Stiprybės
Kovotojas, pasižymintis natūraliomis „scorerio“ savybėmis.
Nesavanaudiškas ir agresyvus, puolime galintis pelnyti taškus įvairiais būdais – prasiveržimu, iš vidutinio nuotolio ir žaisdamas vienas prieš vieną po krepšiu prieš žemesnius oponentus.
Sprogstamas pirmasis žingsnis, labai ilgi ir platūs žingsniai veržiantis.
1 prieš vieną 1 situacijose dėl savo staigumo ir atletiškumo neturi daug problemų susikurti erdvę prasiveržimui ar savo mėgstamam „fade away“ (atsilošus) arba „pull-up“ (staiga sustojus ir pašokus) dvitaškiui. Jam tai pajutus, jį stabdyti tampa labai sunku.
Staigiai keičia judėjimo kryptis, taip klaidindamas oponentą. Arsenale turi mėgstamą ir dažnai naudojamą plataus diapazono verpstę.
Stipraus kūno ir raumeninės masės trūkumą kompensuoja plastiškumu ir kūrybingumu užbaigiant aplink krepšį su kontaktu.
Pavojingiausias greitajame puolime ir atvirame krepšinyje.
Nors ir nepasižymi labai aukštu komandinio krepšinio IQ, pastebėjau, kad epizodais pritraukus porą varžovų, priima kokybiškus ir teisingus sprendimus numetant kamuolį komandos draugui.
Savo pozicijai puikiai kovoja dėl kamuolių gynyboje.
Gynyboje dėl savo ilgų ir greitų rankų perima nemažai kamuolių (2 per. kam. Čempionų lygoje), taip susikurdamas sau lengvų taškų galimybes.
Fizinės M.Harriso galimybės, kokybiškas judėjimo šonu greitis ir greita reakcija į įvykius aikštėje man leidžia susidaryti nuomonę, kad jis turi nemažai neišnaudoto potencialo gynyboje.
Silpnybės
Tritaškių pataikymas – 26,6 proc. pernai Atėnų AEK. Nors ir išmeta po beveik 3,5 tritaškio per rungtynes, dažniausiai tai būna dėl varžovų provokacijos paliekant jį laisvą. Epizodais gavus kamuolį prie tritaškio linijos matomos jo dvejonės ir sutrikimas.
Neparuošti metimai ir jų selekcija. Kartais pradeda žaisti gatvės krepšinį ir per daug pasitiki metimais atšokus.
Dažnai nutraukia derinius ir imasi individualių veiksmų. Tai gali apkarpyti jo stabilias minutes rimtesnėje komandinėje sistemoje.
Klaidos – vid. 2 per rungtynes. Epizodais tik pašokęs į orą pradeda ieškoti perdavimo. Nepalaiko gyvo driblingo. Net ir išsivedęs aukštaūgį į viršų po išsikeitimo, dažnai paima kamuolį abiem rankomis ir taip save sudegina.
Aukštas driblingas – gali kilti problemų prie aktyvesnės gynybos.
Dėl šių žalingų įpročių pats save dažnai išima iš žaidimo.
Prastokai jaučia išsidėstymą aikštėje. Po perdavimo nepalaiko stabilaus judėjimo be kamuolio ir sustingsta vienoje vietoje stebėdamas įvykius aikštėje. Tai patobulinus ir žaidžiant viename penkete su stabiliai pataikančiais krepšininkais, M.Harrisas turi puikios medžiagos tapti daug efektyvesniu prasiveržiančiu žaidėju.
Koncentracijos ir kantrybės stoka gynyboje.
Dažnai pasimeta komandinėse gynybinėse rotacijose, atsuka nugarą į kamuolį gindamas žaidėją be kamuolio ir neišsirenka žaidėjo atsitveriant tikėdamasis, kad visa tai kompensuos savo fiziniais pranašumais.
Leidžiasi per lengvai apeinamas ir apstumdomas, ypač oponentams jį įtraukiant į žaidimą ant ūso.
Nors ir pasižymi perimtais kamuoliais, gynyboje linkęs rizikuoti ir prašokinėti varžovų perdavimus, taip sukurdamas 5 prieš 4 pranašumą priešininkams.
Pastebėjau, kad stringa ant daugumos užtvarų net ir ne prieš pačius stipriausius aukštaūgius.
Palyginimas
Žaidimo stiliumi, atletiškumu, kūno sudėjimu ir judesiu man jis primena prasčiau pataikančią „Denver Nuggets“ atstovo Willo Bartono versiją.
Išvada
Turint omenyje, kokios vertės kontrakto tikėjosi ir kokių Eurolygos ambicijų po praėjusio sezono turėjo šis žaidėjas, bus tikrai įdomu stebėti M.Harriso adaptaciją ir prisitaikymą detalių ir komandinį žaidimą propaguojančioje Dainiaus Adomaičio ekipoje.
Atrasti situacijų ar paprasčiausiu būdu jį panaudoti tikrai nėra sudėtinga, bet jo asmeninis savęs išnaudojimo ieškojimas teisingame krepšinyje, ribotose minutėse ir su apribotais prisilietimais prie kamuolio turėtų būti nemažas iššūkis šiam praėjusį sezoną statistiškai žibėjusiam krepšininkui.