Svajonė išpildyta
„Tavo kūnas yra tavo šventovė“, – tokiu šūkiu vadovaujasi jau 36 metų sulaukęs, bet vis dar puikiai aukščiausiame lygyje žaidžiantis C.Arroyo.
Niekam ne paslaptis, kad vyresni dažniausiai būna aukštaūgiai, o gynėjui išlikti geru ir patikimu žaidėju, perkopus 35-erių ribą, yra kur kas sunkiau. Vis dėlto, puertorikietis kritikams rodo, kad dar gali būti naudingas net tokiame klube kaip „Barcelona“.
Šių metų kovo mėnesį vienu Stambulo „Galatasaray“ lyderių buvęs C.Arroyo dėl nemokamo atlyginimo paliko Turkiją ir grįžo į Puerto Riką. Europoje jo paslaugų nelabai kam reikėjo, tad daugelis galvojo, kad įžaidėjo karjera jau greitai baigsis.
Vis dėlto, svajonės kartais išsipildo tada, kai to visai nesitiki. Todėl jos ir yra svajonės. C.Arroyo sulaukė „Barcelona“ klubo susidomėjimo ir nedvejodamas išskrido atgal į Europą. 36-erių krepšininko patirties prireikė į Europos elitą norinčiai sugrįžti „Barcai“.
Tiesa, pats C.Arroyo teigia besijaučiantis lyg būtų 21-erių, o prie to prisideda ir jaunasis „Barcos“ įžaidėjas Tomašas Satoransky. 24-erių čekas įprastai yra pagrindinis katalonų atakų organizatorius, tačiau Eurolygoje jam vis dar nesiseka surasti formos, kurią pavyko demonstruoti „Eurobasket 2015“. Po pirmųjų trijų Eurolygos dvikovų C.Arroyo ir T.Satoransky statistika yra labai panaši.
| T.Satoransky vs. C.Arroyo Eurolygoje | ||||||||
| Žaidėjas | Tšk. | 2% | 3% | 1% | Atk. kam. |
Rez. perd. |
Per. kam. |
Kld. |
| T.Satoransky | 6,7 | 50% | 33% | 72,7% | 2 | 2,3 | 0,7 | 1,7 |
| C.Arroyo | 6 | 0% (0/7) | 50% | - | 1 | 2 | 1,3 | 1,7 |
Tėvo disciplinos pamokos
C.Arroyo visą gyvenimą buvo labai artimas su savo šeima, o ypač su į viršūnę jį stūmusiu tėvu bei 30 sek. anksčiau gimusiu broliu dvyniu Berti. Jis taip pat buvo krepšininkas, tačiau aukščiau gimtinės čempionato nepakilo.
Brolių tėvas Alberto išmokė savo sūnus žaisti krepšinį, kai šiems buvo penkeri. Kaip sakė C.Arroyo, tėvas visada domėjosi krepšiniu ir pats svajojo būti krepšininku, tačiau tėvo svajonę išpildė sūnus.
Alberto su savo žmona Glorian išsiskyrė, kai berniukams buvo vos 14-a. „Tėti, o kaip mano svajonės!?“ – pyko Carlosas. „Tavo svajonės yra ir mano svajonės. Mes jas pasieksime kartu“, – sūnui pažadėjo Alberto. Pažadas buvo įvykdytas.
Šeima padėjo jam išvykti į Floridos tarptautinį universitetą, kur jis trejus metus žaidė koledžo „Golden Panthers“ komandoje. C.Arroyo tapo visų laikų lyderiu pagal rezultatyvius perdavimus, vienas geriausių pagal rezultatyvumą, o jam baigus mokslus jo 30-uoju numeriu pažymėti marškinėliai buvo pagerbti iškėlimu į arenos palubes.
„Mano tėvas yra teisininkas, tačiau visada mylėjo krepšinį. Jis išpildė savo svajonę per mane. Dėl visko esu skolingas jam, tik dėl jo esu, kur esu. Jis mane, vaiką, išmokė disciplinos, kuria ir vadovaujuosi visą karjerą“, – ESPN yra sakęs C.Arroyo.
Meilė šeimai
Visą savo karjerą užsienyje C.Arroyo buvo artimas su šeima. Jam buvo labai sunku išvykus mokytis į Floridos universitetą, net ir žaisdamas NBA krepšininkas dažnai grįždavo namo arba kviesdavosi šeimos narius pas save į JAV.
Po kiekvienų NBA rungtynių Carlosas skambindavo savo broliui dvyniui ir klausdavo jo nuomonės apie žaidimą. Bertis buvo kartu su Carlosu JAV, kai pastarasis 2002 metais gavo šansą „Raptors“ ekipoje. Broliai tada kartu šokinėjo ant viešbučio lovos.
Carlosas taip pat turi ketveriais metais jaunesnę seserį ir dabar 24-erių brolį Jose.
Mano tėvas yra teisininkas, tačiau visada mylėjo krepšinį. Jis išpildė savo svajonę per mane. Dėl visko esu skolingas jam, tik dėl jo esu, kur esu.
„Visada stengiuosi, kad šeima būtų kuo arčiau manęs. Mes vienas kitą palaikome, kad ir ką beveiktume. Mano šeima man visada buvo palaikymo šaltinis, mano stuburas. Myliu juos, kad ir kas nutiktų“, – kalbėjo C.Arroyo.
Vieną kartą jauniausiąjį brolį Jose jis ne tik pasikvietė į NBA rungtynes. Tuomet dar paauglys buvo kartu su „Detroit Pistons“ ekipa, kai C.Arroyo žaidė NBA superfinalo serijoje. Keliose rungtynėse Jose ne tik dalyvavo kaip žiūrovas – jis buvo vienas iš kamuolius padavinėjusių berniukų.
Mėgstamiausias Carloso vaikystės atsiminimas yra ne patekimas į profesionalią komandą, ne iškovoti titulai ar laikas krepšinyje. Jam svarbiausias atsiminimas – šeimos buvimas kartu.
„Sėdėdavome su broliu ir tėvu automobilyje ir dainuodavome 9-ojo dešimtmečio dainas. Namuose tėvas grodavo pianinu ir darydavo tai gerai“, – pasakoja C.Arroyo.
