Paskutinėse Pauliaus Jankūno karjeros rungtynėse Eurolygoje ilgamečio kapitono vedamas „Žalgiris“ pratęsime 103:98 patiesė „Crvena zvezda“ krepšininkus.
Bet jau anksčiau su viltimis žaisti Eurolygos ketvirtfinalyje atsisveikinusius serbus labiau skaudino ne rezultatas švieslentėje, o vaizdas tribūnose.
„Crvena zvezda“ starto penketo žaidėjai jau prieš rungtynes įaudrino „Žalgirio“ sirgalius, kai atsisakė laikyti Ukrainos vėliavos spalvų plakatą su užrašu „sustabdykite karą“, o vienas iš serbų žaidėjų Nikola Kaliničius, aidint kurtinančiam švilpimui, neslėpė šypsenos.
Vėliau rungtynių metu skambėjo replikos Serbijos ir „Crvena zvezda“ atstovų atžvilgiu, galiausiai peraugusios ir į necenzūrines skanduotes.
Bet ne tai, o „Žalgirio“ sirgalių į areną atsinešta NATO vėliava supykdė serbus.
Iš rūbinės po ilgosios pertraukos grįžusius „Crvena zvezda“ žaidėjus „Žalgirio“ sirgaliai pasitiko mosuodami gynybinio aljanso vėliava jiems prieš nosis.
Vėliau ta pati vėliava atsidūrė „Žalgirio“ gerbėjų „Green White Boys“ sektoriuje, greta Ukrainos vėliavos.
Tai supykdė serbų sirgalius, prabilusius socialiniuose tinkluose ir pažadėjusius „Žalgiriui“ karštą pirtį, kai Lietuvos čempionai kitą kartą lankysis Belgrade.
Įskaudino NATO vėliava ne tik sirgalius, bet ir serbų krepšininkus.
„Crvena zvezda“ gretose Kaune žaidęs Luka Mitrovičius po mačo pasidalino 15min žurnalisto įrašu tviteryje, kuriame užfiksuoti NATO vėliavą išsitraukę „Žalgirio“ sirgaliai.
„Kaip dėl šito?“ – klausė 9 taškus pelnęs, bet prieš P.Jankūną pratęsime penktąją pražangą užsidirbęs serbas, savo įraše pažymėjęs du Europos krepšinio žiniasklaidos banginius – „Eurohoops“ ir „Sportando“.
Tuo pačiu įrašu dalinosi Atėnų „Panathinaikos“ klube žaidžiantis Nemanja Nedovičius. Prieš dešimtmetį Vilniaus „Lietuvos ryte“ žaidęs serbas kreipėsi tiesiai į Eurolygą.
„Tokiems dalykams krepšinio arenose nėra vietos“, – rašė vienas geriausių Serbijos krepšininkų.
Įkėlęs šį įrašą po vidurnakčio Lietuvos laiku N.Nedovičius kaipmat sulaukė sirgalių ir žurnalistų iš visos Europos priekaištų.
„O tam, ką padarė „Zvezda“, vietos yra?“ – klausė italas Marco Pagliariccio.
Dar išsamesnį atsakymą pasipiktinusiems Serbijos krepšininkams pateikė Ukrainos krepšinio žurnalistas Oleksandras Prošuta.
Kyjive per visą jau 40-ą dieną trunkantį Rusijos puolimą esantis ukrainietis priminė serbams jų pačių išskleistą didžiulę vėliavą 2014 m. kovą, einant pirmosioms dienoms po to, kai Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo karą Ukrainos rytuose.
Tai buvo Rusijos vėliava „Crvena zvezda“ rungtynėse prieš Kyjivo „Budivelnyk“ Europos taurėje.
„Taigi. Pagal kai kurių Serbijos krepšininkų versiją, tai yra visiškai normalu... O NATO vėliava „Žalgirio“ rungtynėse prieš „Zvezda“ nėra normalu? Broliai, bl**“, – rašė ukrainietis, netrukus dar pridūręs.
„Serbai prašo pateikti „pilną paveikslą“. Taip, virš vėliavos buvo didžiulis plakatas, ant kurio buvo žinutės „rusai vyresni broliai“, „motina bunda“ ir „šlovė Rusijai, Ukrainai ir Serbijai“. Taip, jūs teisūs. Bet prisiminkite sykį ir visiems laikams: Ukraina nėra jūsų brolis ir niekada nebus“, – rašė O.Prošuta.
Kaune užsikūrusios aistros sulaukė daug dėmesio ir Serbijos žiniasklaidoje.
Nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose matosi NATO vėliava, dalinosi ir „Telegraf“, ir „Mozzart Sport“.
Pastarajame portale paaiškinta, kas sukėlė „Žalgirio“ arenos švilpimus ir nepasitenkinimą, aprašytos lietuvių skanduotės, nukreiptos prieš Rusiją, Vladimirą Putiną ir Serbiją, o paskutiniu lašu, anot serbų, tapo išskleista NATO vėliava.
„Crvena zvezda“ sirgaliai ir žaidėjai buvo sutikti su NATO aljanso vėliava?!“ – klausė vienas pagrindinių Serbijos sporto portalų.
Serbijoje į NATO neigiamai žiūrima nuo 1999 metų, kai aljansas be Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pritarimo pradėjo operaciją, pavadintą „humanitarine intervencija į Jugoslaviją“ vykstant karui tarp Jugoslavijos pajėgų ir Kosovo išlaisvino armijos. Operacija tęsėsi nuo 1999 m. kovo 24 d. iki 1999 m. birželio 10 d.
Žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“ padarė išvadą, kad nuo bombardavimų metu įvykusių incidentų žuvo nuo 489 iki 528 civilių. Tiesa, didesnė jų dalis aukų buvo ne Serbijoje, o Kosove – apie 60 proc.
Bet NATO lėktuvai virš tuometinės Jugoslavijos kilo ne be priežasties. Tai buvo jau aštunti šimtus tūkstančių žmonių pražudžiusio karo metai, o 1999-aisiais vėliau Hagos tribunole nuteisto Jugoslavijos prezidento Slobodano Miloševičiaus nurodymų klausę serbų kariai ėmėsi teroro prieš Kosove gyvenusius albanus, kurių daugiau nei 8 tūkst. pražudė, o 800 tūkst. privertė apleisti namus. Dėl to NATO ėmėsi veiksmų, siekdami sustabdyti pagreitį įgavusią tragediją.
Plačiau apie situaciją Serbijoje ir priežastis, kodėl šios šalies sportas nusisuka nuo Ukrainos dabartiniame kontekste, skaitykite čia.
15min primena, kad daug aistrų sukėlusiame susitikime tarp „Žalgirio“ ir „Crvena zvezda“ įsikišti teko net policijos pareigūnams, kai ketvirtojo kėlinio pabaigoje „Žalgirio“ sirgaliai pabandė atimti vėliavą iš varžovų gerbėjų.
To padaryti nepavyko – įsikišo policija, dėl saugumo kelis serbų ekipos aistruolius prieš pratęsimą išlydėjusi iš arenos.
Jau po rungtynių apie savo komandos sprendimą nelaikyti Ukrainos palaikymui skirto plakato prabilo ir buvęs žalgirietis Aaronas White'as.
Amerikietis, pats stovėjęs aikštės viduryje aidint kurtinančiam švilpimui, pasiaiškino tviteryje.
„Mums, kaip komandai, buvo liepta nesiliesti prie vėliavos. Noriu aiškiai pasakyti, kad aš nepalaikau karo ir noriu taikos mūsų pasaulyje“, – pridėjęs penkias širdutes jau po rungtynių rašė dvejus metus „Žalgiryje“ žaidęs A.White‘as.
Klausimo apie jo klubo poziciją po rungtynių Kaune sulaukė ir „Crvena zvezda“ vyr. treneris Dejanas Radonjičius.
„Tai nėra man skirtas klausimas, – apie sprendimą nepasmerkti Rusijos veiksmų Ukrainoje kalbėjo specialistas, kurio gimtinė Juodkalnija priklauso NATO nuo 2017-ųjų. – Tikiuosi, jog taika bus greitai. Viskas.“
