Beveik sausakimša „Active Vilnius“ arena po netaiklaus Lilianos Banaszak tolimo metimo sprogo iš euforijos, o laikino Lietuvos moterų rinktinės vairininko Viliaus Stanišausko akyse suspindo ašaros.
Nacionalinė moterų rinktinė po dešimties metų pertraukos užčiuopė bilietą į Senojo žemyno pirmenybes.
Parketinėse vietos iš laimės šokinėjo komikas Mantas Katleris ir laidų vedėjas Mindaugas Stasiulis, rankomis susimušė dainininkas Vaidas Baumila ir prodiuseris Martynas Tyla, džiaugsmo neslėpė Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Mindaugas Balčiūnas, generalinis sekretorius Dominykas Domarkas ir vyrų krepšinio programos vadovas Linas Kleiza.
Su šypsena veide šį lietuvių pergalės šokį stebėjo „FIBA Europe“ prezidentas Jorge Garabajosa.
Nors formalus šalies moterų komandos strategas yra Rimantas Grigas, tačiau 62-ejų metų specialistas svarbiausią per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos moterų krepšinio mūšį dėl ligos stebėjo iš viešbučio, o vairas laikinai atiteko asistentui Viliui Stanišauskui, kuris dar prieš dvejus metus su U18 rinktine iškovojo Europos pirmenybių auksą.
„Tikrai kažkas įspūdingo, – apie atmosferą „Active Vilnius“ arenoje po mačo vandeniu auklėtinių rūbinėje išmaudytas sakė V.Stanišauskas. – Aš visas rungtynes jaučiau palaikymą, nors stengiausi koncentruotis į įvykius aikštelėje. Po geresnių atkarpų atmosfera žaidėjoms užaugino sparnus, jaučiau tai ir pats. Emocijos pratrūko po rungtynių, buvo ašarų ir visko. Galiu pasakyti, kad tai buvo sunkios rungtynės, sunkus ir pasiruošimas, kai neturi daug laiko. Žinojimas, kad šios rungtynės viską lemia... Džiaugiuosi, kad tiek žmonių atėjo mūsų palaikyti, o mes jiems padovanojome pergalę.“
Nuo 1995-ųjų iki 2015-ųjų metų Lietuvos moterų krepšinio rinktinė buvo praleidusi tik 2003-ųjų metų Senojo žemyno pirmenybes, tačiau per pastarąjį dešimtmetį svarbiausias Europos čempionato kovas lietuvės stebėjo per televizorius namuose.
„Reikia pasidžiaugti tuo, ko visi tikėjomės ir labai norėjome, ir ko siekiame, – tęsė V.Stanišauskas. – Didžiausias bravo visoms merginoms, kurios aikštelėje atidavė viską, ką galėjo. Žinoma, linkėjimai mūsų treneriui, kurio šiandien nebuvo ir kurį teko man pavaduoti. Mes žaidėme ir už jį, nes visi esame viena komanda. Buvo netikėta, kad trenerio nebuvo. Sužinojau likus vos kelioms valandoms iki rungtynių, kad reikės vadovauti komandai, bet priėmiau šį iššūkį ir viskas gerai baigėsi.“
Nors žūtbūtinėje akistatoje startavo geriau mūsiškės, netrukus į priekį išsiveržė puikiai kamuoliu besidalinusios ir sėkmingai tolimus metimus (4 iš 9) realizavusios Lenkijos krepšininkės, kurios po pirmųjų 10 minučių „Active Vilnius“ arenoje pirmavo 22:18.
Antrojo kėlinio pradžioje – vienintelės Eurolygos krepšininkės iš Lietuvos Lauros Juškaitės inicijuotas spurtas 6:0, po kurio šeimininkės link ilgosios pertraukos nuvažiavo savo rankose turėdamos 5 taškų persvarą 40:35.
V.Stanišausko auklėtinėms labai sunkiai sekėsi stabdyti iš Zimbabvės kilusią aukštaūgę Stephani Mavunga, kuri 2018-aisiais metais išgirdo savo pavardę WNBA naujokų biržoje, o 2022-aisiais metais sulaukė lenkiško paso.
Ji per pirmuosius du kėlinius įmetė net 17 taškų, bet po ilgosios pertraukos – nė taško.
Rinktinės žaidimas pagreitį įgavo trečiajame kėlinyje – Giedrės Labuckienės tolimas metimas pirmą kartą kilstelėjo persvarą iki dviženklės ribos, o po kelių akimirkų Gabijos Meškonytės perimtas kamuolys ir dvitaškis greitoje atakoje pakėlė arenoje susirinkusius sirgalius ant kojų.
Vis dėlto rekordinis 13 taškų pranašumas Lietuvos moterų komandą primigdė – lenkės vos per 3 minučių atkarpą deficitą prikirpo iki 4 taškų (54:50).
Ketvirtojo kėlinio pradžioje sirgalius išgąsdino traumą patyrusi J.Jocytė, kuri kovoje dėl kamuolio atsitrenkė į varžovę ir susižeidė koją. Didžiausia šalies moterų krepšinio žvaigždė porą minučių pašaldė koją ant atsarginių suolelio ir grįžo į aikštelę.
Kai šeimininkėms ėmė svilti padai, rinktinę į priekį truktelėjo 5 taškus paeiliui pelniusi įžaidėja Dalia Donskichytė.
Likus dviem minutėms – komandos lyderės L.Juškaitės, į Lenkijos krepšį įmetusios 17 taškų, penktoji pražanga. Lietuvių varžovė realizavo tik vieną baudos metimą, bet kitoje atakoje pridėjo tritaškį, kuris lenkes prie šeimininkių priartino per minimalų deficitą 69:70.
Vedlės estafetę perėmusi J.Jocytė įmetė abu baudų metimus, lenkėms užpulti nepavyko, o pražanga prieš G.Labuckienę ketvirtadienio vakarą galėjo sudėti visus taškus ant i. Vis dėlto veteranė prametė abu metimus, taip suteikdama šansą svečioms iš Lenkijos.
Lietuvės nusprendė neprasižengti, o Lilianos Banaszak tritaškis tikslo nepasiekė.
„Mes apie tai kalbėjome, – apie paskutinį epizodą sakė V.Stanišauskas. – Tai buvo mano sprendimas. Mes lygiai taip pat laimėjome U-18 čempionate prieš Ispaniją, kai turėjome 3 taškų pervarą, o varžovėms priklausė paskutinė ataka. Nusprendžiau gintis ir tuomet, ir dabar, nes aš esu tos nuomonės, kad po antro pramesto metimo, neduok Dieve, gali atkovoti kamuolį, o jei dar prasižengsi... Aš pasirinkau saugesnį variantą. Mes žinojome, kad varžovės yra strese, nes joms reikėjo trijų taškų. Jeigu agresyviai keisiesi gynyboje, tuomet jos nemes gero metimo. Toks buvo mano sprendimas.“
-
Dešimtmečio šansas: kaip Lietuvos moterų rinktinei sugrįžti į Europos čempionatą?
-
Į žūtbūtinį mūšį Lietuvos moterų rinktinė stos be vyriausiojo trenerio
-
Jos grįžta! Dramatišką pergalę pasiekusios lietuvės įkėlė koją į Europos čempionatą
-
Moterų krepšinio rinktinės pergalei plojo ir azartiškos garsenybės: tarp jų – neseniai tėvu tapęs M.Stasiulis
– Kas dėjosi galvoje, kai paaiškėjo, kad teks vadovauti komandai bene svarbiausiose rungtynėse Lietuvos krepšiniui per pastarąjį dešimtmetį?
– Svarbiausia buvo nuraminti komandą rūbinėje prieš rungtynes. Visi žinojome rungtynių svarbą, tad reikėjo į jas įeiti su kuo mažesniu stresu. Sakiau, kad rungtynes laimės ta komanda, kuri mačą pradės solidžiau, be karštų galvų. Ką galiu pasakyti apie save, tai reagavau gana ramiai. Galime sakyti, kad streso nebuvo.
– Ar jau teko kalbėtis su treneriu?
– Taip, susiskambinome. Jis sakė, kad po pergalės dabar jaučiasi daug geriau. Jis vakar vakare po treniruotės pasijuto blogai, o šiandien ryte atsibudo su aukšta temperatūra. Mūsų gydytojai bandė jį pastatyti ant kojų, numušti temperatūrą, bet nepavyko. Treneris priėmė sprendimą, kad liks namuose. Galbūt jis galėjo dalyvauti rungtynėse, bet nereikia pamiršti, kad aplinkui yra nemažai virusų. Mes turime rungtynes sekmadienį, o galėjo nutikti taip, kad sekmadienį būtume neturėję pusės komandos. Treneris priėmė gerą sprendimą.
– Ar komunikavote su treneriu R.Grigu ilgosios pertraukos metu?
– Mes kalbėjome prieš rungtynes, kad jei reikės, tuomet tikrai susiskambinsime. Jis turbūt matė, kad mums viskas neblogai sekėsi. Jis ir prieš rungtynes sakė, kad pasitiki ir viską palieka spręsti man. Džiaugiuosi, kad jis manimi pasitikėjo.
– Ar sustojo laikas, kai lenkės metė paskutinį tritaškį?
– Tikrai sustojo. Aš metimą palydėjau akimis, o tuomet pasižiūrėjau, kad laikas baigėsi.
– Varžovų lyderė Stephanie Mavunga iki ilgosios pertraukos įmetė 17 taškų, bet nė taško nesurinko per kitus du kėlinius. Kas pasikeitė?
– Mes tiesiog susidėjome akcentus. Mes tuos akcentus dėliojome ir prieš rungtynes, tai ji nėra tokia žaidėja, kuri nusimetinėtų kamuolį. Jei ji gavo kamuolį, norės mesti. Akcentavome stiprios rankos uždarymą, gynybą iš arti, geriau ji tegul veržiasi link krepšio ir nusimetinėja kamuolį. Giedrė padarė gerą darbą, Laura irgi neleido jai mesti tų metimų. Tai ir lėmė jos pristabdymą.
– Kas lėmė moterų rinktinės sugrįžimą į Europos pirmenybes po dešimtmečio ir ką šis pasiekimas reiškia mūsų šalies moterų krepšiniui?
– Tai tikrai reiškia daug. Žinant tai, kad 2027-ųjų metų čempionatas vyks Lietuvoje, tai šių metų pirmenybės bus gera įžanga tam, kad galėtume tam ruoštis. Manau, kad merginos to tikrai nusipelnė. Kiek buvo kalbų, kiek buvo svajonių, kad visi norime to... Buvo momentų, kai iki čempionato trūko išties nedaug. Aš esu labai laimingas, ypač laimingas dėl žaidėjų. Gaila, kad paskutiniame Europos čempionate nesudalyvaus Gintarė Petronytė, bet ji mums didžiulę naudą duoda ir būdama šalia komandos.
– Ką tokios rungtynės pasako apie šių merginų charakterį?
– Tai ir pasako, kad jos turi kovotojų charakterį. Jos nepasimetė, žaidė agresyviai. Galime sakyti, kad ketvirtąjį kėlinį laimėjome dėl savo agresyvumo, išprovokuotų pražangų. Varžovės sustojo į zoninę gynybą, prieš kurią užpulti tikrai nebuvo lengva. Kai susirenki vos kelias dienas prieš rungtynes, tai viskam pasiruošti niekaip nespėsi. Tokių momentų buvo, jos bandė mus pagauti, bet mes per savo agresyvumą ir charakterį laimėjome šias rungtynes.
– Ar dabar tikslas yra įveikti belges ir iškovoti pirmąją vietą grupėje?
– Mes rūbinėje ir kalbėjome, kad sekmadienį bandysime ant menčių paguldyti Europos čempiones.
– Ar esate vadovavęs komandai prie geresnės atmosferos?
– Prie geresnės turbūt, kad ne. Mes turime savo komandą moterų lygoje, kur mūsų ateina palaikyti nemažai žmonių, bet čia buvo išties įspūdinga.
– Į kurią vietą savo karjeroje dėtumėte šią pergalę?
– Tikrai aukštą vietą. Žinote, tos pergalės... Mano viena didžiausių pergalių – labai gera žmona, kuri mane visada palaiko. O dar Europos U-18 auksas ir U-16 sidabras. Bet ši pergalė irgi yra labai aukštai.
– Kuris laimėjimas yra brangesnis – U-18 Europos pirmenybių auksas ar patekimas į moterų Europos čempionatą?
– Nežinau, Lietuvai turbūt brangesnė pergalė yra ši. Kai tu laimi U-18 čempionatą, tai pasidžiaugia aplinka ir tie, kurie domisi. Europos moterų čempionatas yra kitas lygis.
– Treneri, ar nėra siurrealu, jog prieš dvejus metus su Juste laimėjote U-18, o dabar kartu iškovojote bilietą į moterų čempionatą?
– Geriau į tokį klausimą būtų atsakyti laimėjus Europos čempionatą (šypteli). Aš šiandien daug daviau Justei žaisti. Ji gerai jaučiasi po traumos, yra formoje. Ji gerai žaidžia ir ASVEL komandoje. Aš ja visada pasitikėjau, nes žinau, ką ji gali. Man buvo ramu, kai liko kelios minutės, nes žinojau, kad Justė arba pati kažką įmes, ar kažką kitoms sukurs, o mes laimėsime rungtynes.
– Kaip vertinate galimybes patriukšmauti Europos čempionate?
– Tai priklauso nuo daug ko. Kokią grupę gausime? Kas galės atstovauti rinktinei? Ar bus traumų? Mes neturėjome blogų rungtynių Belgijoje, o abejas rungtynes laimėjome prieš Lenkiją. Aš galvoju, kad ši komanda su savo charakteriu gali pasiekti nemažai.
– Kokiu žodžiu apibūdintumėte situaciją, jei išsipildytų tas vienas procentas ir nepatektumėte į Europos pirmenybes?
– Jeigu taip nutiktų? Tragedija!
