Gruodžio viduryje šios komandos susitiko antrojo rato dvikovoje Vilniuje, kur triumfavo „Hapoel“, Vilkus palaužęs po atkaklios kovos paskutiniame ketvirtyje – 89:81.
Izraelio klubas (10-2) pastaruoju metu demonstruoja puikią formą turnyre ir, laimėjęs šešerias rungtynes iš eilės, įsitvirtino antroje A grupės vietoje. Tuo tarpu kelią į pergales pastaruoju metu praradę „Wolves“ (4-8) užima septintąją vietą.
Praėjusią savaitę į vilniečių gretas po čiurnos traumos sugrįžo vienas komandos lyderių Rasheedas Sulaimonas. Amerikiečio sugrįžimas nepadėjo komandai sėkmingai pradėti Citadele KMT ketvirtfinalio.
Žalgiriečiams pralaimėtose pirmose serijos rungtynėse jis per kone 12 minučių surinko 2 taškus, pataikydamas tik 1 metimą iš septynių.
Kalbėdamas apie dėl traumos praleistą laikotarpį be krepšinio, „Wolves“ gynėjas pripažino, kad jis buvo labai nelengvas.
„Tai yra sunku. Krepšinio sezonu metu yra daug pakilimų ir nuosmukių. Man tai, akivaizdu, buvo nuosmukio momentas. Buvo sunki trauma, daug sunkesnė nei tikėjausi. Tačiau tai yra žaidimo dalis, mano profesijos dalis. Šiuo metu labiausiai stengiuosi išlikti pozityvus, fokusuotis į dalykus, dėl kurių esu laimingas – Naujųjų metų šventė, mano šeima, mano komanda – ir pamažu sugrįžti į formą“, – teigė R.Sulaimonas.
Prieš laukiančią dvikovą Serbijoje jis pasidalino mintimis apie komandos draugų palaikymą, kelionę į Belgradą, komandos pokštavimą skrydžių metu ir pažįstamus veidus „Hapoel“ gretose.
– Visų pirma, su Naujaisiais metais!
– Ačiū! Linksmų Naujųjų visiems.
– Jums gydantis traumą, „Wolves“ komanda pateko į duobę, bet jūs ją visada palaikėte šalia aikštės. Koks jausmas pagaliau sugrįžus?
– Puikus jausmas! Vis dar jaučiu skausmus, todėl dar nesu grįžęs visu 100 procentų. Bet vien būti joje kartu su vaikinais yra labai smagu. Yra senas posakis, kad tu niekada nesupranti, kaip ką nors myli, ar kaip tau ko nors reikia, kol tai iš tavęs nebūna atimta. Myliu krepšinį, žaidžiu šį žaidimą nuo dvejų metų amžiaus. Pastarosios šešios – septynios savaitės buvo labai nelengvos. Todėl, negalėdamas padėti vaikinams kovoti aikštelėje, stengiausi išlaikyti jų kovingumą ir kiek įmanydamas palaikiau.
– Komanda atvyko į Belgradą. Kaip sekėsi kelionėje?
– Ji buvo puiki. Tai vienas iš privalumų žaidžiant „Wolves“ komandoje. Skrydis buvo puikus. Įprastai aš labai bijau skristi. Todėl, kai tenka tai daryti, stengiuosi iškart užmigti. Tačiau tie keli paskutiniai skrydžiai, ypač skrendant čarteriu, buvo labai patogūs ir tai yra visiškai kita skrydžių patirtis. Džiaugiuosi, kad esu komandoje, kurioje galiu tai patirti.
– Užsiminėte, kad daug keliaujate. Gal turite kokių linksmų nutikimų iš skrydžių su komanda?
– Mūsų komanda nevengia pakvailioti. Pamenu mūsų pirmą sezono skrydį, jei neklystu, jis buvo į Paryžių. Iškart užmigau, ką įprastai ir darau. Visi tos pirmosios kelionės labai laukė, bet aš ją, kaip sakiau, visą pramiegojau. Kai atsibudau, pažiūrėjau į mūsų komandos susirašinėjimą ir iš naujo išgyvenau visą skrydį matydamas savo miegą jo metu – ten buvo pilna nuotraukų, vaizdo įrašų iš įvairių kampų, kaip aš miegu. Tai yra smagu ir tai yra vienas iš dalykų, dėl ko mėgstu būti šalia komandos, kuri kvailioja ir juokauja. Todėl džiaugiuosi vėl į tai sugrįžęs.
– Belgrade laukia rungtynės su Tel Avivo „Hapoel“. Kokia tai komanda?
– Tai yra puiki komanda. Pažįstu kelis jų žaidėjus. Su Xavieru Munfordu žaidėme G lygoje prieš man atvykstant į Europą, koviausi su Willu Cummingsu, su Dezu Wellsu mokėmės viename universitete. Tikrai žinau jų komandą, dar J‘Cowanas Brownas yra iš Hiustono. Jie turi daug puikių žaidėjų, o aš išvardinau dar tik keturis. Labai juos gerbiu. Visi jie yra gynėjai, gali ir kurti, ir rinkti taškus patys. Tai mums bus labai sunkios rungtynės. Tačiau, prasidėjo nauji metai, nauja pradžia, todėl stengsimės surasti tą magiją, kurią turėjome, kai laimėjome eilę rungtynių iš eilės. Stengsimės tai padaryti rytoj. Nera geresnio laiko už rytojų.
Dvikova tarp „Hapoel“ ir „Wolves“ Serbijoje prasidės trečiadienį, sausio 3 d., 19.30 val.