„Žmonės galvoja, kad rungtyniaudamas Italijoje tu nuolat vaikštai į vakarėlius ir mados renginius, – pasakojo Bolivijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Čilėje, Kolumbijoje, Dominikos Respublikoje, Suomijoje, Hondūre, Libane, Meksikoje, Juodkalnijoje, Norvegijoje, Saudo Arabijoje, Serbijoje, Švedijoje ir Venesueloje rungtyniavęs Chucky Friersonas. – Tačiau už NBA ribų taip tikrai nėra.“
ESPN pasikalbėjo su daug pasaulio mačiusiais krepšininkais ir pateikė pačias įdomiausias bei keisčiausias istorijas iš jų gyvenimo. Šie žaidėjai savo pase turi daugiau rašalo nei beveik visą savo kūną tatuiruotėmis papuošęs J.R.Smithas.
Pinigai
Daugelis lygų visame pasaulyje leidžia savo komandoje turėti du užsieniečius. Jie dažniausiai uždirba daugiau nei vietiniai krepšininkai, tačiau turi ir rungtyniauti kur kas geriau.
Labai talentingi krepšininkai gali užsidirbti septynženkles sumas Europoje ar Kinijoje, tačiau likusiose pasaulio lygose pinigai yra visai kiti. Tiesa, algos jose kartais irgi nebūna labai prastos.
Sunkusis krašto puolėjas Christienas Charlesas žaidė Dominikos Respublikoje, Libane, Saudo Arabijoje, Serbijoje, Sirijoje, Tailande ir Vietname. Jo teigimu, užsieniečiams Serbijoje mokama apie 4 tūkst. JAV dolerių per mėnesį, o pietryčių Azijoje galima užsidirbti net iki 13 tūkst.
Vidurio puolėjas Theo Little'as teigia, kad Brazilijoje vidutiniškai mokama apie 3 tūkst. JAV dolerių per mėnesį, o Alžyre galima susirinkti net 15 tūkst. Palyginimui, praėjusiame dešimtmetyje puolėjas Larry Danielsas savo karjeros viršūnėje vidutiniškai uždirbdavo nuo 8 iki 11 tūkst. JAV dolerių per metus.
„Privalai norėti visiems perkąsti gerkles, – pripažino Suomijoje bei Azijoje rungtyniavęs Chucky Fiersonas. – Tai nėra labai malonus jausmas. Esi lyg prekeivis verslo pasaulyje. Kiekvieną vakarą bandai parduoti save bei savo pasirodymą aikštėje.“
Sirgaliai
C.Friersonas prisiminė vienerias rungtynes Dominikos Respublikoje, per kurias jų komanda atsiliko 12 taškų antrame kėlinuke, o jis jau buvo surinkęs 8. Krepšininko manymu, startas buvo pavykęs, tačiau tuomet minia pradėjo skanduoti: „siųskite jį namo!“
Vienas iš jo kolegų patarė jam žaisti agresyviau, o tai baigėsi C.Friersono atakomis vos tik sugavus kamuolį bei 32 taškų rungtynėmis.
„Laimėjome trimis taškais ir tik tuomet supratau, kad gerbėjai iš manęs to tikisi kiekvieną vakarą.“
T.Little'as nevyniojo žodžių į vatą, kai reikėjo prisiminti krepšinio gerbėjus Rytų Europoje. Jis atskleidė, kad rungtyniaudamas Juodkalnijoje gavo žiebtuvėliu per veidą, buvo apmėtytas akmenimis, stebėjo riaušes arenoje bei sulaukė nemažai rasistinių skanduočių.
Žaisdamas Alžyre kartą T.Little'as visas rungtynes kentėjo sirgalių mėtomas petardas, o nesusitvardęs ketvirtame kėlinuke parodė gerbėjams vidurinį pirštą. Tai sukėlė didelį susistumdymą, o policija išlydėjo krepšininką iš arenos.
Nesumokėtos algos
2008–2009 metų sezone Meksikos komanda „Piedras Negras Bravos“ pasiūlė T.Little'ui 5500 JAV dolerių algą per mėnesį ir 1500, kad jis galėtų įsikurti. Krepšininkas gavo tik 300 JAV dolerių, o jau po pirmųjų rungtynių klubas neturėjo pinigų, kad nuvežtų žaidėjus namo.
Tragišką istoriją išgyveno L.Danielsas. Jis atstovavo Estijos klubui „TTU A. Le Coq“ 2003–2004 m. sezone, kai staiga algos nebebuvo mokamos. Komandos generalinis vadybininkas nuolat žaidėjams žadėjo, kad pinigai netrukus juos pasieks, tačiau amerikietis, sugrįžęs iš atostogų, sulaukė kraupios žinios:
„Generalinis vadybininkas visiems pridalijo nemažai pažadų, kad galės mums mokėti gerus pinigus. Kitą dieną nuėjau į treniruotę ir visi mano kolegos atrodė liūdni bei prislėgti. Man buvo pasakyta, kad mūsų komandos vadovas nusišovė.“
Pranešama, kad Estijos klubo generalinis vadybininkas paliko ir atsisveikinimo raštelį, kuriame nerimavo dėl slegiančių finansinių sunkumų.
Komandos savininkas – įžaidėjas
C.Friersonas 2015–2016 m. sezone rungtyniavo Juodkalnijos „KK Strsljen Gusinje“ klube, kuriame vienas iš komandos savininkų rungtyniavo startinio penketo įžaidėjo pozicijoje.
„Tas vyrukas niekaip negalėjo persivaryti kamuolio į kitą aikštės pusę, – prisiminė žaidėjas. – Jis būdamas aikštėje darė keitimus. Jis tiesiog mėtydavo tritaškius iš visur, kur norėjo. Nieko juk negali pasakyti, nes jis komandos savininkas.“
C.Friersonas nuolat siūlydavo savo pagrindiniam „įžaidėjui“ persivaryti kamuolį į kitą aikštės pusę ir perduoti jam kamuolį geroje padėtyje mesti iš toli, tačiau jam tokie pasiūlymai nepatiko.
Jeigu komandos savininkas negaudavo kamuolio į savo rankas, tai mažindavo savo legionieriams algas. Kartą amerikiečiai grįžo namo po rungtynių išvykoje, o juose nebuvo elektros, šildymo bei interneto. Tuomet jie nusprendė, kad metas keltis kitur.
Įdomu tai, kad ši komanda su legionieriais iš JAV iškovojo 3 pergales ir patyrė 6 nesėkmes, o be jų pralaimėjo visas 15 rungtynių.
