Tai bus ketvirtasis mano krepšinio čempionatas.
Į pirmąjį važiavau visiškai netikėtai, neplanavau ir tokios galimybės nesitikėjau. 2015-aisiais man paskambino iš radijo ir pakvietė važiuoti komentuoti grupių etapo pasirodymus Rygoje. Įdomi pirmoji patirtis. Supratau, kad komentuoju radijo klausytojams, kurių nėra daug, bet bandžiau savo darbą atlikti kuo įmanoma geriau.
Latvijoje diena iš dienos gyvenau rungtynių emocijomis, kadangi šis čempionatas lietuviams buvo lyg amerikietiški kalneliai.
Vos išstenėta pergalė prieš Estiją. Pralaimėjimas Belgijai su ginčytinu paskutinės sekundės epizodu. Neužtikrintas žaidimas grupių etape. Su Sakartvelu – Jono Mačiulio stebuklai, be kurių nebūtume įveikę turnyro vidutiniokų. Tiek dirbant Rygoje, tiek vėliau iš Lietuvos, kai rinktinė persikėlė į antrąjį etapą Prancūzijoje, manyje nebuvo jokio jausmo apie medalius. Išėjo taip, kad Lietuva žaidė finale, nes puikiose rungtynėse pusfinalyje įveikė serbus.
Taip jau būna rinktinių krepšinyje – kartais labai daug tikiesi, bet viską nubraukia aštuntfinalis ar ketvirtfinalis, o kartais atvirkščiai – nesitiki daug, bet rinktinė grįžta su sidabru. Tokia yra trumpų turnyrų magija, kai susideda daug nenuspėjamų dalykų.
2017-aisiais į Tel Avivą važiavau su didele atsakomybe, jau kaip televizijos komentatorius poroje su legendiniu Linu Kunigėliu. Tai buvo visavertė Europos čempionato patirtis. Viską komentavome iki pat finalų. Galbūt Lietuvai tai nebuvo nusisekęs turnyras, bet stebėti Slovėnijos žygį link aukso ir gyventi viename viešbutyje su Luka Dončičiaus tėčiu buvo nepamirštamas nuotykis.
Tuomet sekė 2019-ieji metai ir Kinija. Pasaulio čempionatas. Patirtis – dar įdomesnė, nes tai Kinija su visai kitokia kultūra. Kažkas nestandartiško. Nebuvo puikūs metai Lietuvai ir puikus turnyras mums, bet man tai buvo kelias iki pat finalo. Daug transliacijų, daug darbo.
Dabar laukia Vokietija ir ketvirtasis mano čempionatas. Skaičius dar nėra didelis, jei palygintume su Linu Kunigėliu ar Kęstu Rimkumi. Jie jums papasakotų ir apie 1999-ųjų pirmenybes.
Kaip bebūtų, mano noras komentuoti ir stebėti aukščiausio lygio krepšinį niekur nedingsta.
Būsiu sąžiningas, mano labiausiai intriguojančių Europos čempionatų dalykų sąraše Lietuvos rinktinė užima aukštą vietą, bet ne aukščiausią.
