Kai galvojame apie stipriausių šalies krepšinio klubų legionierius, pirmiausia į galvą šauna sėkmingiausi pirkiniai.
Nuo labai senų laikų (Ennisas Whatley, Tyusas Edney, Anthony Bowie, Ericas Elliottas, Tanoka Beardas, Robertas Packas, Tyrone'as Nesby), iki senų (Marcusas Brownas, Matthew Nielsenas, Chuckas Eidsonas, Sonny Weemsas, Kareemas Rushas, Marko Popovičius, Tyrese'as Rice'as, Nemanja Nedovičius, Juanas Palaciosas) ar pastarųjų kelerių metų (Leo Westermannas, Kevinas Pangosas, Brandonas Daviesas, Thomas Walkupas).
Per beveik trijų dešimtmečių istoriją po Kauno ir Vilniaus gatves vaikščiojo šimtai įvairaus lygio legionierių. Natūralu, kad ne visi jų paliko įspaudus klubų istorijose.
Buvo tokių, iš kurių sirgaliai ir klubų vadovai tikėjosi labai daug. Bet lūkesčiams nebuvo verta išsipildyti.
15min pristato penkis labiausiai nuvylusius legionierius per Lietuvos krepšinio istoriją.
Iš Kauno „Žalgirio“ jis nukeliavo į kalėjimą
Po triumfo Eurolygoje 1999 metais Kauno „Žalgiriui“ teko iš naujo lipdyti komandą.
Po kelis dešimtis tūkstančių dolerių tais laikais per sezoną kainavę lietuviai – Saulius Štombergas, Dainius Adomaitis, Darius Maskoliūnas iškeliavo svetur, o kiti svarbūs lietuviai Eurelijus Žukauskas, Tomas Masiulis, Mindaugas Žukauskas, Kęstutis Šeštokas gerokai pabrango. Prie pačių geriausiųjų vertės rinkoje galima prirašyti dar vieną nulį.
Dėl NBA lokauto iš elitinės lygos į Kauną nusileidę legionieriai ir taip nebuvo pigūs. Tuysas Edney, Anthony Bowie, Jiri Zidekas uždirbo per metus po 300-350 tūkst. dolerių per stebuklingą sezoną Kaune, bet laimėjus Eurolygą jų vertė pakilo dar 2-3 kartus.
Pusei žaidėjų palikus Kauną, „Žalgiriui“ teko ieškoti, kuo pakeisti išvykusius lyderius.
Tais laikais vaizdo įrašų su krepšininkų žaidimu rasti internete buvo neįmanoma. Keliavo pavienės video kasetės, bet jose vaizdas buvo lyg per rūką, tad pirkdami žaidėjus klubų vadovai dažniausiai kliaudavosi skurdžiais statistikos duomenimis ir iš lūpų į lūpas perduodama informacija.
Tuo metu „Žalgiryje“ Jono Kazlausko asistentu dirbęs A.Brazys mano, kad Corey Beckas klubo radare atsidūrė po T.Edney rekomendacijos.
„Man atrodo, kad tai Tyusas prieš išvykdamas mums pasiūlė Corey Becką, pristatęs jį kaip aukšto lygio žaidėją“, – paprašytas grįžti į senus laikus, sakė A.Brazys.
Pagal kitą versiją, pasakotą irgi tuo metu „Žalgiryje“ dirbusio žmogaus, C.Beckas buvo Šabtajaus Kalmanovičiaus pirkinys.
2009 metais Maskvoje nušautas verslininkas buvo pagrindinis „Žalgirio“ rėmėjas, prisidėjęs prie Eurolygą padėjusių laimėti amerikiečio atvykimo ir dar tęsęs savo aktyvią veiklą per 1999-2000 metų sezoną, pareiškęs, kad naujasis įžaidėjas buvo dar geresnis už T.Edney.
C.Beckas tuo metu buvo 27 metų, laimėjęs NCAA ir sužaidęs 88 rungtynes „Charlotte Hornets“ ir „Detroit Pistons“ bei pasitrynęs ant atsarginių suolo dar keliuose NBA komandose. Jis buvo laimėjęs ir aukso medalį su JAV rinktine Amerikos pirmenybėse.
„Mes daug iš jo tikėjomės ir vis laukėme, kada jis pradės žaisti. Bet žinote, jam reikėjo pakeisti Tyusą Edney – prieš tai Kaune tapusį dievuku. Tai buvo panašus iššūkis, kaip dabar Martinui Schilleriui pakeisti Šarą, – palygino A.Brazys. – Lūkesčiai buvo per dideli.“
185 cm ūgio C.Beckas Eurolygoje rinko tik po 6,1 taško ir atliko po 2,9 rezultatyvaus perdavimo, nors pasitaikė ir gerų mačų.
A.Brazys prisiminė rungtynes su Bursos „Tofaš“, kai su Turkijos klubu C.Beckas sužaidė labai gerai ir sykį greitoje atakoje įkrovė kamuolį į krepšį.
„Jis tarsi parodė, kad gali, bet tai buvo pavienis blyksnis, – sakė buvęs „Žalgirio“ treneris. – Per visą tą laiką taip ir nesusidariau aiškaus įspūdžio. Jis lyg neblogai gynėsi, buvo aukštesnis už T.Edney, bet nepasižymėjo stabiliu metimu. Vis dėlto jis buvo iš tos pilkos legionierių masės.
Kai kuriuos užsieniečius prisimenu labai ryškiai. Pavyzdžiui, Ennisas Whatley, kuris, mano nuomone, buvo net geresnis už T.Edney, po bėdų dėl alkoholio buvo itin paniręs į religiją ir į treniruotes atsinešdavo Bibliją. Bet apie C.Becką prisiminimai liko labai blankūs.“
„Žalgirio“ treneriai bandė C.Beckui skirti tokį patį vaidmenį, kaip reaktyviniam 178 cm ūgio T.Edney, bet šio įpėdinis buvo kitokio stiliaus ir talento.
„Gal ir mes kažkur ne taip jį bandėme panaudoti, Jonas (Kazlauskas) bandė įvairius variantus. Tačiau C.Beckas tiesiog netempė to lygio“, – reziumavo A.Brazys.
Jo žodžius patvirtino tolesni C.Becko karjeros posūkiai.