Su AS žurnalistu Alexu Biescasu bendravo Šaras, kuris pasitinka trečiąjį sezoną prie „Barcos“ vairo. O tikslas paprastas – laimėti titulus.
Kartą jis laimėjo ACB lygą, dukart Karaliaus taurę, tačiau Eurolygos karūna vis dar nėra pasiekta. Šešis naujokus pasikvietęs Š.Jasikevičius leidžiasi į naują medžioklę.
– Ar komanda pasiruošusi sezono startui?
– Labai sunku pasakyti, ar esame pasirengę. Tačiau turime būti. Niekas mums nieko lengvo nepasiūlys. Žinome apie sunkumus, kuriuos komandos turi pasikvietusios naujus žaidėjus, taip pat tuos, kurie grįžo po Europos čempionato. Tačiau yra kaip yra. Yra daug ekipų, esančių tokioje situacijoje.
– Šeši naujokai ir septyni žaidėjai po tarptautinių varžybų...
– Taip, tai smagu, bet kartu ir labai sunku, ypač pradžioje. Svarbu tai, kad šie vyrai yra patyrę, praėję daug trenerių, buvę įvairiose situacijose. Jie adaptuotis turėtų greičiau.
– Ar dabartinė sudėtis jums atrodo smagesnė nei praėjusio sezono?
– Pamatysime. Manau, kad kai kuriose vietose patobulėjome, kai kuriose – parodys laikas. Atvyko naujokai, kurie jau yra ką nors laimėję. Tai svarbu. Visi, kurie prisijungė, išskyrus Da Silva – jis dar jaunas – jau yra praėję tikrai daug gerų trenerių, turi gerus įpročius ir yra pasiruošę daugeliui situacijų.
– Ar tas žaidėjo perėjimas per trenerius veikia?
– Teoriškai, taip. Kiekvienas treneris turi savo stilių, savo būdus tvarkytis su situacijomis. Bet tokie žaidėjai adaptuojasi greičiau.
– Vienas esminių pokyčių įvyko įžaidėjų grandyje. Kaip keisis komanda, kai joje bus Satoranskis, o ne Calathesas?
– Mažose detalėse ji keisis, o ar daug – nežinau. Kiekvienoje atakoje mes bandome susikurti geriausią įmanomą metimą. Nesvarbu, ar antrą, ar 24-ą sekundę. Manau, kad kiekvienas turi gerų ir blogų savybių. Tačiau Satoranskis turėtų suteikti daug pozityvo.
– Ar matysime greitesnes atakas?
– Dažnai sakoma, kad „Barca“ yra labai sistemiška ir labai lėta komanda, tačiau mes esame komanda, kuri turi bene daugiausiai atakų per rungtynes visoje Eurolygoje. Satoranskis, teoriškai, turėtų tame dar pagelbėti.
– Ar ta nauja greito kamuolio išsimetimo taisyklė jums pagelbės?
– Mes kentėsime dėl jos, kai žaisime Eurolygoje. Sunku adaptuotis, tačiau turėtų padėti patyrę žaidėjai. Jau turime karčios patirties iš Supertaurės. Tačiau, pavyzdžiui, kai žaidi dvigubą Eurolygos savaitę, o per 48 val. turi prisitaikyti prie kitų taisyklių, gali būti visko.
– O ar pačiam ji patinka?
– Taip, tai padaro krepšinį greitesnį. Kalbėjomės per ACB trenerių susitikimą, kad tai kartais atrodo dviprasmiškai ir mums, ir sirgaliams, tačiau reikia pabandyti. Viskas gerai, tai padarys žaidimą dinamiškesnį, greitesnį. Gal tribūnose bus mažiau nuobodulio.
– Ar „Barcos“ tikslas visada yra laimėti viską?
– Mums visada svarbu turėti galimybes laimėti titulus. Patekti į finalus. Laukia labai ilgas kelias, tačiau turime sau suteikti šansą laimėti titulus. Tikėkimės, tais šansais galėsime pasinaudoti.
– Ar su kiekvienais metais jaučiate vis didesnį spaudimą laimėti Eurolygą?
– Man spaudimas nerūpi. Žinau, kad tokia iliuzija yra, tačiau dabar viskas dar toli. Negalvoju apie tai. Tai svajonė, tačiau pirmiausia reikia viską daryti teisingai, susikurti galimybes laimėti. Tikėkimės, kad žaisime finalo ketverte, o ten viskas nusprendžiama labai greitai.
– Ar to jums trūko praėjusį sezoną? Turnyro užbaigimo?
– Sezono finiše nebuvome geriausia savo versija, jei atvirai. Turėjome labai gerą sezoną, bet jo taip neužbaigėme. Žmonės supranta, kad žaidėme gerai, tačiau „Barcoje“ mes turime imti titulus. Tai vienintelė tiesa.
– Ar svarstote keisti fizinį pasirengimą ar rotacijas, kad sezono finišą pasiektumėte geresnės formos?
– Jei žiūrėsite į minutes ir jų paskirstymą, yra tik kelios komandos Europoje, kurios taip skirsto laiką, kaip mes. Mirotičius, žaidęs daugiausiai, turėjo 24 minučių vidurkį per rungtynes. O kai kuriuos savaitgalius – laisvus. Bandėme viską, tačiau čia ne NBA.
– Bet nedaug trūksta, jei kalbėsime apie rungtynių skaičių...
– Pagal rungtynių skaičių – taip, čia kaip NBA. Sužaidėme daugiau nei 90 rungtynių, tačiau ne visur skraidėme užsakomaisiais reisais, neturėjome tokių sąlygų, kokias komandos turi ten. Eurolygoje mumis puikiai rūpinamasi, bet visai kitaip yra ACB. Nagi, mes miegojome viešbutyje vakar, miegosime šiandien...
– Kaip laikosi Mirotičius?
– Niko tęsia savo programą, progresas daugiau mažiau toks, kokio tikėjomės. Turime būti kantrūs.
– Ar yra jo sugrįžimo data?
– Ne, apie datas nekalbame.
– Po jo atvykimo jūs keletą kartų nugalėjote „Real“, tačiau vėliau viskas keitėsi. Eurolygos pusfinalis, ACB finalas, Supertaurė...
– Jie sugebėjo ateiti į praėjusio sezono pabaigą geresni ir tai lėmė daug priežasčių. Supertaurėje ir Eurolygos pusfinalyje mes turėjome geras pozicijas, pirmavome 12 taškų, turėjome uždaryti rungtynes. Vis dar įtikinėju, kad mes turime susikurti geras situacijas laimėti titulus ir išmokti uždaryti rungtynes. Darbo laukia daug.
– Ką galvojate apie Pablo Laso atleidimą?
– Atrodė keista, tačiau nenoriu kalbėti daug, nes buvimas „Barcos“ treneriu viską išpučia daug kartų. Bet man tikrai buvo keista...
– Ar taip tai ir paliksime?
– Geriausiai būtų taip.
– Aito Garcia Renesesas grįžta į ACB. Tai treneris, kurį pažįstate puikiai.
– Aito visada puikiai užbaigia sezonus, jis šio dalyko genijus. Jis suteikia šansus jauniems žaidėjams. Yra daug komandų Europoje, kurios stebės „Girona“ krepšininkus. Jie turi patyrusį trenerį, žaidėjus, tokius kaip Colomas ar Marcas Gasolis, tad jaunimas daug išmoks. Žaisdamas kartą per savaitę, Marcas gali būti vienas kertinių ACB žaidėjų.
– Ar praėjusią vasarą galvojote, kad Marcas galėtų žaisti „Barcoje“?
– Ne, tiesa tokia, kad apie tai daug nekalbėjome. Net nežinau, ar Marcas būtų norėjęs. Niekas man nepristatė tokios galimybės.
– Ką manote apie Ispanijos pasirodymą Europos čempionate?
– Nemeluosiu, nesitikėjau, kad jie laimės. Tai, ką Scariolo padarė su šia komanda, nusipelnė daug komplimentų. Jis laimėjo skirtingus čempionatus skirtingais stiliais, turėdamas skirtingas komandas. Ir tada, kai jie buvo favoritai, ir kai jų niekas tokiais nematė.
– Ar sekate NBA?
– Kasmet žiūriu vis rečiau. Vis mažiau žinau apie jaunus žaidėjus, kurie žengią į NBA, nes mažiau žiūriu koledžų krepšinio. Manau, kad kažkas blogo vyksta. Dauguma net nebevyksta į koledžą, traukia tiesiai į G lygą. Dabar tampa svarbūs tik pinigai. Uždirbti kuo daugiau per kuo trumpesnį laiką. Tai gerai, žvelgiant į trumpą laiką, tačiau karjeros prasme tai vienas blogiausių dalykų, galinčių nutikti krepšininkams. Pasižiūriu finalus, atkrintamąsias, man patinka, kad europiečiai yra vis labiau pastebimi, tai žaidimą darantys žaidėjai. Mūsų šeimoje mes labai palaikome „Golden State Warriors“, tad gerai, kai Curry laimi viską.
