auklėtinis – šią vasarą į Kauną iš Milano „Olimpia“ ekipos persikėlęs Nazarethas Mitrou-Longas, kuris vis dar ieško savęs naujoje komandoje.
30-metis 193 cm ūgio gynėjas per 10 minučių prieš „Valencia“ ir vėl labiausiai pasižymėjo chaotišku žaidimu, nesurinko nė taško (0/1 dvit., 0/4 trit.), atkovojo 2 ir perėmė 1 kamuolį, atliko 2 rezultatyvius perdavimus ir surinko -1 naudingumo balą.
„Man tokia idėja kilo, kad galbūt Keenaną Evansą ir Nazą Mitrou-Longą reikėtų leisti žaisti kartu, kai Nazas išsivarinėja kamuolį, o Keenanas – atakuoja iš antro „du prieš du“ ar handoffo. Tai – tik pavyzdys, bet gal tokiu būdu būtų galima išnaudoti ir vieną žaidėją, ir kitą, – 15min laidoje PIKENROLAS svarstė B.Matkevičius. – Matyti, kad šioje sistemoje Nazas dar ieško savęs. Nuo suolo kylantis žaidėjas turi atnešti ne tik papildomų taškų, bet ir atakų užaštrinimą, įsiveržimą į baudos aikštelę. Tai – labai svarbu. Prieš „Valencia“ įsiveržti į baudos aikštelę ir įgyti kažkokį pranašumą geriausiai galėjo K.Evansas ir Lukas Lekavičius.
Manau, kad Nazo suradimas komandoje bus labai svarbus. Jis prieš Vitorijos „Baskonia“ buvo kažkiek įsivažiavęs, nes buvo gerai sužaidęs ir prieš Jonavos „CBet“. „Baskonia“ – jam paranki komanda, nes turi daug skylių ir taikinių gynyboje. „Žalgiris“ šiam mačui buvo labai gerai pasiruošęs, o Nazas tuomet jautėsi gerai. Matėsi, kad ir ant suoliuko sėdėjo užsimotyvavęs ir palaikantis komandą. Krepšininko energija buvo gera. Nazas visad ateina su gera energija.
Gynėjams sunkiau įsivažiuoti į naują sistemą, kai jie atlieka metimus iš po driblingo ir prieš varžovo ranką. Jie kamuolį savo rankose turi ir atakos pradžioje, ir pabaigoje, jei kažkas puolime nepavyksta. Gynėjams reikia duoti laiko, kad surastų save ir neįkristų į duobę. Laukia didelis darbas su krepšininko psichologija, reikia perduoti jam žinutę, kad juo yra tikima ir pasitikima, jog pats Nazas neprarastų kažkokių vilčių.“
„Jei Keenanas ir Nazas žaidžia atskirai, jie turi šansą žaisti toje pačioje pozicijoje. Jeigu žaidžia kartu – daug kas priklauso nuo vaidmenų gynyboje. Keenanas yra įpratęs atakuoti su kamuoliu, tuo metu Nazas galėtų būti statinėje padėtyje, laukti kamuolio atmetimo ir atlikti metimą į krepšį, arba atakuoti varžovą iš close-out situacijų. Nazas gali pataikyti, tad varžovai prieš jį nerizikuos. Tai gali atverti daugiau erdvių po krepšiu“, – idėjomis dalinosi Lietuvos rinktinės žvalgas.
15min laidos PIKENROLAS dalyviai giliau pažvelgė į sudėtingą Nazo Mitrou-Longo adaptaciją „Žalgiryje“ ir ko galėtume iš šio žaidėjo laukti ateityje.
