Bogdanas Bogdanovičius verkė bendraudamas su Serbijos žiniasklaida. Žmogus, kuris krisdamas iš „antro aukšto“ galva trenkėsi į parketą taip, kad nuaidėjo visa įkaitusi „Sinan Erdem“ arena su 13,5 tūkst. aistruolių. Tada jis greitai pakilo nuo žemės, pasitrynė sutrenktą vietą ir toliau ėjo kautis.
Neabejoju tuo, ką pamatysiu paskutinių rungtynių minučių peržiūroje.
Bet šis skausmas buvo nenumalšinamas. „Vieną dieną mes laimėsime auksą“, – pareiškė serbų lyderis, priešais savo akis išvydęs Slovėnijos triumfą Europos čempionate.
Bet jo treneris Aleksandras Džordževičius – kovotojas. Ir jis negali susitaikyti su tuo, dėl ko šokinėjo kaip pasiutęs į savo kėdę lemiamomis minutėmis.
„Man tai buvo nepriimtina, ką jie padarė. Neatimu nuopelnų iš Slovėnijos, bet jie atėmė iš mūsų lygias galimybes kautis dėl aukso. O mes jo nusipelnėme, – dėl arbitrų klaidų lemiamu metu pyko Serbijos rinktinės treneris. – Aš labai didžiuojuosi šiais vyrais, kurie aukojosi visą vasarą. Aš jais labai tikėjau. Neabejoju tuo, ką pamatysiu paskutinių rungtynių minučių peržiūroje. Aš labai tikiu savo žodžiais.
Bet tai tik kovotojo kalba, kuris nemėgsta pralaimėti“.
Bet, kaip ir minėjo, A.Džordževičius neatėmė nuopelnų iš Slovėnijos rinktinės, kuri per visą turnyrą taip ir nepatyrė nė vieno pralaimėjimo.
„Pirmiausia, sveikinimai nugalėtojams. Jie to nusipelnė. Tai komanda, kuri nė karto nepralaimėjo. Taip buvo seniai. Jie žaidė puikų krepšinį. Tai buvo geriausia komanda. Jie atnešė NBA greitį. Su savo gynėjais, jų perdavimais, Dragičiaus universalumu... Tai buvo didžiulės rungtynės.
Bet vieną dieną mes laimėsime tuos aukso medalius.“