41 serbo taškas
Vyresniosios kartos krepšinio sirgaliams A.Džordževičiaus pavardė pirmiausia asocijuojasi su košmaru virtusiu 1995-ųjų metų Europos čempionato finalu Atėnuose, kuriame Lietuvos rinktinė 90:96 nusileido tuometinei Jugoslavijai.
9 iš 12 tritaškių pataikęs ir 41 tašką tą vakarą surinkęs serbas buvo neprilygstamas, tačiau ne jis, o Jungtinių Valstijų arbitras George‘as Toliveris sukėlė didžiausią lietuvių krepšininkų nepasitenkinimo audrą. Tačiau apie viską iš pradžių.
Įdomu, tačiau vienus skaudžiausių pralaimėjimų per šalies krepšinio istoriją lietuviai patyrė tame pačiame mieste – Graikijos sostinėje Atėnuose. 1995 m. Senojo žemyno finale Šarūno Marčiulionio ir Arvydo Sabonio kartą į neviltį varė A.Džordževičius, o po devynerių metų ten pat vykusiame olimpinių žaidynių pusfinalyje Šarūno Jasikevičiaus ir Arvydo Macijausko auksinė komanda neatsilaikė prieš italų tritaškių krušą.
Apie pastarąsias rungtynes 24sek.lt jau rašė prieš šiemetinio Europos čempionato ketvirtfinalio mačą, o dabar yra puiki proga prisiminti ir 1995-ųjų metų finalą.
Jugoslavijos galėjo ir nebūti
Egėjo jūros pakrantėje vykusios 29-osios žemyno pirmenybės nestokojo politinio atspalvio. Jugoslavijai tai buvo sugrįžimas į didžiąją sporto areną ir galimybė iš naujo pademonstruoti savo galybę.
Teisingai nusprendėme išeiti ir gailiuosi, kad leidau žaidėjams grįžti į aikštę. Kur matyta, kad finalui teisėjauja iš JAV pakviestas vienas prasčiausių teisėjų, – sakė V.Garastas.
1992 m. dėl Balkanų karo šiai šaliai buvo pritaikytos Jungtinių Tautų sankcijos, todėl Jugoslavijos sportininkams buvo draudžiama dalyvauti tarptautinėse varžybose. Jos panaikintos tik po trejų metų, kai atrankos varžybos į Europos čempionatą jau buvo pasibaigusios.
Visgi FIBA ir tuo metu jai vadovavęs Borisas Stankovičius savo tautiečiams nusprendė ištiesti pagalbos ranką. Buvo nuspręsta padidinti čempionate dalyvausiančių komandų skaičių nuo 12 iki 14, o tas dvi naujas komandas išsiaiškinti papildomo atrankos turnyro metu. Sofijoje vykusias varžybas Jugoslavija nesunkiai laimėjo ir paskutinę akimirką įšoko į dalyvių traukinį.
Neišmoktos pamokos
Komandoms stojus prie starto linijos, Jugoslavija buvo laikoma aiškia šio turnyro favorite. Apie komandą, kurioje tuo metu žaidė tokie krepšininkai kaip Predragas Danilovičius, Vlade Divacas, Žarko Paspaljis, Zoranas Savičius, Željko Rebrača ar Dejanas Bodiroga, kitaip ir nebuvo galima kalbėti.
Ši žvaigždžių rinktinė laimėjo visas šešerias grupės rungtynes, taip pat ir mūšį su Lietuva – 70:61.
Ši dvikova lietuviams galėjo būti rimta pamoka, tačiau jos mūsų rinktinės treneriai neišmoko. Iki tol čempionate vos po kelis taškus per rungtynes pelnydavęs Bolonijos „Fortitudo“ gynėjas A.Džordževičius įmetė 18 taškų ir buvo rezultatyviausias savo ekipoje.
Lietuvos rinktinei tai buvo vienintelis pralaimėjimas kelyje į finalą, tad nenuostabu, kad lemiamame mače dėl aukso Vlado Garasto auklėtiniai galvojo tik apie revanšą.
Prožektorių šviesos – į teisėją
Nepaisant mums nepalankaus rezultato, tai buvo vienas įspūdingiausių finalų per visą Europos krepšinio čempionatų istoriją ir, be abejonės, pats skandalingiausias.
Centrinėmis dvikovos figūromis netikėtai tapo gana kukliai tose pirmenybėse atrodęs A.Džordževičius ir... iš NBA pakviestas arbitras G.Toliveris. Amerikietis neįprastai traktavo daugelį situacijų ir savo sprendimais iš pusiausvyros išvedė abiejų komandų krepšininkus. Aistras slopinti arbitras bandė techninėmis pražangomis, tačiau tai darydamas kas kartą tik dar daugiau šliūkštelėdavo žibalo į ugnį.
Situacija tapo nekontroliuojama, kai likus 2 min. 20 sek. G.Toliveris puolime pražangą užfiksavo tuomet dar tik pirmuosius žingsnius Lietuvos rinktinėje žengusiam Sauliui Štombergui. Prieš susidurdamas su varžovu, puolėjas įmetė kamuolį į krepšį, tačiau teisėjas taškų neįskaitė.
Lietuviai puolė arbitrą, o šis iš karto skyrė techninę pražangą. Negalėdami taikstytis su neteisybe, Š.Marčiulionio ir A.Sabonio sprendimu, lietuviai paliko aikštę ir buvo pasirengę žingsniuoti į rūbinę. Visgi skandalo pavyko išvengti – varžovai ir oficialūs asmenys sugebėjo perkalbėti lietuvius ir šie grįžo į aikštę. Bene atkakliausiai lietuvius grįžti kvietė A.Džordževičius, kuris keletą minučių apsikabinęs kalbėjosi su Š.Marčiulioniu.
„Teisingai nusprendėme išeiti ir gailiuosi, kad leidau žaidėjams grįžti į aikštę. Kur matyta, kad finalui teisėjauja iš JAV pakviestas vienas prasčiausių teisėjų“, – iš karto po mačo emocingai kalbėjo V.Garastas. Jo teigimu, Atėnuose buvo daroma viskas, kad Jugoslavija taptų čempione.
Jautėmės apvogti ir iki šiol taip jaučiamės. Nemanau, kad mes pralaimėjome finalą, o Jugoslavija jo irgi nelaimėjo, – sakė Š.Marčiulionis.
„Jautėmės apvogti ir iki šiol taip jaučiamės. Nemanau, kad mes pralaimėjome finalą, o Jugoslavija jo irgi nelaimėjo. Tai nemaloniausias įvykis Lietuvos krepšinio istorijoje. Mūsų pastangos buvo išjuoktos, o aikštėje prasidėjo politizuotas farsas“, – iki šiol įsitikinęs Š.Marčiulionis.
„Gaila to finalo ir labai sunku prisiminti. Galbūt reikėjo kiek daugiau kantrybės, tačiau mus iš pusiausvyros visiškai išvedė juodaodis teisėjas“, – po keliolikos metų jau ramiau kalbėjo V.Garastas.
Pabijojo netekti olimpinės vietos
Viena pagrindinių priežasčių, privertusių grįžti lietuvius į aikštę, buvo galimos FIBA sankcijos. Lietuviams galėjo būti skirta 50 tūkst. Vokietijos markių bauda, be to, būtų uždrausta dalyvauti po metų turėjusiose vykti Atlantos olimpinėse žaidynėse. Šito mūsiškiai ir pabijojo.
A.Džordževičius įmetė visas šešias baudas, o mes pralaimėjome rungtynes lygiai šešiais taškais, – pastebėjo R.Kurtinaitis.
„Mes neturėjome teisės gauti tų trijų techninių, net jei ir teisėjas neteisingai skyrė Sauliui tą pražangą. O mes visi šokome, rėkėme, sunkiai valdėme emocijas. Abejoju, ar teisėjas sukčiavo, kadangi buvo amerikietis. Turbūt šimtą kartų žiūrėjau tą momentą. Gavome tris technines pražangas tokiu atsakingu momentu. A.Džordževičius įmetė visas šešias baudas, o mes pralaimėjome rungtynes lygiai šešiais taškais“, – pastebėjo Rimas Kurtinaitis.
„Esu žiūrėjęs tų rungtynių pakartojimą keletą kartų. Mes buvome principiniai varžovai ir tai buvo vienas geriausių finalų per visą Europos krepšinio istoriją. Lietuvos komanda turėjo daugybę puikių krepšininkų, tad žaisdami prieš juos, jautėme didžiulę pagarbą.
Tose rungtynėse pajaučiau sėkmės momentą ir stengdavausi atakuoti radęs menkiausią galimybę. Tačiau pergalę lėmė ne tik mano puikus pasirodymas. Toje komandoje turėjau daugybę puikių komandos draugų“, – po keliolikos metų Atėnų triumfą prisiminė A.Džordževičius.
Čempionus nušvilpė
Jugoslavija užlipo į Europos krepšinio olimpą, tačiau jiems šokant pergalės šokį 20 tūkst. graikų švilpė ir vieningai skandavo „Lietuva!“.
Tose rungtynėse pajaučiau sėkmės momentą ir stengdavausi atakuoti radęs menkiausią galimybę. Tačiau pergalę lėmė ne tik mano puikus pasirodymas. Toje komandoje turėjau daugybę puikių komandos draugų, – prisiminė A.Džordževičius.
Per čempionato uždarymo ceremoniją kilo dar vienas skandalas, kai ant garbės pakylos liko stovėti tik dviejų šalių krepšininkai. Trečią vietą užėmę kroatai palaukė, kol sidabras bus įteiktas lietuviams, ir iš karto patraukė į rūbinę. Tai buvo jų protestas prieš FIBA sprendimą grąžinti Jugoslaviją į krepšinio žemėlapį.
Įdomu, kad panašus incidentas įvyko dar prieš šį turnyrą, per jau minėtas papildomas atrankos varžybas Sofijoje. Tuomet Bosnijos ir Hercegovinos krepšininkai, protestuodami prieš sankcijų atšaukimą, atsisakė žaisti su Jugoslavija.
Maža paguoda lietuviams buvo tai, jog į simbolinį geriausių čempionatų žaidėjų penketą pateko du mūsų atstovai (Š.Marčiulionis ir A.Sabonis) ir tik vienas čempionų komandos narys (V.Divacas). Š.Marčiulioniui įteiktas ir geriausio čempionato žaidėjo prizas.
Lietuva – Jugoslavija 90:96 (49:48, 41:48).
Lietuva: Š.Marčiulionis 32 taškai, A.Sabonis 20, A.Karnišovas 19, G.Einikis 8, R.Kurtinaitis 6, V.Chomičius 3, S.Štombergas 2, D.Lukminas, G.Krapikas ir G.Markevičius taškų nepelnė.
Jugoslavija: A.Džordževičius 41, P.Danilovičius 23, D.Bodiroga 12, S.Obradovičius, Ž.Paspaljis ir V.Divacas po 5, Z.Savičius 4, Ž.Rebrača 1.
