Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2015 09 22

14 metų Lietuvos rinktinei talkinantis Robertas Javtokas apie atsisveikinimą negalvoja

35-erių Robertas Javtokas Lietuvos krepšinio rinktinei talkina nuo 2001 metų. Su antru sidabro medaliu į Lietuvą iš Europos čempionato sugrįžęs vidurio puolėjas planų atsisveikinti su rinktine neturi.
Algirdas Butkevičius ir Robertas Javtokas
Algirdas Butkevičius ir Robertas Javtokas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

R.Javtokas neslėpė apmaudo, kad finale rinktinei nepavyko pademonstruoti tikros kovos ir pasipriešinti bendraamžio Pau Gasolio vedamai Ispanijos rinktinei.

„Tikėjome, kad galime pasiekti daugiau, todėl ir nuotaika šiek tiek sugedo. Ypač kai paskutinėse rungtynėse neparodėme tikros kovos“, – teigė komandos kapitonas.

Šiame čempionate R.Javtokas vidutiniškai aikštėje praleido po 9,8 minutės (mažiau žaidė tik Lukas Lekavičius, Domantas Sabonis ir Deividas Gailius) per kurias pelnė 1,2 taško (mažiau pelnė tik L.Lekavičius) ir atkovojo 1,5 kamuolio.

Po sutikimo Rotušėje žurnalistų paklaustas, ar sumenkus žaidimo laikui, krepšininkas nepagalvojo apie galimybę atsisveikinti su rinktine, R.Javtokas tikino, kad apie tai nesusimąstęs.

24sek.lt dar prieš čempionatą rašė apie R.Javtoko kaip emocinio rinktinės lyderio vaidmenį.

„Būna momentų, kai reikalingas žaidėjas specialiai užduočiai, svarbioms minutėms. Ypač sunkiose rungtynėse, kai reikalingi ne tiek taškai, kiek gynyba. Robertas yra labai svarbus tuo, kad visi žaidėjai žino, kad už jų stovi „centras“, kuriuo jie pasitiki ir kuris ištaisys pasitaikiusią klaidelę“, – tuomet pasakojo J.Kazlausko asistentas Gintaras Krapikas, R.Javtoką treniruojantis „Žalgiryje“.

– Po finalo praėjo jau para. Kokios emocijos dabar?

– Įvertinus, tai turėtų būti neblogos, bet dar reikia, kad praeitų daugiau laiko. Tikėjome, kad galime pasiekti daugiau, todėl ir nuotaika šiek tiek sugedo. Ypač kai paskutinėse rungtynėse neparodėme tikros kovos.

– Tai vertinate tai neigiamai?

– Nesinori nei vertinti, nei apie tai mąstyti. Įvyko tai, kas įvyko. Tam reikia šiek tiek laiko.

– Džiaugsmo jūsų akyse maža, nors sirgaliai pasitiko labai džiaugsmingai.

– Dėl to tai džiugu. Dėl jų visada ir žaidžiame. Žinome, kad laukia puikus palaikymas. Tai duoda stiprią motyvaciją ir aš džiaugiuosi, kad jiems sukūrėme šventę. Vėliau gal ir mums ta šventė ateis. Antra vieta, pralošėm. Todėl ir nuotaikos nėra pačios geriausios.

– Ką treneris kalbėjo po finalo?

– Tiesiog padėkojo visiems už darbą, nors finalas ir buvo nesėkmingas. Susitiks kitais metais, kas susitiks.

– Jums pačiam sidabras – mažai?

– Jei prieš čempionatą būtų pasiūlę sidabrą ir nevažiuoti, visi būtų pasirašę. Bet kai kovoji ir matai, kad gali būti aukščiau... Rezultatas geras. Bet galėjo būti labai geras.

– Robertai, žaidžiate vis mažiau minučių. Ar yra kažkokių minčių užleisti vietą aikštėje kam nors kitam?

– Dabar nenoriu apie tai kalbėti. Nežinau, net ką pasakyti... 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos