– Kokie įspūdžiai ir kokios emocijos po pusfinalio jus aplankė?
– Malonu, labai malonu. Sveikinu visus su šia pergale. Stebėjau rungtynes arenoje, po mačo pasisveikinome ir su treneriais, žaidėjais. Smagu, kad vyrai parodė charakterį, kad viskas taip gerai baigėsi. Manau, kad po tokios geros bangos važiuosime toliau į priekį.
– Juokavote, kad po 20 metų dabar geriau miegate. Po tiek laiko vis dar galvojate apie tas 1995-ųjų rungtynes?
– Juokas juokais, tačiau vis tiek matėsi toks mini užtaisas pas vyrus, kad yra tam tikros sąskaitos, nebaigti dalykai. Tai išsisprendė vakar. Kai kurias rungtynes visada atsimenu, ypač tokias.
– Kaip vertinate Lietuvos rinktinės žaidimą? Ar tikėjotės tokio įsibėgėjimo?
– Visų pirma, reikia padaryti tokią išvadą – visi išmoko žaisti krepšinį. Vieni tai išmoko daryti du kėlinius, kiti – tris. Vis dėlto, misų trenerių išmintis, gal visos komandos sinergija padeda gerai žaisti lemiamą ketvirtį. Aš tuo pateisinu mūsų banguotą žaidimą.
– Galbūt galima sakyti, kad šiais laikais medalis yra brangesnis nei jūsų, kai dabar tiek daug stiprių komandų?
– Nesinori lyginti, tačiau žiūrint į tas komandas, kurios žaidžia – visi priešinasi. Visi moka žaisti, treneriai yra pasikaustę užsienyje, daug rinktinių turi NBA žaidėjų. Konkurencija yra didžiulė. Patys matėte, kaip vyrai turėjo dirbti. Tas kojų darbas, lyderių gaudymas, išėjimas iš už užtvarų...
– Kaip manote, kas yra pagrindinė rinktinės jėga?
– Yra labai gera energetika. Tas pats M.Kuzminskas nebijo žaisti vienas prieš vieną, prasiveržimai mūsų yra labai geri. Bendri dalykai, jėgų sukoncentravimas tiek psichologinių, tiek fizinių duoda rezultatą.
Visi išmoko žaisti krepšinį. Vieni tai išmoko daryti du kėlinius, kiti – tris. Vis dėlto, misų trenerių išmintis, gal visos komandos sinergija padeda gerai žaisti lemiamą ketvirtį.
Gal ir teisingai jie sako, kad jų neįvertino. Kad jie paprasti, o žaidžia prieš labai geras komandas ir krepšininkus. Manau, kad tai buvo jaučiama ypač prieš italus. Aš visada sakiau, kad kaip bežaistum grupėje, ketvirtfinalis yra lemiamos rungtynės. Jos parodo, ar tu pasirengęs eiti toliau, ar ne.
– Kaip jums atrodė trenerių kova? Jonas Kazlauskas įveikė Aleksandrą Džordževičių?
– Ar matėte mūsų rinktinės suolą? Kaip pasikeitė jų emocijos palyginus nuo Rygos. Be abejo, tai yra trenerio ir viso kolektyvo nuopelnas. Jono Valančiūno ir Antano Kavaliausko kaitaliojimas... Tokios detalės yra labai svarbios. Šiam trenerių štabui aš tikrai neturėčiau duoti jokių patarimų ar priekaištų. Gal tik treneris vienu momentu per daug užsiginčijo su teisėju latviu.
– Ar žiūrėdamas etapą Rygoje tikėjote, kad rinktinė gali žaisti finale?
– Aš tikėjau, kad blogiau žaisti negali. Kad per daug geri žaidėjai, kad žaistų dar blogiau. Vardinau sau žaidėjus paeiliui: vienas Jonas tenai, kitas Jonas – tenai, tas to ragavęs, tas kito. Vis tiek, Eurolyga, „Žalgiris“ – tas parakas yra išuostytas.
– Kokios kovos galime laukti finale?
– Na, aš jau prispėliojau prieš dvejus metus (juokiasi). Gal dabar nebebursiu, bet man atrodo, kad silpnesnės Ispanijos rinktinės mes nesame matę. Dabar svarbiausias yra taktinis klausimas ir kad visų emocijos neišeitų per kaminą.
Atsiminkime, kaip mes prieš dvejus metus bandėme medžioti T.Parkerį... Sakėme, kad tai jo komanda, o iššovė visai kiti. Taip, kad reikia saugoti visus kampus ir nugarą.
– Ar Jonas Valančiūnas gali sustabdyti tokios formos Pau Gasolį?
– Manau, kad vis tiek jam reikia padėti. Manau, kad treneriai pasirengs porą rotacijų, įmes ir kitus „centriukus“ pabandyti prieš P.Gasolį. Ispanai bandys kamuolį jam įvedinėti, reikės ir dvigubinti, ir neleisti jam parankiai priimti kamuolį. Bus matyti iš žaidimo.
– Ar galime sakyti, kad Ispanija yra vieno žmogaus komanda?
– P.Gasolio psichologinė situacija tokia, kad jis norėjo įrodyti, kad gali vilkti šią komandą. Jis jau įrodė, ypač prieš prancūzus. Jam, tai vienas paskutiniųjų čempionatų, jis komandą tempia už ausų.
Ben tiek, kiek jis per rungtynes paliečia kamuolį kartų, kiek jam įveda kartų kamuolį, galime sakyti, kad tai vieno žaidėjo komanda. Tačiau atsiminkime, kaip mes prieš dvejus metus bandėme medžioti T.Parkerį... Sakėme, kad tai jo komanda, o iššovė visai kiti. Taip, kad reikia saugoti visus kampus ir nugarą.
