10. Edgaras Ulanovas (Kauno „Žalgiris“)
Edgaras Ulanovas į sėkmingiausių lietuvių dešimtuką įšoko tik paskutinį 2016-ųjų mėnesį.
Daugiausiai žaidimo laiko Eurolygoje 2015-2016 metų sezoną iš lietuvių gavęs E.Ulanovas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finaluose per penkerias rungtynes iš viso pelnė 26 taškus (vid. 5,2) ir atkovojo 12 kamuolių (vid. 2,4). 26 taškus per pirmąsias dvi draugiškas rungtynes pelnęs, bet per likusias penkias tik 13 surinkęs E.Ulanovas prieš pat olimpines žaidynes gavo mistinę čiurnos traumą žaisdamas futbolą ir šią vasarą Lietuvos rinktinėje oficialiose rungtynėse nedebiutavo.
E.Ulanovui prastai prasidėjo ir 2016-2017 metų Eurolygos sezonas. Spalio mėnesį antrus metus iš eilės daugiausiai minučių Eurolygoje tarp lietuvių gaunantis E.Ulanovas atkovodavo 4,8 kamuolio, atlikdavo 2,5 rezultatyvaus perdavimo, tačiau per 27 minutes rinko tik 5,2 taško (30 proc. metimų taiklumas, 14 proc. tritašk.). Lapkritį dvejose iš penkerių žaistų rungtynių puolėjas pirmą kartą 2016-aisiais prarado vietą starto penkete.
Gruodį E.Ulanovas į starto penketą grįžo tik kartą, tačiau su nauju vaidmeniu apsipratusiam kairiarankiui puolėjui gruodžio mėnuo tapo sėkmingiausiu karjeroje. E.Ulanovas ketveriose iš šešerių rungtynių surinko 15 arba daugiau naudingumo balų, o „Žalgiris“ laimėjo tris iš šešių žaistų mačų.
9. Antanas Kavaliauskas (Kauno „Žalgiris“)
Kontraversiškiausio 2016 metų Lietuvos krepšinio sprendimo autorius Antanas Kavaliauskas šiais metais nusprendė Vilniaus „Lietuvos ryto“ kapitono raištį ir sostinės komandos veidą išmainyti į galimybę debiutuoti Eurolygoje bei dirbti su Šarūnu Jasikevičiumi, o ne Tomu Pačėsu. Perėjęs į pagrindinių „Lietuvos ryto“ varžovų stovyklą A.Kavaliauskas išsižadėjo savo anksčiau išreikštos ištikimybės Vilniaus klubui bei atsiprašė „Žalgirio“ gerbėjų.
Antrus metus iš eilės į Lietuvos rinktinę patekęs A.Kavaliauskas „Žalgiryje“ tapo atsarginiu vidurio puolėju, rimtai prisidėjusiu prie „Žalgirio“ tapimo geriausiai dėl atšokusių kamuolių kovojančia komanda Eurolygoje. Pavyzdžiui, su A.Kavaliausku aikštelėje „Žalgiris“ atkovoja 4,7 proc. daugiau kamuolių (57,6 procento) nei aukštaūgiui sėdint ant atsarginių suolo (52,9 proc.). A.Kavaliauskas geriausias metų rungtynes sužaidė prieš savo dabartinę komandą, Karaliaus Mindaugo taurės finale į „Žalgirio“ krepšį įmetęs 20 taškų ir padėjęs „Lietuvos rytui“ laimėti pirmąjį titulą per beveik šešerius metus.
8. Marius Grigonis (Tenerifės „Iberostar“, Ispanija)
Po sėkmingo antrojo sezono Ispanijos lygoje Marius Grigonis sulaukė Jono Kazlausko kvietimo atvykti į Lietuvos rinktinės kandidatų stovyklą. Ispanijos čempionate 2015-2016 metų sezoną vidutiniškai 9,7 taško rinkęs ir 39 proc. tritaškių pataikęs 22-ejų metų gynėjas greitai apsiprato tarp labiau patyrusių kolegų ir draugiškose rungtynėse įtikino J.Kazlauską, kad yra vertas tapti Lietuvos rinktinės nariu.
M.Grigonis visose devyneriose draugiškose rungtynėse pataikė bent po vieną tolimą metimą, vidutiniškai per 19 minučių rinko 8,3 taško bei pataikė net 58,1 proc. tritaškių. Vis dėlto pagrindiniame turnyre debiutavusio M.Grigonio taiklumas iš debesų nusileido iki neregėtų žemumų – gynėjas olimpinėse žaidynėse pataikė tik vieną tritaškį iš 16 mestų (6,2 proc. taiklumas), tad pataikymas draugiškose rungtynėse ir pagrindiniame turnyre skyrėsi net 51,9 procento.
Nepaisant mažo rezultatyvumo, M.Grigonis buvo vienas iš aštuonių pagrindinių J.Kazlausko žaidėjų, į aikštelę žengusiu visose šešeriose rungtynėse ir sužaidusiu bent 100 minučių.
Bent kol kas patirtis vasarą žaidžiant rinktinėje naujoje pajėgesnėje komandoje – Tenerifės „Iberostar“ – nepadėjo M.Grigoniui iškart tapti vienu svarbiausių žaidėjų. Lyginant su žaidimu Manresoje pernai, M.Grigonio žaidimo laikas sumažėjo nuo 25 minučių iki 19, rezultatyvumas – nuo 9,7 taško iki 7,1, atkovotų kamuolių vidurkis – nuo 3 iki 1,7, klaidų skaičius padidėjo nuo 0,9 iki 1,7. Tiesa, su „Iberostar“ M.Grigonis Ispanijos čempionate šiuo metu užima trečiąją vietą, kai Manresos komanda ieško būdų pakilti iš turnyrinės lentelės dugno, 17-os vietos.
7. Renaldas Seibutis (Kauno „Žalgiris“)
Renaldo Seibučio žaidimą 2016-aisiais metais galima suskirstyti į dvi dalis – aštuoni mėnesiai iki rugpjūčio 9 dieną įvykusių rungtynių su Nigerija ir keturi po jų.
Pirmoje dalyje R.Seibutis nebuvo toks naudingas kaip iki 2014-2015 metų sezono, tačiau retkarčiais sugebėdavo išsiskirti. 13 pelnytų taškų į Madrido „Real“ krepšį, 11 į Pirėjo „Olympiakos“, 19 ir 10 į „Barcelona“ ir 11 į Bambergo „Brose“. R.Seibutis taip pat sužaidė bent po dvi neprastas rungtynes tiek LKL ketvirtfinalyje, tiek pusfinalyje, tiek finale.
Olimpinėse žaidynėse R.Seibutis pirmose dvejose rungtynėse su Brazilija ir Nigerija pelnė atitinkamai 11 ir 12 taškų. Rugpjūčio 9 diena tapo paskutinė 2016-aisiais, kai gynėjas surinko dviženklį taškų skaičių.
Per likusius keturis mačus olimpinėse žaidynėse R.Seibutis iš viso pelnė vos 24 taškus, o 2016-2017 metų sezoną per 30 sužaistų rungtynių, iš kurių 18 pradėjo starto penkete, nė karto neperžengė 8 pelnytų taškų ribos. Šį sezoną Eurolygoje R.Seibutis neigiamą naudingumo balų skaičių rinko šešeriose rungtynėse iš 15 ir tik keturiose susitikimuose iš 15 su Lietuvos rinktinės nariu aikštelėje Kauno „Žalgiris“ pelnė daugiau taškų nei praleido.
Jei situacija nesikeis iš esmės, tai greičiausiai yra paskutinis kartas, kai 31-erių veteranas patenka į sėkmingiausių metų Lietuvos žaidėjų reitingą.
6. Jonas Mačiulis (Madrido „Real“, Ispanija)
Sėkmingiausiam 2015 metų Lietuvos žaidėjui Jonui Mačiuliui buvo sunku pakartoti įspūdingą ankstesnių metų sėkmę. 2015-aisiais puolėjas, atsigavęs po sunkios kelio traumos, pasiekė karjeros piką, tapo Eurolygos čempionu ir su Madrido „Real“ laimėjo visus įmanomus klubinius titulus. Puolėjas taip pat surengė vieną įspūdingiausių individualių pasirodymų Lietuvos rinktinėje ir papildė medalių kolekciją Europos čempionate laimėdamas sidabrą.
2016-aisiais J.Mačiulis vėl tapo Ispanijos lygos čempionu, Ispanijos taurės laimėtoju bei atlieka panašų atsarginio vaidmenį antrą vietą Eurolygoje užimančioje „Real“ ekipoje kaip ir pernai.
Vis dėlto lyginant su 2015 metų Europos čempionatu, J.Mačiulis buvo blankesnis atstovaudamas Lietuvos rinktinei olimpinėse žaidynėse. Brazilijoje daugiau nei 10 taškų J.Mačiulis pelnė tik kartą prieš Nigeriją (21), kai tokių rungtynių Europos čempionate – sėkmingiausiame rinktinių turnyre J.Mačiulio karjeroje – buvo šešios.
5. Mindaugas Kuzminskas („New York Knicks“, JAV)
Būdamas 18-os Mindaugas Kuzminskas Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) daugiau laiko praleisdavo ant suolo (23,3 min.) nei aikštelėje (16,7 min.). Tačiau per artimiausius aštuonerius M.Kuzminskas pavyzdingai žygiavo link stipriausios pasaulio lygos – per du sezonus įsitvirtino „Šiauliuose“, per tris įsitvirtino Kauno „Žalgiryje“, dar per tris – Malagos „Unicaja“. 2016-aisiais, sėkmingiausiais metais M.Kuzminsko karjeroje, kantrumas padėjo puolėjui pasirašyti dvejų metų sutartį su Niujorko „Knicks“.
2016-aisiais M.Kuzminskas užbaigė rezultatyviausią Eurolygos sezoną karjeroje (vid. 12 taškų), buvo antras naudingiausias žaidėjas Lietuvos rinktinėje olimpinėse žaidynėse bei jau sužaidė 27 rungtynes ir triskart pasiekė dviženklę pelnytų taškų ribą NBA. Dar vienas rimtas karjeros postūmis šiemet lėmė, kad M.Kuzminskas antrus metus iš eilės patenka į sėkmingiausiai rungtyniavusių lietuvių penketuką.
4. Mantas Kalnietis (Milano „Emporio Armani“, Italija)
Kaip ir 2015 metų Europos čempionate, praėjusiose olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė buvo visiškai priklausoma nuo Manto Kalniečio, kuris antrus metus iš eilės gerino Lietuvos krepšinio įtakos puolime rodiklio HOB rekordus.
Olimpinėse žaidynėse beveik kas antra Lietuvos rinktinės ataka, vidutiniškai 48,9 iš 100 baigėsi M.Kalniečio taškais arba rezultatyviu perdavimu. M.Kalnietis, kuris praėjusiais metais su 45,3/100 HOB pagerino visų laikų Lietuvos rinktinės rekordą, šiemet tapo ir nauju olimpinių žaidynių, skaičiuojant nuo 1992 metų, rekordininku. Įžaidėjas taip pat nė karto nepaliko aikštelės pelnęs mažiau nei 12 taškų bei nei vieneriose rungtynėse nė karto neperžengė trijų klaidų ribos.
Klubiniame krepšinyje 2016-aisiais su rinktine žibėjęs M.Kalnietis neatrodė vertas nei pusės Italijos klubo sumokėtos išpirkos Kauno „Žalgiriui“ bei mokamo atlygio. Vis dėlto optimizmo 2017-iesiems suteikia 2016-ųjų paskutinėmis dienomis sužaistos dvejos rezultatyviausios sezono rungtynės iš eilės – 21 pelnytas taškas Italijos lygoje bei po dviejų dienų 16 pelnytų taškų į „Žalgirio“ krepšį.
2016-ieji Domantui Saboniui buvo fenomenalaus karjeros šuolio metai. Pirmiausia, 2014-2015 metų sezoną vos vienerias rungtynes Gonzagos universiteto komandos starto penkete pradėjęs D.Sabonis 2016-ųjų pavasarį dominavo NCAA „Kovo beprotybėje“. Po kelių mėnesių 20-metis dukart tapo starto penketo nariu atstovaudamas Lietuvos rinktinei olimpinėse žaidynėse. Vėliau debiutinį sezoną NBA D.Sabonis iškart tapo starto penketo nariu Oklahomos „Thunder“ klube, kuris šiuo metu atrodo kaip rimtas kandidatas žaisti Vakarų konferencijos pusfinalyje.
Įdomiausia, kad D.Sabonį, dominavusį „Kovo beprotybėje“, sunku lyginti su D.Saboniu, rungtyniaujančiu NBA. Pavyzdžiui, už išskirtinę techniką žaidžiant nugara į krepšį girtas aukštaūgis NBA šia savo stiprybe kol kas nesinaudoja. Praėjusį sezoną tik vieneriose rungtynėse prie baudų metimo linijos nestojęs D.Sabonis NBA iki šiol atliko vos septynis baudų metimus.
Prieš NBA naujokų biržą kaip D.Sabonio silpnybė buvo įvardijamas negebėjimas išplėsti žaidimo už baudos aikštelės ribų, tačiau Oklahomoje lietuvis tapo metiku, vidutiniškai atliekančiu 2,1 tritaškio metimo bei pataikančiu 41 proc. iš jų. Tad 2016-ieji D.Saboniui buvo prisitaikymo ir iššūkių pilni metai, su kuriais 20-etis tvarkėsi išskirtinai sėkmingai.
2. Paulius Jankūnas (Kauno „Žalgiris“)
2016-2017 metų Eurolygos sezoną Pauliaus Jankūno rezultatyvumo vidurkis kyla šeštuosius metus iš eilės – nuo 7,8 taško 2011-aisiais, iki 13,1 taško šiemet. Nors šis sezonas nėra rezultatyviausias P.Jankūno karjeroje, statistiniai rodikliai signalizuoja, kad P.Jankūnas iki šiol niekad nesijautė taip gerai, kaip Šarūno Jasikevičiaus treniruojamame klube.
Š.Jasikevičiui 2016 metų sausį tapus vyriausiuoju treneriu, P.Jankūnas penkeriose rungtynėse pelnė 21 ar daugiau taškų. Per 14-ą Eurolygoje praleistų sezonų P.Jankūnas 20 taškų ribą peržengė 10 kartų, pusė iš jų – per pastaruosius 12 mėnesių rungtyniaudamas Š.Jasikevičiaus komandoje.
„Žalgirio“ kapitonas taip pat per pastaruosius 12 mėnesių sužaidė statistiškai trejas iš ketverių geriausių karjeros rungtynių. 35 naudingumo balai prieš Madrido „Real“ praėjusį sezoną, 36 prieš Stambulo „Daruššafaka“ ir 37 prieš Maskvos CSKA šiemet.
P.Jankūnas būtų tapęs sėkmingiausiu 2016-ųjųLietuvos žaidėju, jei ne vidutiniškas žaidimas rinktinėje bei blankūs pasirodymai olimpinėse žaidynėse rungtyniaujant su aukštesnio pajėgumo varžovais – Ispanija, Argentina ir Australija.
P.Jankūnas žibėjo žaisdamas prieš į atkrintamąsias nepatekusią Braziliją ir ketvirtfinalyje eliminuotą Kroatiją, tačiau prieš minėtą trejetą „Žalgirio“ lyderis per iš viso sužaistas 36 minutes pelnė 9 taškus (2/12 metimų) ir atkovojo šešis kamuolius.
1. Jonas Valančiūnas („Toronto Raptors“, Kanada)
2016-ieji į reitingo viršūnę po metų pertraukos sugrįžusiam Jonui Valančiūnui buvo permainingiausi karjeroje. Praėjusio sezono NBA atkrintamosiose varžybose J.Valančiūnas buvo pasiekęs geriausią formą karjeroje, kai rungtyniaudamas Rytų konferencijos pusfinalyje prieš „Miami Heat“ ir Hassaną Whiteside’ą, per trejas rungtynes vidurio puolėjas vidutiniškai krepšį atakuodavo 64,9 procento taiklumu, pelnydavo po 18,3 taško, atkovodavo po 12,7 kamuolio ir blokuodavo po 1,3 metimo.
Tačiau tuomet J.Valančiūno galingus pasirodymus nutraukė čiurnos trauma, o „Raptors“ baigė sezoną Rytų konferencijos finale.
Vėliau sekė blankus J.Valančiūno žaidimas olimpinėse žaidynėse, kur aukštaūgis pagal rezultatyvumą Lietuvos rinktinėje buvo vos 6-as. Prabėgus beveik dviem mėnesiams nuo žaidimo Brazilijoje, J.Valančiūnas NBA sezono atidarymo rungtynėse sužaidė rezultatyviausią karjeros mačą, į „Detroit Pistons“ krepšį įmesdamas 32 taškus. Tačiau netrukus lietuvis vėl demonstravo praėjusį sezoną matytus įprastus asmeninius rezultatus.
J.Valančiūno metuose buvo gausybė karjeros pakilimų ir nuosmukių, tačiau nestabilumas ir traumos nesutrukdė aukštaūgiui tapti sėkmingiausiu 2016 metų žaidėju Lietuvoje.
Sekite krepšinio analitiką Erildą Budraitį socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: erildasb@gmail.com.
