Ilgametis Kauno „Žalgirio“ kapitonas stipriausiame Senojo žemyno turnyre debiutavo 2003-ųjų metų lapkričio 6-ąją dieną, o paskutinį mačą sužaidė 2022-ųjų metų balandžio 4-ąją dieną.
Tai beveik 19 metų, 392 mūšiai ir gausybė rekordų bei įrašų Eurolygos metraščiuose, dėl kurių amžinai dėkingi bus žaliai balti sirgaliai.
Savo meilę Jankiui sirgaliai ėmė demonstruoti dar prieš dvikovą – asmenukes su veteranu dar prieš atliekant apšilimą keitė gausios ovacijos, kai prieš dvikovą arenos kube pasirodė „Žalgirio“ kapitono karjeros pasirodymai.
Dar žaidžiantį P.Jankūną nori matyti ne tik „Žalgirio“ aistruoliai. Nebyliai apie tai pasisakė ir technika, užstrigusi vos įpusėjus legendinio krepšininko karjeros pasirodymams arenos kube.
Tragišką trečią kėlinį sužaidę Kauno ekipos krepšininkai buvo itin arti pralaimėjimo, tačiau „Žalgirį“ išgelbėjo tritaškį su sirena pataikęs Tyleris Cavanaugh.
Pratęsimo metu – aštuoni P.Jankūno taškai ir sezoną užbaigusi „Žalgirio“ pergalė.
„Laimėjome, tai rungtynės pavyko. Pradžia buvo visai nebloga, bet antroje pusėje sustojome. Kažkaip nebuvo energijos, nežinau. Ir antra pusė, ir trečias kėlinys... Aišku, jie žaidė mažu penketuku, kuris nebuvo mums parankus, nes jie turėjo daug iš toli metančių žaidėjų. Visus uždengti buvo sunku, nebuvo ties kuo rizikuoti. Tai išmušė mus iš vėžių, bet ketvirtajame kėlinyje prisitaikėme. Su Tylerio Cavanaugh tritaškiu ir visomis emocijomis pavyko laimėti“, – sakė P.Jankūnas.
Tai buvo rezultatyviausias ir naudingiausias Jankio sezono mačas. Veteranas per 16 minučių pelnė 13 taškų, atkovojo 7 kamuolius ir surinko 17 naudingumo balų.
Jure Zdovcą grąžinti į aikštelę P.Jankūną paragino ilgametis kapitono bičiulis Mantas Kalnietis.
„Mačiau tą situaciją. Manau, kad ir taip būtų išleidę. Mantas tai paspartino, ačiū jam. Žinote tą istoriją, kad jis atvedė į krepšinį, tai galiausiai ir išvedė iš aikštelės“, – sakė P.Jankūnas.
Serbijos krepšininkų atsisakymas prieš dvikovą laikyti Ukrainą palaikančią vėliavą taip įaudrino sirgalius, jog paskutinis Jankio karjeros mačas buvo pažymėtas bene įspūdingiausia atmosfera arenoje šį sezoną.
Dvikovos metu nuolat skambėjo skanduotės ir pavieniai šūksniai, nukreipti prieš Serbijos klubą.
„Žaidėme prieš komandą iš šalies, kuri situaciją traktuoja kitaip. Sunku komentuoti, nenoriu labai šių dalykų aštrinti. Jie gyvena tame pasaulyje, mes – šiame. Galvoju, kad mes situaciją matome realiau, – komentavo Jankis. – Sirgaliai šaunuoliai, jog parodė savo ir mūsų visų poziciją, kas iš tikrųjų vyksta. Ačiū jiems. Manau, kad mes viską matome blaiviomis akimis.“
Paskutinėse karjeros rungtynėse Eurolygos turnyre Paulius Jankūnas į aikštelę įžengė pirmojo kėlinio viduryje, „Žalgiriui“ svečiams iš Serbijos duodant spragilų 11:2.
Pirmiausia kapitonas pasižymėjo dviem atkovotais kamuoliais gynyboje, vėliau – ir dviem taikliais baudų metimais. Solidžiai atrodęs „Žalgiris“ po pirmojo kėlinio pirmavo 23:14.
Į ilgąją pertrauką šeimininkai išsinešė saugų atotrūkį (45:32), kuris akimirksniu ištirpo trečiajame ketvirtyje. Šansus patekti į atkrintamąsias praradusi „Crvena zvezda“ per 10 minučių atkarpą įmetė 6 tritaškius ir laimėjo net 35:15.
„Tegul Paulius žaidžia!“, – sirgaliai ragino Jure Zdovcą grąžinti į aikštelę ant suolo užsisėdėjusį Jankį, kuris ant suolo nusėdo 12-ąją dvikovos minutę, o sugrįžo galiausiai 35-ąją, „Žalgiriui“ atsiliekant 73:75.
Likus 3 minutėms iki susitikimo pabaigos, P.Jankūno tritaškis švieslentėje atstatė status quo.
Sunkus Stefano Markovičiaus tritaškis ir galingas Nikola Kaliničiaus dėjimas, atrodė, jog deda tašką rungtynėse, bet „Žalgirio“ stebuklingą išsigelbėjimą vainikavo Tylerio Cavanaugh tritaškis su sirena, perkėlęs mūšį į pratęsimą.
Papildomas penkias minutes pradėjo P.Jankūnas dvitaškiu metimu. Kitą ataką – vienas taiklus baudos metimas. Dar kitą ataką – Jankio tolimas metimas, o vėliau – dar du Jankio baudų metimai.
„Žalgirio“ simboliu tapęs Jankis tapo pagrindiniu pergalės kalviu pratęsime.
„Vienu momentu atrodė, jog pralaimėsime, nes nežaidėme gerai, o varžovai buvo pagavę bangą. Atrodė, jog pabaiga bus nekokia, atrodė, kad neisiu į aikštę arba žengsiu paskutinę minutę, kai viskas bus aišku. Bet tam tikroms aplinkybėms susiklosčius mane išleido į aikštę, – sakė P.Jankūnas. – Šiandien tokia diena, nesitikėjau, jog bus toks ažiotažas ir susidomėjimas. Ačiū visiems. Galvojau, kad LKL bus didesnis dėmesys, nes karjera nesibaigė. Reikia žaisti ir stengtis laimėti LKL. Sulaukiau daug sveikinimų, palinkėjimų, bet stengiausi visko neskaityti ir būti susikaupęs, dariau viską, ką darydavau anksčiau, jog būčiau neišsimušęs ir susikoncentravęs rungtynėms.“
– Po dvikovos ilgai kalbėjotės su sirgaliais. Ką jie jums sakė?
– Gražūs visi palinkėjimai, žodžiai ir padėkos, jog tiek metų atidaviau krepšiniui ir „Žalgiriui“. Man smagu, kad šiandien, sekmadienį, susirinko tiek žmonių. Tas palaikymas jautėsi visą karjerą – buvo ir gerų momentų, buvo ir blogų, kartais sirgaliai mus pakeikia, bet tai normalu, kai žaidi prastai. Galiausiai sirgaliai myli „Žalgirį“, todėl daugiau yra pozityvo. „Žalgiris“ yra ne tik komanda, bet ir reiškinys, kurį visi labai myli ir kai sekasi, ir kai nesiseka. Ačiū sirgaliams. Man buvo garbė ir Kauno sporto halėje ir šioje arenoje žaisti prie šių sirgalių Eurolygoje.
– Ką labiausiai prisiminsite iš šių paskutinių karjeroje Eurolygos rungtynių?
– Visko buvo daug šalia aikštelės, bet įsiminsiu pačias rungtynes. Ir laimėjome, ir man pavyko sužaisti neblogai. Tie atsiminimai bus iš ketvirto kėlinio ir pratęsimo, kur buvo geros emocijos ir geri atsiminimai.
– O kas jums labiausiai įstrigo atmintyje per visą 19 metų karjerą Eurolygoje?
– Labiausiai įstrigęs yra Tel Avivas iš pirmojo mano sezono „Žalgiryje“. Nesupratau, kas įvyko ir kokią galimybę turėjome pasiekti kažką gražaus su komanda, kuri buvo neįtikėtina. Neįtikėtinai žaidėjai, žaidėme labai gerai. Dabar tik suprantu, jog ta galimybė buvo galbūt vienintelė laimėti Eurolygą. Aišku, dar žaidėme viename finalo ketverte, bet pirmame sezone atrodė, jog žaisi ilgai ir dar bus tų progų. Bet kaip ir visur, ypatingos galimybės nesimėto. Jomis reikia pasinaudoti. Šis prisiminimas yra iš liūdnos pusės, o iš smagesnių – patekimas į finalo ketvertą čia, „Žalgirio“ arenoje. Tai buvo kažkas įspūdingo. Tos dvejos ketvirtfinalio rungtynės, kai arena buvo nusidažiusi žaliai. Sirgaliai turbūt mušė rekordus. Iš gerų prisiminimų šis bus atsimenamas labiausiai.
– Artūras Milaknis po dvikovos jums padovanojo kamuolį. Ar perdavė kokį linkėjimą?
– Sakė, kad šis kamuolys yra mano. Kitą dieną reikės susirinkti parašus ir pasidėti. Šis kamuolys tikrai užims svarbią vietą mano namuose.
– Ar matėte Eurolygos legendų video, skirtą jums? Kokios buvo emocijos tai stebint?
– Smagu, smagu, kai tokie žmonės, asmenybės ir žaidėjai siunčia man sveikinimus. Aš juos vertinu, kaip Eurolygos veidus ir lyderius, todėl man, kaip vaikinukui iš Kauno, labai smagu.
– Ar jau esate apsisprendęs, ką veiksite po krepšininko karjeros?
– Pasiūlymų neturiu, tai kaip ir apsisprendęs (šypteli). Be abejo, kad liksiu „Žalgiryje“. Tiek metų atidavus... Ir aš pats labai noriu, ir su Pauliumi Motiejūnu teko kalbėti. Jis irgi išreiškė tą norą. Liksiu „Žalgiryje“ ir pradėsiu kitą savo karjeros etapą. Labai laukiu.
Praėjusį sezoną buvo daug kalbų, baigsiu ar ne, bet viduje nebuvo to jausmo, kad reikia baigti. Todėl nusprendžiau žaisti dar. Šįmet kuo toliau, tuo labiau sprendimas buvo išsigryninęs. Jokių kitokių minčių nebuvo, tik baigti karjerą. Turiu didelį norą prisidėti prie šios legendinės organizacijos ir klubo, kaip tik galėsiu ateityje.
– Ar galime konstatuoti, jog būsite Kauno „Žalgirio“ sporto direktorius?
– (Šypteli) Kol parašai nesudėti, nieko negalime sakyti. Manau, kad greitai sužinosite.
