Vilniaus „Ryto“ skambiojo pirkinio Maurice'o Ndouro dienos rutina Lietuvoje yra paprasta, bet veiksminga siekiant tikslų – sporto salė ir poilsis namuose.
Tai nemaža dalimi susiję su COVID-19 pandemijos atneštu karantinu, bet šioje situacijoje tiek pat reikšmingas yra įspūdingu atletiškumu pasižyminčio 28-erių krepšininko charakteris.
Kaip 15min sakė pats „Ryto“ užsienietis, jis tikras darbininkas, o jo istorija tik patvirtina šį faktą.
Naujasis Donaldo Kairio karys sostinės ekipoje debiutavo labai solidžiai – Čempionų lygos rungtynėse Strasbūre jis surinko 8 taškus ir 4 atkovotus kamuolius, tuo metu Lietuvos krepšinio lygos dvikovose su Pasvalio ir Utenos komandomis senegalietis fiksavo po 14,5 taško, 5,5 atkovoto kamuolio bei 17,5 naudingumo balo beveik per 20 žaidimo minučių.
Statistikose protokole neatsispindi krepšininko indėlis gynyboje. Jis akimirksniu tapo geriausiai besiginančiu „Ryto“ žaidėju.
M.Ndouras atvyko puikiai pasiruošęs, nors komandinio krepšinio nežaidė nuo praėjusio kovo, kai COVID-19 išjungė šviesas krepšinio arenose.
Krepšininkas paneigė kalbas, jog „Rytas“ jį vilioti pradėjo dar vasarą, bet atskleidė, jog su asmeniniu treneriu Carlosu Martinezu jis pastaruosius tris mėnesius liejo prakaitą treniruoklių salėje bei krepšinio aikštelėje siekdamas išlaikyti sportinę formą ir laukdamas intriguojančių pasiūlymų. Kol galiausiai su krepšininko atstovais spalį susisiekė Vilniaus „Rytas“.
„Laiką leidau Senegale. Treniruotis, kai nėra krepšinio rungtynių, yra nesmagu. Svarbu tai, kad „Rytas“ labai manęs norėjo. Telefonu teko kalbėtis su treneriu, man patiko, ką jis sakė. Tai priežastys, kodėl nusprendžiau priimti pasiūlymą. Manau, kad „Rytas“ man labai tinka“, – 15min teigė M.Ndouras.
206 cm ūgio šoklio CV – įspūdingas. Madrido „Real“, Niujorko „Knicks“, Kazanės „UNIKS“ ir „Valencia“.
Ko iš šio krepšininko sezono metu gali tikėtis „Ryto“ sirgaliai? Atsakymas paprastas.
„Jūs matysite tikrą darbininką, – 15min nedvejodamas sakė Maurice'as Ndouras. – Tai visą gyvenimą buvo skiriamasis mano bruožas. Visada stengiuosi palikti širdį gynyboje ir puolime, kad komanda turėtų šansą laimėti. Jūs aikštelėje matysite darbininką, kuris visada atiduoda 100 proc. jėgų. Jokių poilsio dienų, jokių poilsio atakų.“
Ilga kelionė į Lietuvą
Maurice'as Ndouras su Vilniaus „Rytu“ rankomis sukirto spalio 18-ąją, tačiau Lietuvos sostinę pasiekė vos lapkričio 5-ąją. Dėl užstrigusių biurokratinių reikalų ir ilgos kelionės jis pirštu bedė į kreivą sistemą.
„Vėlavau atvykti dėl problemų su viza, nes afrikiečiams sąlygos visada yra kitokios, – pasakojo M.Ndouras. – Aš buvau Senegale, o ten Lietuvos ambasados nėra. Turėjau keliauti į kitą Europos valstybę, kad pagamintų man vizą. Viskas labai užtruko, nors dokumentus užpildžiau iškart. Turėjau skristi į Turkiją, nuvykti į Ankaroje įsikūrusią Lietuvos ambasadą, kur manęs laukė mano viza, leidžianti vykti į Lietuvą.
Noriu pabrėžti, kad Lietuvos ambasadorius Ankaroje man labai pagelbėjo. Aš esu jam labai dėkingas. Bet afrikiečiams gauti vizą visada yra didelis iššūkis. Kai pasirašai sutartį su amerikiečiu, jis gali atvykti per keletą dienų, o kai sudarai kontraktą su afrikiečiu, jo reikia laukti kelias savaites. Kodėl? Turėtų būti geresnių tokių situacijų sprendimo būdų.“
Nepaisant sunkumų, senegalietis jau sužaidė trejas rungtynes su „Ryto“ apranga bei pasidalino įspūdžiais iš pirmųjų dviejų savaičių Vilniuje.
„Mes dar bandome suprasti, kokia komanda esame, – sakė M.Ndouras. – Bandome išryškinti komandos identitetą, braižą. Ką aš galiu pasakyti, tą patį akcentuoja ir treneris – ši komanda tikrai mėgsta bėgti. Treneris mėgsta greitas atakas, išpuolius, kurie trunka vos kelias sekundes. Tai komanda, kuri rungtynių metų atliks daugybę atakų. Mes dar esame savęs paieškų kelyje, bandome susižaisti, pajusti vienas kitą, bet esminis žaidimo principas – stabdyti varžovų atakas ir bėgti į greitą puolimą. Norime, kad tai būtų mūsų komandos pagrindinis bruožas.“
Vis dėlto tikrąjį „Ryto“ pajėgumą nuspėti dar sunku. Nuo sezono starto klubą paliko trys žaidėjai – Saulius Kulvietis, Demetrius Jacksonas ir Chrisas McCullough.
Naujokas Ryanas Boatrightas atvyko tik antradienį, o traumas patyrė bei iš rikiuotės iškrito Arnas Butkevičius ir Rokas Gustys.
Trikdžių „Ryte“ per pirmuosius mėnesius labai daug, bet M.Ndouras tiki komandos potencialu.
„Potencialo turime daug, – sakė D.Kairio auklėtinis iš Senegalo. – Dar anksti brėžti konkrečias ribas, nes turime naujų papildymų ir porą traumuotų žaidėjų. Sunku nuspėti, kur galime būti po šešių mėnesių, bet jei kasdien kartu daug dirbsime, žaisime komandiškai, tuomet galime nuveikti nuostabių dalykų ir eiti labai toli.“
Patirtis Japonijoje
Kolega Donatas Urbonas praėjusį mėnesį pristatė įspūdingą ir vingiuotą Senegalo liūto gyvenimo ir karjeros kelią.
Pirmiausia vaikystėje jis atrado futbolą, bet būdamas aštuonerių perėjo į krepšinį. Tarp bendraamžių dominavęs vaikis būdamas 15-metų krito į akis vienos ne pelno siekiančios organizacijos, kurie bandė padėti Afrikos vaikams, nariams.
Nors M.Ndouras nėra kilęs iš vargingos šeimos, tačiau retos galimybės vykti mokytis ir žaisti krepšinį Japonijoje jie neatsisakė.
„Aš visada buvau atviras žmogus, nuo pat vaikystės, – trejų metų laikotarpį Japonijoje prisimena atletas. – Nors neturėjau jokio supratimo, kas yra Japonija, nieko nežinojau apie jų kultūrą ir kalbą, atvykęs turėjau tik vieną tikslą. Tai buvo krepšinis. Aš šiam tikslui buvau labai atsidavęs, mintyse visada turėjau tik vieną idėją, kad noriu siekti aukštumų krepšinyje. Kaip minėjau, aš esu atviras, tad ėmiau domėtis Japonijos kultūra bei išmokau kalbą. Pirmieji trys mėnesiai naujoje šalyje niekada nebūna lengvi. Tai adaptavimosi periodas, kurį apsunkina kalbos barjeras. Laikui einant tobulėjau ir aš, viskas tapo lengviau ir paprasčiau. Man prireikė šešis mėnesius trukusių individualių pamokų, kad išmokčiau japonų kalbą. Dėl šio tikslo su mokytoju kasdien dirbau nuo aštuonių ryto iki trečios dienos. Išmokęs kalbą gavau leidimą prisijungti prie grupinių pamokų mokykloje.“
Japonų tapo viena iš penkių kalbų, kuriomis M.Ndouras gali laisvai kalbėti. Būdamas gimtinėje ir bendraudamas su artimaisiais ar vietiniais jis naudoja retai pasaulyje girdimas wolofų arba sererų kalbas. Jei būna išvykęs – prancūzų arba anglų.
Ar šį rinkinį per sezoną papildys lietuvių? Afrikietis nėra toks entuziastingas, koks pernai buvo tik į Kauno „Žalgirį“ atvykęs Nigelas Hayesas.
„Tai sudėtinga, – šyptelėjęs teigė M.Ndouras. – Tai kitokia situacija, nes dabartinėje aplinkoje Vilniuje visi kalba angliškai, o aš atvykau ne mokymosi tikslais. Nebus lengva išmokti lietuvių, bet neabejoju, kad per keletą mėnesių išmoksiu keletą žodžių. Man tikrai padės komandos draugai. Tikiu, kad jie pirmiausia mane išmokys keiksmažodžių, juk taip būna visur (juokiasi).“
Nepamirštama pažintis Madride su J.Mačiuliu
2011-aisiais, baigęs vidurinę mokyklą Japonijoje, krepšininkas išvyko į JAV. Startas buvo sunkus – dėl skirtingos moksleivių vertinimo sistemos ir žemų pažymių jis negalėjo patekti į NCAA universitetus, tad pradėti teko nuo „Monroe“ kolegijos Niujorke.
Galingas žaidimas po dvejų metų jam pravėrė Ohajo universiteto duris. Nors NCAA pirmenybėse M.Ndouras toliau siautėjo, tačiau 2015-aisiais jis savo pavardės NBA naujokų biržoje neišgirdo.
23-ejų krepšininkas į stipriausią planetos lygą prasmukti bandė per Vasaros lygą. „Ryto“ naujoku patikėjo „Dallas Mavericks“ klubas, įteikęs jam trejų metų sutartį, tačiau kortas sumaišė stresinis kairės kojos lūžis.
„Mavericks“ vylėsi, kad puolėjas reabilitaciją tęs Dalase ir vėliau ruošis debiutui NBA per G lygą, tačiau M.Ndouro toks scenarijus nežavėjo ir 2015-ųjų gruodį jis sukirto rankomis su Madrido „Real“.
„Pirmas kartas Europoje visada būna sudėtingas, – persikėlimą į Senąjį žemyną mena M.Ndouras. – Krepšinis čia kitoks, reikia prie to adaptuotis. Jau praėjo keleri metai, aš geriau suprantu europietišką krepšinį, tad pažvelgęs atgal į praeitį, pagalvoju, koks žalias tuomet buvau. Aš neturėjau jokios patirties. Jei būčiau turėjęs kiek patirties, būčiau likęs Madride. Bet aš buvau naujokas, nesupratau tam tikrų niuansų, buvo sunku prisitaikyti ir susigaudyti. Jei galėčiau persukti šią plokštelę, neabejoju, kad su dabartine mano patirtimi viskas Madride būtų susiklostę kitaip.“
Madride 2015–2016 metų sezoną debiutavo ne tik šoklusis afrikietis, bet ir pasauline žvaigžde tapęs Luka Dončičius.
Kartu su M.Ndouru karališkajame „Real“ klube žaidė ir trys įvairiu metu Kauno „Žalgiriui“ atstovavę krepšininkai – KC Riversas, Augusto Lima ir Jonas Mačiulis.
Būtent lietuvis afrikiečiui paliko neišdildomą įspūdį.
„Šauniausias vaikinas, kokį esu kada nors sutikęs, – išgirdęs Jono Mačiulio vardą tarė pašnekovas. – Tai buvo pirmasis mano sezonas Europoje, o Jonas man buvo lyg mokytojas. Jis prižiūrėjo mane, nuolat bendravo su manimi ir tikrai daug padėjo. Jonas rūbinėje visada būdavo atviras vyrukas, malonus, bet kiek beprotiškas. Jis mėgdavo juokauti, o juokeliai daugiausiai sukdavosi apie mane (juokiasi). Jis yra savas bičas, aš labai mėgstu Joną.“
Mindaugo Kuzminsko sveikinimas
Kai Vilniaus „Rytas“ pranešė apie sutartį su M.Ndouru, krepšininko telefonas suzvimbė nuo kito lietuvio sveikinimo. Geros kloties jam palinkėjo buvęs bendraklubis Niujorko „Knicks“ klube Mindaugas Kuzminskas.
„Jis mane pasveikino, palaikė mano sprendimą, sakė, kad jei man ko nors reikės, susisiekčiau su juo ir jis man padės. Mindaugas yra puikus. Buvo svarbu turėti tokį komandos draugą rūbinėje Niujorke. Jis geras žmogus ir geras žaidėjas. Mindaugas mėgdavo pokštauti. Apie Mindaugą galiu pasakyti tik gerus dalykus. Mes palaikome ryšį – tiek su Jonu, tiek su Mindaugu“, – sakė 28-erių žaidėjas.
Niujorke krepšininkas atsidūrė po karjeros etapo Madride. M.Ndouro potencialu patikėjęs Philo Jacksono vadovaujamas klubas 2016-ųjų vasarą jam įteikė dvejų metų kontraktą.
Sezonas nebuvo labai sėkmingas – jis migravo tarp NBA ir G lygų, o 2017-ųjų vasarą „Knicks“ paleido afrikietį, jis iškeliavo į Kazanę.
Rusijoje jis praleido dvejus metus, o antrasis sezonas jam buvo puikus.
Europos taurėje M.Ndouras fiksavo po 9,6 taško ir 4,2 atkovoto kamuolio per 21 minutę, o UNIKS pasiekė pusfinalį. Tais pačiais metais aukštaūgis buvo išrinktas geriausiai besiginančiu VTB lygos žaidėju.
2019-ųjų vasarą M.Ndouras su Senegalo rinktine žaidė pasaulio taurėje Kinijoje, kurioje nešiojo komandos kapitono raištį.
Grupių etape senegaliečiai pralaimėjo visas trejas žaistas rungtynes, o didžiausią smūgį jiems sudavė Lietuvos komanda, atidarymo mače varžovus pervažiavusi 101:47.
„Nenoriu apie tai kalbėti! – juokdamasis prisiminė „Ryto“ naujokas. – Pasaulio čempionate jūs turėjote puikią komandą. Nuoširdžiai galvojau, kad Lietuva eis labai toli. Buvo labai sunku žaisti, juk Lietuva yra viena stipriausių krepšinio valstybių Europoje. Mes neturėjome jokių šansų. Bet tai buvo gera patirtis. Buvo malonu varžytis su krepšininkais, su kuriais kažkada buvome komandos draugais Niujorke ar Madride.“
M.Ndouras pasaulio čempionate žaidė lengvojo krašto puolėjo pozicijoje, nes komandoje buvo šūsnis didelių vyrukų. Po 30 minučių rungtyniavęs atletas rinko po 10 taškų bei 5,7 atkovoto kamuolio.
Tiesa, žaidimas trečiuoju numeriu 208 cm ūgio krepšininkui nebuvo naujiena.
„Kai pradėjau žaisti krepšinį, aš nebuvau vidurio puolėjas. Tuomet migravau tarp pirmųjų trijų pozicijų. Kai išvykau į Japoniją ir ūgtelėjau, mane pradėjo statyti į ketvirtą ir penktą pozicijas. Pamenu, kad atstovaujant „Mavericks“ priešsezoninėse rungtynėse teko žaisti trečioje, antroje, net pirmoje pozicijoje, tad žaidimas lengvuoju kraštu pasaulio čempionate man tikrai nebuvo naujiena“, – pasakojo M.Ndouras.
Šiurpuliukus krėtęs vakaras „Žalgirio“ arenoje
Nors Maurice'o Ndouro komandos draugais jo krepšininko kelionėje buvo du lietuviai, o prieš Lietuvos rinktinę jam teko žaisti pasaulio čempionate, ryškiausias atsiminimas, susijęs su lietuvišku krepšiniu, šiam atletui buvo žaidimas „Žalgirio“ arenoje.
2019-ųjų metų gruodžio 13-ąją „Valencia“ išvykoje 86:82 parklupdė Šarūno Jasikevičiaus diriguojamą „Žalgirį“.
Šią dvikovą stebėjo 14752 sirgaliai, kurie paliko didžiulį įspūdį „Ryto“ aukštaūgiui iš Senegalo, rungtynes baigusiam su 9 taškais sąskaitoje.
„Pamenu sunkias rungtynes ir įspūdingą publiką. Man paliko įspūdį sirgaliai, jie buvo nuostabūs, išties labai garsūs. Akimirkos iš tų rungtynių ilgam įsirėžė į mano atmintį“, – teigė M.Ndouras.
Vienintelis sezono tikslas
„Žiūrėkite, aš mėgstu būti situacijoje, kurioje nesu amžiams prisirišęs prie vieno klubo. Viskas yra įmanoma. Bet mano mintys ir koncentracija dabar yra tik ties „Rytu“. Noriu dirbti su šia komanda ir kartu siekti pergalių, o kas nutiks ateityje, matysime“, – gandus apie galimą išvykimą sezono metu komentavo M.Ndouras.
Nors senegaliečio karjeros kelias sezono metu gali išsukti iš Vilniaus, bet jei taip ir nutiks, niekas neturės jam priekaištų dėl atsidavimo ir bendro tikslo siekimo.
Jis moja ranka į asmeninę statistiką, akcentuodamas tik lemiamą sezono seriją ir norą suduoti niuksą „Žalgiriui“.
„Nesu žaidėjas, kuris koncentruojasi į asmeninius tikslus. Man svarbi tik komanda, – 15min teigė M.Ndouras. – Noriu, kad turėtume galimybę laimėti titulą. Kad ir kur bebūčiau, visada siekiau laimėti titulą. Sezono pabaigoje rankose noriu laikyti trofėjų. Asmeninius tikslus pasiekti gali bet kas, o čempiono titulas lieka amžiams. Jis kalba pats už save.“
„Rytas“ pirmajame grandų mūšyje patampė nervus „Žalgiriui“, tačiau pralaimėjo. Kita šių ekipų akistata vyks jau gruodžio 6-ąją dieną Nemuno saloje, iškart po rinktinių pertraukos.
„Krepšinyje ir bendrai sporte bet kas gali įveikti bet ką. Tuo ir žavus yra sportas, – dėstė „Ryto“ legionierius. – Žinoma, prieš žalgiriečius niekada nebus lengva. Tai galingas klubas, skynęs čempionų titulą Lietuvoje pastaruosius dešimt metų. Užduotis iškovoti titulą bus labai sunki, bet mes daug dirbsime. Praėjęs „Ryto“ mačas prieš „Žalgirį“ nebuvo blogas. Jie „Ryto“ nenupūtė 20 ar 30 taškų persvara, o tai duoda mums vilties, kad mes galime priešintis. Kodėl gi ne? Dirbkime, eikime į priekį žingsnis po žingsnio ir gal mums nusišypsos sėkmė. Prieš juos žaisime jau greitai. Faktas, kad labai laukiu šių rungtynių.“
