FIBA – baubas ar Europos krepšinio tvarkdarys?
Vieninga Europa su aiškia struktūra ir milijonus uždirbančiu krepšiniu – taip trumpai skamba FIBA Europos krepšinio pasaka. Bet šioje istorijoje yra ir dramos elementų, kurių grandininė reakcija jos pabaigoje skriaudžia Lietuvos nacionalinę komandą.
Trumpai, juodžiausias FIBA ir Eurolygos konflikto tęsinys toks: dėl Panevėžio „Lietkabelio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ dalyvavimo Europos taurės turnyre iškyla sankcijų Lietuvos krepšinio federacijai grėsmė, kuri reiškia, pavyzdžiui, galimybę pašalinti mūsų nacionalinę komandą iš Europos čempionato.
Prieš porą savaičių FIBA išsiuntinėjo laiškus Europos krepšinio federacijoms su užklausa, ką šios ketina daryti su Europos taurėje dalyvaujančiomis komandomis. FIBA generalinio sekretoriaus Kamilio Novako žodžiais, Europos taurė yra neteisėtų sąsajų turinti lyga, kurios Tarptautinė krepšinio federacija nenori pripažinti. O visų Europos krepšinio federacijų reikalas užtikrinti, kad šalyje būtų aiški pagal taisykles veikianti krepšinio sistema.
Taigi, jeigu Lietuvos krepšinio federacija neužtikrina, kad Lietuvos krepšinio klubai dalyvautų teisiškai pripažintuose turnyruose, tai rodo LKF darbų problemą. Jeigu federacija problemų neišsprendžia, gresia sankcijos.
Kaip sako vokiečiai, mes prieš Eurolygą nusimovėme kelnes. Pateikėme tikrai gerą pasiūlymą.
Kalbas apie galimą Lietuvos ir kitų rinktinių pašalinimą iš turnyrų už nepaklusnumą „FIBA Europe“ generalinis sekretorius Kamilis Novakas ir „FIBA Europe“ prezidentas Turgay'us Demirelis pavadino spekuliacijomis ir nepagrįstais gandais, mosuodami FIBA vadovybės nutarimu, kuriame nenumatytos jokios rinktinių diskvalifikacijos.
Bet juk ne be reikalo Italijos klubai paskutinę sekundę prieš pat Europos taurės burtus atsisakė žaisti šiame turnyre, baimindamiesi sankcijų? Ne be reikalo kažką daugiau pasakyti bijo ir LKF atstovai, patys įtempę ausis laukiantys naujienų iš FIBA.
Nei susitikime dalyvavęs Kamilis Novakas, nei Turgay'us Demirelis nepasakė, kas Lietuvos krepšinio laukia, jei „Lietkabelis“ ir „Lietuvos rytas“ bendradarbiaus su neteisiškai veikiančia Europos taure. „Tada sėsim ir kalbėsimės FIBA susirinkime“, – tepasakė negrėsmingai.
Kodėl neteisiškai? Dėliodamas ant „Ciragan Palace“ susirinkimų salės stalo vandens butelį, stiklinę ir indelį, K.Novakas bandė paaiškinti: pasirašydamas sutartį su Eurolyga turi sutikti su vienomis, o vėliau – kitomis svarbiomis sąlygomis.
Pavyzdžiui, „Žalgiris“ su Eurolyga susitaria dėl 10 metų sutarties. Tada iš LKL dėl dar dviejų vietų Europos taurėje keleriems metams įsipareigoja dar dvi komandos – „Lietuvos rytas“ ir „Lietkabelis“. Dėl ko belieka kovoti kitiems klubams, jei šie, pavyzdžiui, pagal Eurolygos modelį nors ir užims aukštesnes vietas nacionaliniame čempionate, nepateks į stipriausius Europos turnyrus?
Finansinio stabilumo ir produkto vystymo principu toks Eurolygos bandymas susirinkti 40 sustyguotų klubų yra logiškai pagrįstas, tačiau FIBA rūpinasi Europos krepšiniu nuo jo pagrindų – vaikų ir jų perspektyvų Europos krepšinyje. Jeigu Europa užsidarys su 16 ar 40 komandų (skaičiuojant ir Europos taurės klubus) elito rateliu, tai kokia prasmė augti ir kažko siekti likusiems Europos klubams? Anot FIBA, tai klausimas, kurį gali kelti rėmėjai, nematysią priežasties Europos krepšinio mažesniesiems skirti didesnių investicijų.
„Nusimovė kelnes“ prieš Eurolygą
O FIBA ir Eurolygos derybose laimingos pabaigos nematyti. Susirinkime labai retai įsiterpdavęs ir žodį Europos krepšinyje tvirčiau nardančiam K.Novakui perdavęs T.Demirelis ironizavo, kad Eurolyga blaškosi taip, kad vieną akimirką sako viena, o dar kitą – kita. Jeigu kažkas ne taip, vėliau dangstosi, pavyzdžiui, „spausdinimo“ klaidomis.
„Pastarąjį kartą prie derybų stalo buvome prieš mėnesį. Buvome labai arti susitarimo. Bet jūs nepatikėsite manimi, nes aš pats vis dar negaliu patikėti. Dėl nesuprantamų priežasčių Eurolyga derybas nutraukė, – atviravo K.Novakas. – Kaip sako vokiečiai, mes prieš juos nusimovėme kelnes. Pateikėme tikrai gerą pasiūlymą. Eurolygai siūlėme kurti pagrindinį turnyrą po savo sparnu priglaudžiant 24 komandas, o mes rūpintumėmės likusiomis. Iš pradžių jie sutiko, bet vėliau atmetė pasiūlymą“.
Paskutinė Eurolygos pozicija – du turnyrai su 40 komandų: 16 Eurolygoje ir 24 Europos taurėje.
„Mums atrodo, kad turime daugiau nei 40 komandų, kurios turi teisę augti. Yra daugiau klubų“, – pabrėžė K.Novakas.
Derybas į priekį teoriškai galėtų pastūmėti Europos Komisijos sprendimas. „Kadangi aš esu iš Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės, tegul komentuoja Kamilis“, – dar sykį pokštu susirinkime įsiterpė T.Demirelis.
Europos Komisija gali imtis teisinių priemonių ir prieš Eurolygą, ir prieš FIBA, bet teisinės procedūros dar nepradėtos. Terminai „rytoj“; „jau greitai“ K.Novakui kelia juoką. Kad EK pradės procedūrą „rytoj“, čekas girdėjo dar prieš pusmetį. Be to, jis pridūrė, kad netgi kai EK pradės procedūras, teisminis procesas užtruks. Tai bus ne mėnesių, o galbūt ir kelerių metų klausimas.
Idealus Europos krepšinis pagal FIBA atrodo visai kaip futbole, kur komandos per nacionalinius čempionatus skirstosi vietas į Čempionų lygą, šiek tiek silpnesni rungtyniauja Europos taurėje, o kiti lieka šalies čempionate.
Pagal FIBA vadovus, tokia logika turėtų remtis ir Europos krepšinio strategija.
„Ten irgi viskas prieš 24 metus prasidėjo nuo nulio, – sakė K.Novakas, besidžiaugiantis pirmaisiais FIBA Čempionų lygos žingsniais. – Tada pinigai dar nebuvo tokie beprotiški, kaip dabar. Bet futbolas, nors dabar ir turi labai galingų klubų, vis tiek konservatyviai laikosi senamadiškos struktūros. Viskas logiška: kodėl kažkas turėtų investuoti į sportą, jei nėra potencialo augti ir kažką pasiekti?“
Ledo ritulio metodai
Vilniuje prieš keletą savaičių viešėjęs Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu tikino, kad nėra linkęs išleisti žaidėjų į rinktines per naujus FIBA langus, kurie nuo 2017-ųjų rudens iki 2019-ųjų atsivers dėl nacionalinių komandų pasaulio čempionato atrankos rungtynių sezono metu.
Bet K.Novakas ir T.Demirelis ramina – FIBA gavo J.Bertomeu laišką su parašu, kad Eurolyga nedarys apribojimų rinktinėse norintiems žaisti krepšininkams.
„Kas ten žino, gal po kelių dienų Jordi Bertomeu vėl kalbės priešingai?“ – ironizavo T.Demirelis.
Bet kodėl FIBA daro išimtį NBA klubams? NBA neplanavo ir tikrai neišleis į rinktines europiečių krepšininkų ateityje.
Gudriai pro akinių viršų žvelgęs T.Demirelis tikino, kad tai nesudarys problemų. Jo teigimu, rinktinės nenukentės, jei per FIBA langus rudenį ir žiemą nesulauks savo žaidėjų iš NBA. Pagal turko logiką, tai bus proga pasitempti kitiems žaidėjams.
Be to, čekas K.Novakas remiasi ledo ritulio pavyzdžiu. Ledo ritulio pasaulio čempionatas organizuojamas kasmet, o jis startuoja per NHL Stanley taurės kovų įkarštį.
Rinktinės netgi turi kvotas sudėtyje, kurias gali užpildyti anksčiau pasirodymą NHL atkrintamosiose varžybose ar reguliariajame sezone baigę žaidėjai, vėliau galintys prisijungti prie nacionalinės komandos.
Esą tokiu pavyzdžiu galima užpildyti FIBA langą gegužės mėnesį, pasibaigus NBA reguliariajam sezonui ir įsibėgėjant atkrintamosioms varžyboms.
„Kalbėjau su ledo ritulio atstovais. Jiems NHL anksčiau buvo galvos skausmas. Bet jie nenori kovoti, nurungti NHL. Todėl leido šiems elgtis, kaip nori, bet tuo pačiu pasuko pozityvia linkme – jie siekia bendradarbiavimo“, – pasakojo K.Novakas.
O kad ne visada žaidėjai atvyksta į rinktinę dėl įvairiausių priežasčių, pasitaiko ir dabar. Todėl FIBA manymu, rinktinių langai nenuskurdins nacionalinių komandų.
Jeigu gali Neymaras, kodėl negalėtų Valančiūnas?
FIBA nusprendė atverti 9 dienų rinktinių langus, kad šalių rinktinių sirgaliai vėl išvystų geriausius savo krepšininkus namuose. Dabar, pavyzdžiui, šie mato saviškius tik per draugiškas rungtynes, o norėdami išvysti oficialius mačus, turi leisti didžiulius pinigus ir palaikyti komandą užsienyje.
Kad rinktinės būtų artimesnės aistruoliams, FIBA nori sugrąžinti jas į namus. Tai neva jau pasiteisino per moterų varžybų atranką.
T.Demirelis 2001-ųjų sprendimą vykdyti atrankas į Europos čempionatą vasaromis, o daugumai komandų suteikti privilegiją patekti į kitas Europos pirmenybes remiantis rezultatais praėjusiame turnyre įvardijo kaip didžiausią klaidą.
T.Demirelis rodo pirštu į futbolą. Kodėl sezono metu lyg niekur nieko net dėl draugiškų rungtynių į Braziliją išvyksta toks žaidėjas kaip Neymaras? Kodėl taip negali būti krepšinyje?
K.Novako žodžiais, NBA yra 8 milijardus per metus generuojanti verslo mašina, prieš kurią pasišakoti Europos krepšinis neturi finansų.
„Futbole nėra problemų. Ten juk sugeneruoti tokie pinigai, bet visi vis tiek veržiasi į rinktines“, – tikino T.Demirelis.
Kam žmonėms Danijoje sekti pasaulio čempionatą, jei šios šalies komanda net nedalyvavo atrankoje? T.Demirelio teigimu, pasaulio čempionato atrankoje dvejus metus kovosianti rinktinė pritrauks daugiau sirgalių ir išlaikys juos atėjus svarbiausiam turnyro etapui.
FIBA negali pašokdinti NBA. K.Novako žodžiais, tai yra 8 milijardus per metus generuojanti verslo mašina, prieš kurią pasišakoti Europos krepšinis neturi finansų.
Bet toks ir yra FIBA tikslas – užauginti Europos krepšinio vertę.
Planas – iš Europos krepšinio uždirbti milijonus
Visi talentingiausi krepšininkai svajoja žaisti NBA, todėl Europoje didžiausi talentai ištrūksta už Atlanto vos sulaukę 19-os. Bet koks tikslas klubams auginti žaidėją ir į jį investuoti didžiulius pinigus, jei šis lengva ranka, daugiausiai – už 650 tūkst. JAV dolerių išpirką, išvyksta į NBA, kur vėliau pasirašo dešimtmilijoninius kontraktus?
Dėl laisvo darbuotojų judėjimo Europos Sąjungoje FIBA negali sukurti taisyklių, kurios ribotų Europos krepšininkus pagal amžiaus cenzą, klubo užgaidas ar dar kokius nors kriterijus. Todėl vienintelis FIBA įsivaizduojamas problemos sprendimas – padaryti Europos krepšinį tokį patrauklų, kad talentai dar gerai pagalvotų, kur jiems geriau tobulėti.
FIBA įsivaizduoja, kad pirmiausia reikia pradėti nuo krepšinio akademijų, jaunųjų žaidėjų ruošimo. Kuo daugiau investuos į jaunimą, tuo daugiau gerų žaidėjų klubas galės užsiauginti ateičiai. Be to, NBA nesupirks visų geriausiųjų, todėl pagal tokią logiką daugiau talento liktų ir Europai.
Tačiau kam klubams stengtis, kai aukščiausiame piramidės taške žais 40 komandų, kurios jau turės ilgalaikes sutartis, o visos likusios neturės sąlygų įsiterpti į geriausiųjų ratą? Anot FIBA, Eurolygos hierarchija po truputį numarins Europos krepšinį.
„Reikia uždegti šviesą tiems, kurie dabar neturi pinigų. Bet kas žino, jei turės viziją, tie klubai gali pritraukti investicijas, – pažymėjo K.Novakas. – Jei tai būtų futbolas, „Chelsea“ tada visą gyvenimą žaistų Čempionų lygoje vien dėl finansų. O ką tada daryti investuotojams? Nematydami galimybės auginti komandos ir žaisti tarp geriausių, jie geriau investuos į kokį golfo žaidėją. Visoms komandoms reikia turėti ateitį.“
T.Demirelis susitikimo pabaigoje reziumavo: „Mūsų tikslas – auginti, o ne naikinti Europos krepšinį. Bet turi būti tam tikros taisyklės“.
