Henrikas Dettmannas norėjo pradėti pažintį su lietuviais nuo istorinių pagrindų.
Suomijos krepšinio trenerių asociacijos vadovas iltalehti.fi portalui papasakojo, ką norėjo akcentuoti naujiesiems Helsinkio „Seagulls“ komandos savininkams iš „Basketball Holding Company“, kuri valdo ir Vilniaus „Wolves“ krepšinio klubą.
Suprasti akimirksniu
- Apie tai, kad Suomijos vicečempionas Helsinkio „Seagulls“ klubas turi naujus savininkus paskelbta prieš mėnesį.
- Oficialiai paskelbta, kad visišką klubo valdymą perima „Basketball Holding Company“, kuriai priklauso ir Vilniaus „Wolves Twinsbet“ komanda. BHC valdo Gediminas Žiemelis, o tarp investuotų yra ir Jonas Valančiūnas.
- Pranešime minimas ir žinomas Lietuvos laidų vedėjas ir prodiuseris Mindaugas Rainys, kuris įmonėje yra atsakingas už sporto investicijas. Jungtimi tarp „Seagulls“ ir naujųjų savininkų tapo Henrikas Dettmannas.
- „Basketball Holding Company“ atstovavo Giedrius Pūkas, kuris oficialiame pranešime nesutiko atskleisti, kokia yra sandorio suma. G.Pukas vadovauja 2008 m. jo įkurtai „Quadro Capital“, kuri veikia Dubajuje ir įtariama ryšiais su Rusijos verslais.
Kaip žinia „Basketball Holding Company“ (BHC) įkurta Lietuvos verslininko Gedimino Žiemelio iniciatyva, o šio verslininko vadovaujama aviacijos verslo grupė „Avia Solutions group“ 2021 metų vasarį Lietuvos vyriausybinės komisijos buvo pripažinta keliančia riziką nacionaliniam saugumui ir negavo leidimo įgyvendinti projekto Vilniaus oro uoste, – apie tai Suomijos skaitytojams priminė populiarus Suomijoje naujienų portalas „Iltalehti“.
Todėl H.Dettmannas susitikimą su „Seagulls“ ir BHC atstovais pradėjo nuo istorinio rakurso.
Suprasti akimirksniu
- H.Dettmannas net 23 metus vadovavo Suomijos krepšinio rinktinei – ją treniravo 1992-1997 m. ir 2004-2022 m.
- Jis taip pat yra treniravęs Vokietijos rinktinę 1997-2003 m., ir su ja laimėjęs pasaulio čempionato bronzą.
- H.Dettmannas yra treniravęs ir kelis klubus Suomijoje. Vokietijoje, Prancūzijoje, Turkijoje: Helsinkio NMKY, FIBA taurę laimėjusį „Mitteldeutscher“, Dižono JDA, Stambulo „Besiktaš“, Strasbūro SIG.
66 metų suomis papasakojo apie Vladimiro Putino garsiąją politinę kalbą 2007 metais Miunchene, kai Rusijos prezidentas užsipuolė JAV ir NATO dėl to, kad prie gynybinio aljanso nori prisijungti Ukraina ir Sakartvelas. Tai buvo pirmasis galios pozicijos išstojimas, vėliau virtęs į brutalius Rusijos karinius veiksmus.
H.Dettmannas naujiems savininkams iš Lietuvos priminė ir buvusio Suomijos gynybos ministro Jyri Hakamie 2007 metais ištartus žodžius, kai šis pažymėjo, kad Suomija turi tris saugumo iššūkius: Rusija, Rusija ir Rusija. Tais laikais J.Hakamie pareiškimą dar daug kas kritikavo.
H.Dettmannas prisiminė Krymo aneksiją ir kaip Rusijos grėsmė iki pat 2022 metų vasario nebuvo teisingai vertinama daugumoje pasaulio vietų.
H.Dettmannas pasakojo, kad pats po Krymo aneksijos krepšinio asociacijai patarė vengti ryšių su Rusija.
„Tuo pačiu metu aš nusprendžiau neiti į jokį KHL mačą, nors ir buvau kviečiamas daug kartų. „Jokerit“ varžybos KHL labai smirdėjo“, – apie rusų ledo ritulio lygoje žaidusio Suomijos klubo varžybas sakė krepšinio treneris. – Kai prasidėjo brutaliojo karo fazė, mūsų visų požiūris pasikeitė. Atsirado bendras baimės jausmas Suomijoje. Mes turime 1343 kilometrus bendros dienos su Rusija. Verta buvo susirūpinti dėl savo saugumo. Nenoriu to slėpti.“
Kokie savininkų motyvai?
Anot H.Dettmanno, jis visada galvojo apie saugumą, o pats yra pacifistas. Kodėl jis pasakojo apie tai naujiems Helsinkio ekipos savininkams iš Lietuvos?
„Bet kuriame reikale yra svarbi ir istorinė perspektyva“, – sakė treneris.
Tuo pačiu jis nori, kad „Seagulls“ komanda stiprėtų ne tik aikštėje, bet ir vadybos srityje.
„Savo darbe aš galvoju, koks bus Suomijos krepšinis po 10-20 metų. Buvau pasamdytas vystyti Suomijos krepšinį. Tai mano motyvacija. Kiekvienas turi savo motyvų, o mano yra toks“, – paaiškino H.Dettmannas.
Jis mano, kad įprastai tapti savininkais rimtose sporto klubuose motyvai būna trys: užsidirbti pinigų, naudoti klubą kaip žaislą arba savo turto išsaugojimui.
Pavyzdžiui, NBA krepšinio rinka veikia dėl pelningo verslo, o štai Rusijos oligarchas Romanas Abramovičius, buvęs Londono „Chelsea“ savininkas, H.Dettmanno vertinimu, norėjo valdyti futbolo klubą ir tuo pačiu užsitikrinti, kad jo pinigai būtų saugioje visuomenėje.
„Lietuviai jau yra Europos Sąjungoje, tad jiems tokio motyvo nereikia. Šiuo metu aš nematau, kad jie turėtų kitų motyvų nei krepšinis, kurį regi kaip potencialiai pelningą verslą Europoje kažkuriuo metu“, – sakė H.Dettmannas.
Ar jis mano, kad „Seagulls“ gali būti gera investicija?
„Jie to nedarytų, jei nemanytų, kad tai įmanoma. Dabar Europoje yra vienas didelis sportas, kuris reguliariai uždirba pinigus – tai futbolas. Kas ten nutiko per pastaruosius 20 metų? Įvairūs svetimšaliai savininkai atėjo į Europos klubus“, – priminė H.Dettmannas.
Prisiminė VTB ir KHL
Tai, kad Suomijos žiniasklaida kelia kritiškus klausimus dėl naujųjų „Seagulls“ savininkų ir mini „minkštąją galią“, H.Dettmannas vadina „kritine nuomone“.
Jis pripažįsta, kad „minkštoji galia“ per sportą buvo vykdoma Rusijos. „KHL yra geras pavyzdys“, – apie rusų ledo ritulio lygą sakė treneris.
Tačiau jis nemano, kad toks yra Lietuvos verslininkų tikslas. „Šiuo metu to nematau. Jeigu gausiu daugiau informacijos, man nebus sunku pakeisti nuomonę. Iš to, ką žinau, pagrindinis kelias yra įsitvirtinti augančioje Europos krepšinio rinkoje“, – sakė H.Dettmannas.
Jo minėtoje KHL aštuonerius metus – nuo 2014 iki 2022 metų žaidė Helsinkio „Jokerit“ komanda, remta Rusijos oligarchų Genadijaus Timčenkos ir Romano Rotenbergo išpūstu biudžetu.
Rusijai pradėjus karą ir kilus sirgalių triukšmui, „Jokerit“ pasitraukė iš KHL, o taip pat turėjo nutraukti santykius su klubo ir arenos valdytojais.
H.Dettmannas priminė, kad ir Suomijos krepšinio klubai buvo viliojami į krepšinio VTB lygą, remiamą Rusijos banko, kurioje anksčiau žaidė ir Lietuvos krepšinio klubai.
„Tada Rusija nusprendė finansuoti ledo ritulį ir krepšinį valstybiniais pinigais. VTB nebuvo tokia svarbi kaip KHL, nes, mano nuomone, krepšinis nebuvo toks įdomus Rusijos vadovams. Aš nesu matęs Putino žaidžiančio krepšinį, bet esu matęs kaip jis žaidė ledo ritulį su suomiais.“
Anot „Helsingin Sanomat“, G.Žiemelio valdomai ASG priklauso ir „Aviator Finland“, kuris yra Helsinkio oro uosto operatorius.
Suomijos žiniasklaida darkart priminė Lietuvos Valstybės saugumo departamento direktoriaus Dariaus Jauniškio pasisakymus, kai jis 2021 metais teigė, jog turi informacijos, kuri kelia rimtų klausimų dėl ASG.
Rusijos veiksmų analitikas Kari Liuhto „Iltalehti“ teigė, kad Rusijos žvalgyba „tikrai ieškojo kontaktų „Seagulls“ per vieną ar du tarpininkus.“
Buvusio žurnalisto ir Lietuvos premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo Skirmanto Malinausko tinklalaidėje prieš porą savaičių pasakota, jog daug ryšių su Rusijos oligarchais turi „Basketball Holding Company“ atstovas Giedrius Pūkas, kuris vadovauja 2008 metais jo įkurtai „Quadro Capital“, kuri yra atsakinga už „Basketball Holding Company“ plėtrą Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) bei Katare.
H.Dettmannas, prieš mėnesį pranešime spaudai pavadintas jungtimi tarp „Seagulls“ ir naujųjų savininkų, atidžiai rinko informaciją.
„Esu sėdėjęs ne prie vieno diskusijų stalo. Žinau, kad tie, kurie žino, nenori kalbėti viešumoje. Tie, kurie nežino, mėgsta kalbėti viešai“, – sakė Suomijos krepšinio trenerių asociacijos vadovas.
Jis teigė, kad miega ramiai, nes pasitiki Suomijos saugumo vadovais.
„Aš keliausiu į Helsinkio oro uostą, nepaisant vieno tyrėjo kalbų, kad kažkas įdės į lagaminą bombą, nes ten veikia lietuviai operatoriai, – vaizdžiai sakė H.Dettmannas. – Ta kompanija veikia saugumo kontroliuojamoje zonoje. Turime pasitikėti. Jei bus kita informacija, aš pakeisiu nuomonę.“
Jei paaiškės ryšys su Rusija, – projektas žlugs
„Helsingin Sanomat“ rašė, kad nuo 2013 metų ASG bendradarbiavo su Rusijos karinės industrijos milžinu „Rostek“.
Per interviu „Helsingin Sanomat“ G.Žiemelis tvirtino, nustojęs daryti verslą Rusijoje iškart, kai rusai pradėjo brutalų karą Ukrainoje 2022 metų vasarį.
H.Dettmannas tuo tiki. „Aš turiu tokią informaciją“, – sakė jis.
Anot garsaus trenerio, „Seagulls“ projektas sudegs, jei paaiškės naujų komandų savininkų ryšys su Rusijos veikėjais.
„Tas projektas numirs Suomijos krepšinyje tą pačią dieną. Tuo neabejokite. Tai aš pažadu, ar bent jau pažadu pasistengti kiek galiu dėl to“, – žadėjo H.Dettmannas.
Nuo 2013 metų gyvuojantis „Seagulls“ klubas iki šiol nešė nuostolius. Pasak komandos savininkų Janne ir Sinikkos Kulvik, naujieji šeimininkai suteikia „pasaulinio lygio pajėgas“, o taip pat „raumenis ir tvirtus pečius“.
„Seagulls“ svajonė yra Eurolyga, kurią praėjusį sezoną laimėjo Atėnų „Panatahinaikos“, kurio biudžetas buvo vertinamas 35 mln. eurų, o šį sezoną išpūstas dar labiau.
Palyginimui, – „Seagulls“ pagrindinio rėmėjo „Deslax“ apyvarta siekė 657 tūkst. eurų.
H.Dettmannas pažymėjo, kad kol kas naujieji savininkai nekalba apie pinigus. Jo teigimu, kol kas dalijamasi idėjomis, ką norima padaryti. Be to, jis neatmeta, kad „Seagulls“ bendradarbiavimas su naujais partneriais gali nuvilti vieną ar kitą pusę.
„Viena priežasčių gali būti, kad jie (BHC) net nemato čia rinkos, – sakė suomis. – Eurolyga ar labiau išvystyta versija yra mistinis tikslas, pats geriausias scenarijus. O visa kita yra tarp to ir to. Net ir saugumo pareigūnai rytoj gali pasakyti, kad tai prastas projektas dėl nacionalinio saugumo, – buvo atsargus H.Dettmannas. – Kol kas faktas, kai kažkas nepadarė pakankamai gero tyrimo ir tvirtina, kad projektas yra blogas, nėra įtikinamas, kad jį nutrauktume.“
Paminėjo Kauno „Žalgirio“ pavyzdį
Pats H.Dettmannas teigė, negavęs asmeninės finansinės naudos dėl to, kas tarpininkavo tarp Helsinkio komandos ir BHC atstovų.
„Nieko. Aš tik suvedžiau žmones. Toks mano darbas. Jeigu būtų kitaip, negalėčiau dirbti krepšinio asociacijoje“, – sakė jis.
Jis teigė, kad labiau norėtų kalbėti apie galimybes nei grėsmes.
Pirmiausia, jo teigimu, reiktų rasti sprendimą dėl arenos Helsinkyje, nes „Hartwvall“ arena stovi tuščia dėl to, kad ją valdžiusiems Rusijos oligarchams G.Timčenkai ir R.Rotenbergui, yra įvestos sankcijos.
Tačiau, H.Dettmanno teigimu, kažką ateityje reikės daryti, nes vien stadiono keliems koncertams per metus nepakanka.
Treneris teigė, kad pavyzdys gali būti Kauno „Žalgirio“ arena, turbūt įkvepianti ir naujuosius Helsinkio komandos šeimininkus:
„Eurolygoje ten per rungtynes vidutiniškai susirenka po 14 tūkst. žiūrovų. Visi vilki žaliais marškinėliais, tuo kiekvieną savaitę gyvena visa Lietuva, ten tobulėja ir Lietuvos krepšininkai.“
