„Merci, Merci!“, – Prancūzijos bei Bosnijos ir Hercegovinos dvikovos pabaigoje skandavo Lietuvos rinktinės sirgaliai.
Kazio Maksvyčio ir kompanijos užpakaliai po trijų pralaimėjimų paeiliui bei bosnių sensacijos prieš Slovėniją ėmė svilti maksimaliai, tačiau pagalbos ranką ištiesė olimpiniai vicečempionai prancūzai.
Vincent'o Collet kariauna mačą laimėjo 81:68 ir taip suteikė Lietuvos komandai galimybę pačiai kontroliuoti savo likimą.
Šios dvikovos pradžią Lietuvos rinktinės štabas stebėjo viešbutyje, pabaigą – arenoje.
„Sunki emociškai diena. Emocijų daugiau išsunkė pirmasis, o ne antrasis mačas. Drėko delnai ir visas kūnas. Dar sunkesnis jausmas, kai nieko negali pakeisti, – po pergalės prieš Vengriją kalbėjo K.Maksvytis. – Prancūzai yra profesionalai, žaidė iki galo. Jie vakar viešbutyje juokavo, jei mūsų sirgaliai sirgs stipriai, tuomet pasistengs laimėti. Taip ir atsitiko. Jie žaidė iki galo ir parodė, kad yra gera komanda.“
Kazys Maksvytis savo kolegai Prancūzijos rinktinėje žada kažkaip atsidėkoti.
„Geru bičiuliu pavadinti Vincent'o negaliu, nors pažįstu seniai. Yra tekę bendrauti ir žaisti prieš jį, kai jis dar dirbo Strasbūre. Turime ir bendrų draugų. Šaunuoliai prancūzai. Jie sukovojo, o mums reikės kažkaip atsidėkoti“, – sakė vyriausiasis treneris.
Savo reikalus po prancūzų pergalės sutvarkė ir Lietuvos rinktinė, iškovojusi pirmąją pergalę Senojo žemyno pirmenybėse.
Ketvirtajame grupių etapo ture K.Maksvyčio auklėtiniai vedlio Adamo Hangos neturėjusią Vengriją įveikė 87:64.
„Buvo kažkoks nervuotumas, bet išsikovojome tašką. Kažkiek pataupėme lyderius. Prieš rytojaus mačą vėl turime keletą valandų mažiau poilsio nei bosniai, bet pagaliau vėl turime šansą savo rankose, kurio vienu metu nebuvo. Darysime viską, kad jį išnaudotume“, – sakė K.Maksvytis.
Pergalingame mūšyje lietuviai tiesiog dominavo po krepšiu, kovą dėl atšokusių kamuolių laimėję 48:26.
Pasiutėlišku ritmu Kelne gyvenantys lietuviai nuo dvikovos pradžios ėmė naudoti plačią rotaciją – jau pirmajame kėlinyje žengė ant parketo Martynas Echodas, antrojo ketvirčio pradžioje Europos čempionate debiutavo įžaidėjas Kristupas Žemaitis, o prieš ilgąją pertrauką į aikštelę žengė ir dvyliktasis komandos žaidėjas Eigirdas Žukauskas.
Vis dėlto jei ne startinis penketas, reikalai būtų prasti. Per pirmąją mačo pusę Roko Jokubaičio, Mariaus Grigonio, Arno Butkevičiaus, Domanto Sabonio ar Jono Valančiūno minimalus + – rodiklis siekė 15, maksimalus – 22.
„Mačo pradžioje jautėme nervuotumą, nes tai buvo mūsų pirmosios atkrintamųjų rungtynės. Reikia viską laimėti. Kalbant apie kokybę, turiu prie ko prikibti. Pirmoje pusėje buvo tos pačios klaidos. Gynyboje turėjome psichologinių klaidų, kai nesilaikėme plano, – dėstė K.Maksvytis. – Žaidėjai nuo suolo silpniau įsijungė į žaidimą. Bandėme taupyti Jono minutes. Pataupėme ir Igno minutes. Jie jaučia nedidelius negalavimus. Pirmieji buvo pagavę ritmą, o kartais antram penketui įeiti į žaidimą yra sunkiau. Šiandien turėjo gerą progą apšilti. Jei reikės, jie rytoj padės labiau. Svarbiausia, kad pasiėmėme tašką ir einame toliau.“
Geriausias rungtynes čempionate sužaidė NBA žvaigždė Domantas Sabonis, dar iki ilgosios pertraukos surinkęs 21 naudingumo balą. Galutiniame rungtynių protokole prie Sabo žibėjo 19 taškų (6/6 dvit., 1/1 trit., 4/5 baud.), 8 atkovoti kamuoliai, 4 rezultatyvūs perdavimai ir 30 naudingumo balų.
„Jis kažkiek apramino savo emocijas. Jei pastebėjote, jis pastarąsias kelerias rungtynes neeikvoja savo energijos į šoną, o labiau į aikštelę. Šiandien vėl buvo keli momentai, kai jis gerai užsiima poziciją baudos aikštelėje, bet negauna kamuolio. Vis dar turime pagerinti tai, kaip jį išnaudoti po krepšiu. Jam tokių rungtynių reikėjo. Manau, kad jos įvyko pačiu laiku“, – sakė K.Maksvytis.
Trečiadienį 15.30 valandą Lietuvos laiku Kelne dėl bilieto į aštuntfinalį lietuviai susikaus su Bosnija ir Hercegovina.
Panašus scenarijus buvo ir 2013-aisiais metais. Tik tuomet Lietuvos krepšininkai negalėjo pralaimėti daugiau nei 9 taškais, tačiau Mirzos Teletovičiaus tritaškių skandinami mūsiškiai vienu metu buvo įgrimzdę į 16 taškų duobę, kol galiausiai juos ištraukė Linas Kleiza.
„Pamenu tą mačą ir įspūdingą Mirzos Teletovičiaus mačą. Ir Liną Kleizą pamenu, kuris gelbėjo Lietuvą. Tokios pačios išlikimo rungtynės, – kalbėjo K.Maksvytis. – Manau, kad bus labai fiziškas mačas. Ir šiandien, ir vakar bosniai žaidė aukšta sudėtimi. Jie kažkiek pailsi gynyboje žaisdami zona, o tai jiems suteikia jėgų bėgti į greitą puolimą. Bus reikalų įveikti jų fiziškumą ir zoninę gynybą bei iškovoti pergalę.“
M.Teletovičiaus rinktinėje nebėra, bet bosniai turi naujas žvaigždes – Madrido „Real“ žaidėją Džananą Musą ir „Portland Trail Blazers“ centrą Jusufą Nurkičių.
„Gerai, kad turime keletą žaidėjų, kurie yra žaidę prieš Džananą atrankos lange. Pirmose rungtynėse 100 proc. susitvarkyti nepavyko, bet antrose tai padarėme. Žinome stipriąsias puses, kaip jis gali atakuoti. Galiu pasakyti, kad jo žaidimas labai pagerėjęs. Jis stipriai prisidėjo prie bosnių gero žaidimo šiame čempionate, – apie varžovų lyderius kalbėjo K.Maksvytis. – Jusufas Nurkičius – universalus žaidėjas, galintis ir žaisti po krepšiu, ir mesti tritaškį, ir atiduoti perdavimą. Turėsime žaisti fiziškai ir žaisti komandiškai. Vieno aukštaūgio neužteks prieš jį.“
Ko lietuviai galėtų pasimokyti iš prancūzų, kurie prieš bosnius pasiekė pergalę?
„Iš prancūzų galime pasimokyti užtikrintumo. Patiko, kad jie žaidė kantriai, susikurdavo geras progas. Jie išnaudojo savo privalumus“, – teigė treneris.
Prancūzija kontroliavo didžiąją mačo dalį, užstrigę tik prieš bosnių zoninę gynybą ir tuomet pralaimėję atkarpą 0:13.
Ar K.Maksvytis nejaučia nerimo dėl lietuvių snaiperių trūkumo ir galimo žaidimo prieš šią gynybos sistemą?
„Rytoj bus kita istorija. Žinoma, reikės judinti kamuolį ir įveikti zoninę gynybą. Zoninė gynyba iš vienos pusės yra avantiūra, nes gali gauti metimą, gali nesukontroliuoti atšokusių kamuolių, bet, kita vertus, žaidėjai pasiilsi ir turi galimybę bėgti į greitą puolimą, įgaudami daugiau jėgų atakai. Reikės ryt prisitaikyti“, – sakė K.Maksvytis.
