R.Javtoko šypsena jau 14-ą vasarą puošia Lietuvos rinktinės stovyklą. Akivaizdu, kad 36-erių aukštaūgiui amžius jau po truputį daro savo. Kaip ir traumos. Po pastarosios – čiurnos kaulo lūžio, žalgirietis pusmetį neišbėgo į aikštę. Taip pakibo ir galimybė sužaisti olimpinėse žaidynėse. Jau trečiosiose ir paskutinėse karjeroje.
„Pats nežinojau, ar galėsiu šią vasarą žaisti. Viskas susidėjo: šeimos pagausėjimas, trauma, ilga pertrauka po krepšinio. Atrodė, kad jau viskas. Bet treneris įtikino, kad manęs reikia rinktinei“, – 24sek pasakojo R.Javtokas.
Įtikino ne tik treneris. Su R.Javtoku kalbėjosi ir J.Kazlauskas, ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis. Du įtakingiausi Lietuvos krepšinio asmenys prašė R.Javtoko nenusiimti kapitono raiščio.
„Jie įtikino mane atvažiuoti, pabandyti. Kai tokie žmonės įtikinėja, neturiu teisės pasakyti ne, – surimtėjo R.Javtokas. – Atvažiavau, pabandžiau, man patinka ir aš važiuoju toliau“.
Kai tokie žmonės įtikinėja, neturiu teisės pasakyti ne.
Sukandęs dantis R.Javtokas atvyko į rinktinę ir dar po truputį malšindamas čiurnos skausmus įsibėgėjo. Įsibėgėjo jis iki jau 200-ųjų rungtynių Lietuvos rinktinėje. Šią žymą jis pasiekė rungtynėse su Ispanija.
Visų laikų rekordininkas – Saulius Štombergas, rinktinėje sužaidęs 207 rungtynes. Lietuviams dar liko penki draugiški susitikimai ir mažiausiai penkios grupės varžybų rungtynės, todėl R.Javtokas turėtų pasiekti rekordą.
Tiesa, Robertas nėra pakvaišęs dėl skaičių.
„Sakė kažkas tai, kad man tai 200-osios rungtynės. Bet jei sąžiningai, man nėra skirtumo, – šyptelėjo R.Javtokas. – Į rekordus nesitaikau. Tai nėra mano tikslas“.
Į rinktinę R.Javtoką veda ne rekordai. Nuo 2001-ųjų jis tik tris vasaras leido ne su rinktine. Ir tik dėl sveikatos problemų R.Javtoko nebuvo nacionalinės komandos stovykloje 2003 ir 2014 metais.
„Man tai gyvenimo būdas. Man patinka. Važiuoju ne per prievartą. Šiemet gal buvo kitaip. Bet treneris įtikino, kad manęs reikia. Noro žaisti rinktinėje turėčiau dar daug metų, bet fizinės jėgos jau nebe tos. Dar, va, džiaugiuosi, iš paskutiniųjų“, – juokėsi pavyzdinis kapitonas.
R.Javtoko metų planai dėliojami labai paprastai. Iš pradžių – klubinis sezonas, o po to – rinktinė. Ir jokių kitokių minčių atsipūsti nuo krepšinio, pabėgti į Maldyvus ir pasižiūrėti bendražygių žaidimo per televizorių.
Rinktinė man gyvenimo būdas. Noro žaisti rinktinėje turėčiau dar daug metų, bet fizinės jėgos jau nebe tos. Dar, va, džiaugiuosi, iš paskutiniųjų.
„Pailsėti vasarą net nebūdavo minčių. Po sezono iškart žinodavau, kad bus rinktinė. Vasarą planuodavau tik pagal rinktinę. Niekada nebūdavo, kad norėčiau pailsėti“, – pabrėžė R.Javtokas.
Keisčiausia, kad ne visi rinktinei atiduotas vasaras įvertina teigiamai. Internetuose jau metų metus siautėja nepažabojami laido riteriai, drįstantys pilti purvą ne tik ant R.Javtoko, bet ir kitų nacionalinei komandai atsidavusių krepšininkų.
Ar dėl nesugraibyto kamuolio, ar dėl pramesto baudos metimo, ar neišnaudotos progos po krepšiu.
Neapykanta besispjaudantys žmonės labai stebina ir patį R.Javtoką. Jis jau seniai nebeskaito komentarų internete.
„Žmonės kalba daug ką. Jeigu viską skaitysi, gali įsižeisti. Galvoti, kad nevertina, dar kažką. Bet man šimtas metų, – šypsojosi Robinis. – Labai seniai skaitydavau komentarus. Aišku, per draugus sužinai. Ir komandoje yra draugų, kurie gali pašiepti ir pasakyti vieną kitą komentarą. Bet man pačiam neįdomu. Nebeskaitau. Jų mintys yra jų. Man keista, kad žmonės turi tiek pykčio išlieti nematydami, nežinodami, nesuprasdami. Bet kiekvieno neužtildysi“.
Tie žmonės nejaučia, kokio betoninio tvirtumo užtvaras aikštėje komandos draugams stato R.Javtokas. Ne veltui rinktinėje jas vadina „javtokiškomis“.
Jie tuo metu nesigina aikštėje ir nepastebi, kaip varžovams staiga siaurėja kelias krepšio link ir kaip staiga smunka pataikymo procentas.
Jie negirdi Roberto pokštų rūbinėje, kurie rinktinėje cementuoja tą legendinę atmosferą, dėl kurios krepšininkai į nacionalinę komandą renkasi pernelyg neprašomi.
Jie nemato to R.Javtoko palaikymo ir kai sekasi, ir kai nesiseka.
Pavyzdinis kapitonas nusipelnė daugiau pagarbos. Bet kiekvieno neužtildysi.
