Per pirmus tris sezono mėnesius net nerungtyniavęs 31-erių taikliarankis pastaruoju metu demonstruoja stulbinančią formą, o ją pademonstravo ir 5682 sostinės arenoje susirinkusiems Lietuvos rinktinės sirgaliams.
Vilnietis sumetė net 20 taškų, pataikydamas 4 tritaškius iš 7, ir padėjo Lietuvos rinktinei pergalingu akordu pažymėti naują etapą – 83:64 nugalėta Lenkija.
„Pradėjome nelabai gerai. Lenkija pradžioje žaidė fiziškai, jie nusiėmė daug kamuolių puolime, bet antroje pusėje su tuo susitvarkėme ir iškovojome pergalę“, – apibendrino lietuvis.
O.Olisevičius į rinktinę atvyko po nelengvo šio sezono starto.
Jis du sezonus puikiai žaidė Emilijos Redžo „UnaHotels“ komandoje, turėjo pelningą sutartį su ja iki 2024 m. vasaros, bet pasikeitus treneriui ir ekipos vairą perėmus graikui Dimitriui Prifčiui, atsidūrė paraštėse ir buvo priverstas ieškotis naujos komandos.
Ta komanda tapo Italijos lygos dugne buvusi Trevizo „Nutribullet“, kurią lietuvis ėmė kelti į viršų.
Per 11 rungtynių, kurias jau spėjo sužaisti su Trevizo klubo apranga, O.Olisevičius fiksuoja stulbinančią statistiką: 16,7 taško, 5,5 atkovoto kamuolio ir 3 rezultatyvius perdavimus. Jis žaidžia net po 31,6 minutės ir meta po 13,6 metimo per mačą.
Jo vedama komanda, sezoną pradėjusi 9 pralaimėjimais iš eilės, iš pastarųjų 11 rungtynių laimėjo šešias ir atsispyrė nuo lygos dugno.
„Žinoma, smagu. Šiandien krito mano metimai. Prieš Estiją gal nepakris, gal treneris neleis tiek daug žaisti. Šiandien buvo mano diena, įmečiau tuos metimus ir tiek“, – po pergalės savo puikaus pasirodymo nesureikšmino lietuvis.
Jis jau trečią sezoną paeiliui rungtyniauja Italijoje, tad Lietuvos krepšinio sirgaliai jį mato gerokai rečiau nei anksčiau, kai jis dar žaidė Klaipėdos „Neptūne“. O tai, ką išvydo ketvirtadienio vakarą, buvo kitoks O.Olisevičius negu anksčiau.
„Tikrai jaučiuosi laisvesnis. Kai išvažiuoji į užsienį, klubai tikisi, kad būsi vienas lyderių. Pavyko įgyti pasitikėjimo savimi“, – teigė lietuvis.
Jis dar niekada nėra žaidęs nacionalinėje komandoje viename iš didžiųjų turnyrų. Žinant, kad sunkiojo krašto puolėjo pozicija rinktinėje – viena iš probleminių, ar jis puoselėja viltį patekti ir į vasaros komandą, pavyzdžiui, žaisiančią olimpinėje atrankoje ateinančią liepą?
„Čia jau ne manęs reikia klaust, o trenerio, – šypsojosi O.Olisevičius, žvelgdamas į šalia sėdėjusį K.Maksvytį. – Aišku, jeigu gaučiau šansą, tikrai nepasakyčiau ne. Bandyčiau jį pasiimti ir išnaudoti.“
Galiausiai, puolėjas išgirdo klausimą ir apie buvusį trenerį, nesuteikusį jam šanso Emilijos Redže. Vis dėlto sąskaitų suvedinėti vilnietis nebuvo linkęs ir tikino šių rungtynių įrašo D.Prifčiui nesiųsiąs.
„Ne, nesiųsiu nieko“, – šypsojosi rezultatyviausias Lietuvos rinktinės žaidėjas.