Vienas jauniausių „Wolves“ krepšininkų artėja prie savo piko ir krepšinio mėgėjams labiausiai yra įsiminęs dėl gebėjimo dirbti juodą darbą gynyboje, o taip pat dėl savo unikalaus pomėgio po pataikytų tolimų metimų iškelti abu kumščius į viršų.
„Ne po kiekvieno būna, bet kai pasikuriu, kai gera emocija užplūsta. Pasvalyje pirmą kartą netyčia gavosi per draugišką turnyrą, tai išliko iki dabar“, – apie savo taiklaus tritaškio šventimo gestą tinklalaidėje „Wolves podcast“ sakė 26-erių A. Beručka, atsakydamas į vieną iš krepšinio gerbėjų klausimų.
Be jų, „Wolves“ gynėjas su žurnalistu Justu Naulicku aptarė savo karjerą, krepšinio bendruomenės neapykantą komandai, konkurenciją Vilniuje, Vilkų sezono peripetijas, patirtis šalies nacionalinėje ir jaunimo rinktinėse bei laisvalaikio pomėgius.
Kalbėdamas apie Vilniaus derbį, A. Beručka vylėsi, kad sostinės komandų akistata išliks ir ateityje.
„Jei šios komandos abi išliks panašiais biudžetais ir tokio pat ar net geresnio, aukštesnio lygio, tai ta dvikova išliks. Tai vis tiek – derbis. Visi nori laimėti, žaidžiame už tą patį miestą. Visi nori įrodyti, kad yra geresni. Ir žiniasklaidai patinka. Matėme, buvo dvejos rungtynės ir kiek žmonių susirinko. Tarpsezoniu su jais žaidėme ir buvo vos ne pilna „Jeep“ arena. Manau, kad su jais tada žaisti buvo visai įdomus dalykas, nesijunta kaip draugiškos rungtynės, norisi laimėti. Čia kaip paleisti „Crvena zvezda“ su „Partizanu“ draugiškose rungtynėse. Jos vis vien bus kaip finalas“, – neabejojo A. Beručka.
Paklaustas, ar dabar „Wolves“ komandai vadovaujančio Nedo Pacevičiaus amžius nėra trūkumas bendraujant vyresniais už save žaidėjais, krepšininkas tikino, kad vietiniai žaidėjas į tai nekreipia jokio dėmesio.
„Mums, lietuviams, jokio skirtumo, ar vyresnis, ar jaunesnis, – tvirtino A. Beručka. – Lietuviai kovos iki paskutinio kraujo lašo ir jiems nesvarbu, kas treneris ir kaip viskas yra. Užsieniečiams į galvas neįlysime ir nežinome, ką jie mąsto. Bet, kaip parodė praeitis, visi priima normaliai, kovoja, stengiasi, griūna ant kiekvieno kamuolio. Tikimės, kad visas šitas dalykas išliks, kol komandoje bus treneris Nedas.“
Praėjusį sezoną A. Beručka žengė dar vieną žingsnį į priekį savo karjeroje – sulaukęs nacionalinės rinktinės trenerių kvietimo, gynė Lietuvos garbę viename iš atrankos langų.
„Buvo tikrai netikėta. Žinojau, kad patekau į išplėstinį sąrašą, kuriame būna apie 30 žaidėjų. Girdėjau, kad žadėjo kviesti dar žaidžiant Pasvalyje, bet prasidėjo traumos, kovidai ir jie negalėjo įtraukti žaidėjų iš niekur. Turi būti įtrauktas bent jau į tą išplėstinį. Ten surašo jų daug, kad po to, kažkam atsitikus, būtų galima pakeisti. Pernai į tą sąrašą buvau pakliuvęs ir taip gavosi, kad žiūrių KMT Šiauliuose, žiūriu tikrai gerą krepšinį, grįžtu ir po pirmos treniruotės Kurtinaitis sako, kad, jeigu sutinki ir nori, reikia važiuoti. Kalbų jokių nebuvo, kad ne. Ten buvo pasipylę traumų, tai turėjau vieną vietą išvažiuoti ir debiutuoti. Žaidžiau svarbias minutes, pasiekėme vieną pergalę iš dviejų. Pralaimėti prieš prancūzus keliais taškais, manau, yra geras rezultatas“, – svarstė „Wolves“ gynėjas.