| Eurolyga | Kauno „Žalgiris“ – Madrido „Real“ | 19:45 | „Žalgirio“ arena |
„Žalgirio“ krepšininkai jau spėjo priprasti, kad istorinė statistika, susijusi su „Top 16” etapu, jų neguodžia. Žvelgiant į skaičius, penktadienio dvikovos aiškus favoritas yra „karališkasis“ klubas.
Su Madrido klubu kauniečiai jau yra susitikę 21 kartą ir yra laimėję vos šešis sykius.
Pirmasis krikštas įvyko 1985–1986 metų sezoną, kai abi ekipos ne juokais susikibo tuometinio Čempionų taurės turnyro pusfinalio grupėje. Kauno sporto halėje vykusį mačą žalgiriečiai baigė be pražangų limitą išnaudojusių Rimo Kurtinaičio ir Raimundo Čivilio, tačiau jų netektį puikiai kompensavo Valdemaro Chomičiaus ir Arvydo Sabonio nuostabus žaidimas.
„Nors sekėsi puikiai, tos dvikovos tikrai neprisimenu“, – kalbėdamas su 24sek neslėpė V.Chomičius. Gynėjas Lolo Sainzo vyrams taip ir liko neišspręsta mįsle ir į „Real“ krepšį įsūdė net 35 taškus. A.Sabonis puikiai jam padėjo – 19 taškų.
Kur kas geriau 1988-ųjų metų olimpinis čempionas mena atsakomąją dvikovą Ispanijos sostinėje. Akistata Madride sulaukė kur kas daugiau ažiotažo ir netgi pasibaigė nedideliu skandaliuku. Pagal tuometinį turnyro formatą į turnyro superfinalą keliavo tik pirmos dvi grupės komandos. Pirmąją vietą užsitikrino Zagrebo „Cibona“, o dėl antrosios ne juokais iki pat paskutinės akimirkos kovėsi net kelios ekipos.
Prieš lemiamą paskutinę dvikovą su „Žalgiriu“ ispanai net specialiai pavėlino rungtynių laiką, kad žinotų, kokiu skirtumu iškovota pergalė jiems atvertų kelią į finalą. Sužinoję, kad kitame mače Milano „Simac“ palaužė Tel Avivo „Maccabi“, „Real“ turėjo spręsti neįmanomą rebusą.
„Tose rungtynėse žaidžiau po traumos, nes prieš kelias savaites buvau susilaužęs rankos pirštą. Traumą patyriau kovodamas dėl kamuolio, nikstelėjęs pirštą į lentos kraštą. Madride kovojau po operacijos, dėvėdamas specialų plastmasinį įtvarą, tačiau jis man visiškai netrukdė“, – prisiminė „Žalgirio“ gretose vėl rezultatyviausiai žaidęs ir 25 taškus įmetęs V.Chomičius.
Į finalą „Real“ galėjo patekti tik tokiu atveju, jei būtų laimėję ne mažesne kaip 18 taškų persvara. Visgi tokius svaičiojimus žalgiriečiai greitai išsklaidė.
V.Chomičiaus ir Sabo (22 taškai) tandemas ir vėl buvo nesulaikomas ir 98:95 laimėję kauniečiai žengė į finalą Budapešte, kur po nervų karo ir Sabo kirčio Mihovilui Nakičiui 82:94 nusileido Zagrebo „Cibonai“.
„Madride ir tais laikais laimėti buvo labai sunku bet kuriai komandai, tačiau visi supratome, kad tai yra lemiamas mačas ir susikaupėme. Sužaidėme tikrai geras rungtynes“, – prisimindamas dviejų dešimtmečių įvykius, kalbėjo V.Chomičius.
Kalbėdamas apie penktadienio dvikovą, 56-erių metų kaunietis neslepia, kad „Real“ yra favoritas, tačiau neabejoja, kad Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai yra pajėgūs pateikti sensaciją.
– Treneri, pirmojo rato dvikovoje „Žalgiriui“ ypač sunkiai sekėsi stabdyti Madrido komandos priekinę liniją. Ar įmanoma šią problemą išspręsti antrajame tarpusavio mače? – 24sek paklausė V.Chomičiaus.
– „Real“ yra tokia komanda, kurioje gali „iššauti“ bet kuris krepšininkas. Madrido klubas ir šiemet žaidžia greitą, gražų ir įdomų krepšinį, tačiau ši komanda tikrai nėra tokia, kuri buvo pernai, kai laimėjo Eurolygą. Su jais tikrai įmanoma kovoti. Aišku, galvojant apie pergalę, žalgiriečiams pirmiausia patiems reikia sužaisti geras rungtynes. Kokie galėtų būti pergalės receptai? Agresyvi gynyba, greitas perėjimas į ataką, trumpi deriniai. Dar vienas labai svarbus faktorius – klaidos. Privalome padaryti jų kuo mažiau, jei norime kažko tikėtis žaisdami su tokio lygio komanda.
Madrido klubas gal ir yra šios dvikovos favoritas, tačiau atvyksta žaisti į Kauną, kur lengva nėra nė vienam varžovui. Be to, žalgiriečiai šiuo metu yra turnyro lentelės dugne, tad tikėtina, kad „Real“ bus nusiteikę pasiimti lengvą pergalę, o tai mūsų komandai gali išeiti į naudą. Dažnai būna, kad grandai neįvertina savo varžovų. Tikėkimės, kad kažkas panašaus galėtų įvykti ir penktadienio vakarą.
– Praėjusią savaitę kauniečiai sužaidė solidžias rungtynes prieš Bambergo „Brose Baskets“, tačiau jau po kelių dienų gavo niuksą vietiniame fronte, kai namuose pralaimėjo LKL rungtynes Utenos „Juventus“ klubui. Kokia tokio bangavimo priežastis?
Kortos sukrito taip, kad šį kartą sėkmė šypsojosi uteniškiams, tačiau visi suprantame, kad jei kauniečiai būtų sužaidę taip, kaip mače su Bambergu, jiems nebūtų kilę jokių problemų.
– Pralaimėjimas Utenos klubui buvo netikėtas, tačiau jei pažiūrėsime į bet kurios Eurolygos komandos rezultatus, tai pamatysime, kad visos ekipos pralaimi. Ir kartais labai netikėtai. Kai laimi svarbias rungtynes, tu visuomet šiek tiek atsipalaiduoji, nusiramini. Krepšininkų pečius slegia didžiulis krūvis, milžiniška atsakomybė, tad laimėję svarbų mūšį, natūralu, kad šiek tiek atsipalaiduojama.
Nemanau, kad reikėtų kalbėti apie varžovų neįvertinimą, tiesiog žaidžiant prieš tokius priešininkus krepšininkų galvose kirba mintis, kad jų galimybės yra didesnės. Tai ir pakiša koją. „Juventus“ pagirtinai kovojo iki pat rungtynių pabaigos, o joje, kai komandas skiria vos vienas-du taškai kiekvienas metimas tampa lemiamas. Kortos sukrito taip, kad šį kartą sėkmė šypsojosi uteniškiams, tačiau visi suprantame, kad jei kauniečiai būtų sužaidę taip, kaip mače su Bambergu, jiems nebūtų kilę jokių problemų.
– Pastaruoju metu nemažai yra diskutuojama apie Šarūno Jasikevičiaus darbą. Ar „Žalgirio“ komandos braižas pasikeitė prie komandos vairo stojus šiam specialistui?
Tikrai reikėtų krepšininko, kuris galėtų stabiliai pataikyti iš toli, lemiamais momentais imtis iniciatyvos ir prasiveržti vienas link krepšio. Šios problemos matomos plika akimi, tačiau privalome suprasti, kad šiuo metu realybė yra kitokia.
– Šarūnas puikiai pažįsta savo auklėtinius, nes ruošė komandą tiek šiemet, tiek pernai, kai Gintaras (Krapikas – aut.past.) su rinktine kovojo tarptautiniame fronte. Jis tikrai puikiai žino, kaip turint tokį žaidėjų derinį, reikia žaisti. Galbūt, grįždavęs Gintaras įnešdavo kažką naujo, tačiau neabejoju, kad tiek vienas, tiek kitas treneris tikrai labai gerai atliko savo darbą.
Nenorėčiau spekuliuoti, kuris treneris „Žalgiriui“ yra geriau, bet kiekvienas toks pasikeitimas komandai yra sukrėtimas. Žaidėjai į tokias permainas taip pat privalo sureaguoti.
Dar vienas dalykas – rezultatai, kurių iš komandos reikalauja sirgaliai. Pripažinkime, kad turime riboto biudžeto jauną komandą ir išėjimas į „Top 16“ yra tikrai geras rezultatas. Žinoma, jog norime ir tikimės daugiau, tačiau pasiekti aukštesnius tikslus reikėtų kiek kitokios sudėties. Tikrai reikėtų krepšininko, kuris galėtų stabiliai pataikyti iš toli, lemiamais momentais imtis iniciatyvos ir prasiveržti vienas link krepšio. Šios problemos matomos plika akimi, tačiau privalome suprasti, kad šiuo metu realybė yra kitokia.
– Nemažai metų praleidote Ukrainoje, tad puikiai pažįstate „Žalgirio“ naujoką Jerome'ą Randle'ą. Kokios šio krepšininko perspektyvos Kaune?
– Šį žaidėją pažįstu labai gerai. Tai krepšininkas, kurį nepaprastai sunku sugaudyti. Turėdamas kamuolį jis jaučiasi puikiai. Jis yra iš tų krepšininkų, kurie yra tarsi sulipę su kamuoliu. Svarbu, jog jis gali pataikyti iš toli – tai dabartiniui „Žalgiriui“ yra labai svarbu. Prisimenu, jog Ukrainoje jis tritaškius mesdavo net geriau nei iš vidutinio nuotolio. Žinoma, „Žalgiryje“ jo uždavinys bus ne tik „daryti“ taškus, bet pagaliau komanda gavo krepšininką, kuris gali labai sėkmingai sužaisti derinį „du prieš du“ arba pataikyti į krepšį, kai jo niekas nedengia. Krepšinyje daugiau nieko ir nereikia (šypsosi).
Nors Jerome'as ir nėra aukštas, jis neblogai ginasi. Nežinau, kas būtų, jei prieš jį varžovai nuolat „centruotų“, tačiau neabejoju, kad būtų ieškoma variantų, kaip kiti krepšininkai galėtų jam padėti.
Manau, kad jis šiuo metu labai reikalingas komandai. Lukas Lekavičius – visai kitokio stiliaus krepšininkus. Impulsyvus, turi sprogstamos jėgos, gali perimti kamuolį, greitai prasiveržti. Jerome'as gali padaryti viską panašiai, tačiau šiek tiek daugiau kontroliuoja visos komandos žaidimą. Tai yra patirtis. Neabejoju, kad bėgant metams ir Lukas taps tokiu krepšininku, kuris vienu metu ir sėkmingai vadovaus komandai, ir sugebės blykstelėti individualiu meistriškumu.
