Septyniolikmetis legendinio Lietuvos krepšininko Šarūno Marčiulionio sūnus NKL varžybose vidutiniškai pelno po 15,3 taško, atkovoja po 3,3 kamuolio, atlieka po 5,2 rezultatyvaus perdavimo bei renka po 16,7 naudingumo balų. A.Marčiulionis neslepia, jog dvikovos prieš „Žalgirio“ dublerius visuomet yra ypatingos.
– Augustai, ar po rungtynių vis dar sulauki tėčio patarimų?
– Visuomet! Jis stengiasi nepraleisti mūsų Nacionalinės krepšinio lygos rungtynių namie. Taip pat stebi išvykos mačų transliacijas. Nuolatos kalbamės, sulaukiu patarimų, diskutuojame kas yra gerai, kas nelabai. Tai tikrai padeda.
– Ar jautiesi užtikrinčiau žaisdamas antrąjį sezoną Nacionalinėje krepšinio lygoje?
– Žinoma. Pirmame sezone nežinojau ko tikėtis. Juolab, žaidžiau prieš suaugusius vyrus. Nežinojau kaip žaisti, ką aš gero galiu duoti komandai. Šiemet yra paprasčiau. Jau žinau savo vaidmenį, ką aš galiu padaryti prieš suaugusius, o ko dar ne. Tie metai man labai padėjo ir šiemet žaisti yra lengviau.
– Tavo statistiniai rodikliai, lyginant su praeitu sezonu, beveik padvigubėjo. Kaip vertini tokį savo progresą?
– Esu jaunas žaidėjas, rezultatai kažkiek kyla savaime. Augu kaip krepšininkas, mokausi. Manau, prisidėjo ir vasarą vykęs jaunimo Europos čempionatas. Per vasarą sustiprėjau tiek fiziškai, tiek individualiai, įgavau patirties. Be to, išaugo mano žaidimo laikas, o per daugiau minučių galima nuveikti daugiau nuveikti. Jeigu treneris labiau pasitiki, vadinasi kažką darau geriau.
– Per rungtynes vidutiniškai surenki po 16,7 naudingumo balo. Ar manai, kad galėtum šį rodiklį dar pagerinti?
– Tikrai galėčiau. Man dar reikia gerinti metimų pasirinkimą ir taiklumą apskritai, mažinti klaidų skaičių.
– Ko galima tikėtis iš artėjančio derbio su Kauno ekipa?
– Visų pirma, sezono pradžioje Kaune pralaimėjome didžiuliu skirtumu. Todėl šeštadienį būsime motyvuoti atkeršyti. Antra, daugelis jau žino, kad „B tribūna“ organizuoja didžiulį palaikymą ir turėtų būti įspūdingas renginys.
Ir mums, kaip jauniems žaidėjams, tai tikrai suteikia papildomos motyvacijos ir išskirtinio rungtynių laukimo. Galiausiai, žaisime prieš „Žalgirį". Prieš juos visada žaidi su didesne energija ir noru. Esu tikras, kad laukia labai smagus renginys.
– Ar norėtum išbandyti jėgas ir pagrindinėje „Ryto“ komandoje?
– Žinoma, tikrai norėčiau. Esu vilnietis, „Ryto" sistemos žaidėjas. Tai būtų labai didelis iššūkis ir gera patirtis. Žaidimas vilkint „Ryto“ aprangą man būtų didelis žingsnis į priekį.
Žaidimas vilkint „Ryto“ aprangą man būtų didelis žingsnis į priekį
– Kaip sutari ir su komandos draugais už aikštelės ribų?
– Komandoje atmosfera tikrai gera. Sezono pradžioje prie mūsų prisijungė daug naujų veidų. Ne tik iš kitų miestų, tačiau ir kitų šalių. Praėjusiame sezone atmosfera „Perle“ buvo labai gera, tačiau ir šiemet sulipome labai gretai. Dažnai kartu nuvykstame papietauti ar kur kitur. Tikrai džiaugiuosi, kad visi puikiai pritapo komandoje.
– Vis dar mokaisi mokykloje. Ar pasiekimai joje nenukenčia dėl treniruočių bei varžybų kiekio?
– Kažkiek nukenčia. Aišku ir mokytojai truputį nepatenkinti, pats ant savęs pykstu, bet nieko nepadarysi. Stengiuosi mokytis kiek galiu. Nesu tas, kuris praleidinėja pamokas be priežasties. Kita vertus, tie rezultatai nėra labai prasti.
