| Eurobasket '17 pasiruošimas | Lietuva – Kroatija | 21:00 | Orleanas |
Mažai kas pamena, bet kai 2013–2014 metų sezoną A.Petrovičius kelis mėnesius dirbo „Lietuvos ryte“, D.Adomaitis asistavo specialistui iš Kroatijos.
Vėliau lietuvis perėmė vairą iš kroato, kai „Lietuvos rytas“ šį atleido po fiasko LKF taurės finale – vilniečius tada paguldė ant žemės taurę nusinešę prieniškiai.
„Linkėjimai nuo „Lietuvos ryto“. Tik nežinau, jūs juos priimate teigiamai ar ne“, – pasisveikinau su A.Petrovičiumi baigiantis kroatų treniruotei rungtynių su Lietuva rytą.
Legendinio Draženo Petrovičiaus brolis papurtė galvą. Su „Lietuvos rytu“ jis išsiskyrė taikiai. Tik apgailestavo, kad jam nesuteikė galimybės baigti sezono – rezultatai VTB lygoje (2 vieta) ir LKL čempionate (1 vieta) tada buvo solidūs.
Apgailestavo treneris ir dėl to, kad neužbaigė sezono su puikiu trenerių štabu. Jame, beje, tada buvo ir antrąjį sezoną „Lietuvos ryte“ dirbęs D.Adomaitis – Aco oponentas trečiadienio vakarą Prancūzijoje.
„Tai viena priežasčių, kodėl jaučiu apmaudą dėl „Lietuvos ryto“. Turėjau puikius asistentus – Dainių ir Arvydą Gronskį. Visas personalas buvo puikus.
Aš laimingas dėl Dainiaus. Jis nefinišavo sėkmingai, bet vėliau rado savo kelią ir štai – jis nacionalinės komandos treneris“, – 24sek Orleane pasakojo kroatų specialistas.
A.Petrovičius kažką šūkavo savo žaidėjams, kai antradienio vakarą „Palais des Sports“ arenoje nuaidėjo užvedantis Kroatijos himnas.
Jis vis taisėsi savo džinsus, tai tūpčiodamas, tai striksėdamas šalia šoninės linijos.
Aco šaukė „bravo! bravo!“ tiksint paskutinėms sekundėms ir kiekvienam žaidėjui asmeniškai spaudė ranką už pergalę pirmosiose pasiruošimo Europos čempionatui rungtynėse prieš prancūzus 92:87.
Geriausi mano žaidėjai gali nulemti rungtynių baigtį, bet jų komandos draugai nenusipelno būti traktuojami kitaip nei NBA krepšininkai.
Netrukus jis pats patikrins, ko prie Lietuvos rinktinės vairo vertas buvęs jo bendražygis iš „Lietuvos ryto“.
„Pamatysime, pamatysime, – paklaustas apie D.Adomaičio potencialą nacionalinėje komandoje 24sek teigė A.Petrovičius. – Dar labai anksti. Aš žiūrėjau šiek tiek ištraukų iš jo rungtynių Klaipėdoje, bet šiandien aš jį patikrinsiu atidžiau.“
– Treneri, kodėl jūs toks ekspresyvus? Ar tai charakterio savybė, ar jūs taip į žaidimą bandote įtraukti žaidėjus?
– Dar kai 10–15 metų žaidžiau „Cibonoje“ įžaidėju, jau tada taip įtraukdavau į žaidimą komandos draugus. Nors dauguma jų buvo gerokai už mane geresni krepšininkai. Žaidžiau ir su broliu Draženu.
Bet juk krepšinis yra smagus žaidimas. Turi būti 100 procentų į jį įsitraukęs. Gerai, kad treneris gali keisti rungtynių tėkmę. Yra minutės pertraukėlės, tam tikri nurodymai. Bet aš manau, kad mano elgesys padeda komandai.
Mėgstu bendrauti su žaidėjais, todėl bandau nuolat šnekėti ir su atsarginiais, ir teisėjais. Visi turi būti įsitraukę.
– Ar būsiu teisus sakydamas, kad jūs – drąsus treneris, einantis prieš srovę? Pasitraukėte iš Zagrebo „Cibona“ klubo prezidento pareigų, kai savininkai nepaklausė jūsų ir pardavė Ante Žižičių „Daruššafakai“. Pradėjote pasiruošimą Europos čempionatui vėliau, nors galėjote tą daryti be NBA žaidėjų anksčiau. Yra ir daug kitų istorijų.
– Aš visada pasveriu grėsmes. Pasimokiau iš tam tikrų kitų trenerių klaidų.
Prieš keletą metų turėjome trenerį, kuris rengdavo tris treniruočių stovyklas, pradėdamas darbą jau liepos 10-ąją. Bet kiti žaidėjai, kurie prisijungdavo vėliau, kitus priversdavo jaustis nepatogiai.
Taip, geriausi mano žaidėjai gali nulemti rungtynių baigtį, bet jų komandos draugai nenusipelno būti traktuojami kitaip nei NBA krepšininkai.
Todėl visi pradėjome pasiruošimą nuo tos pačios dienos. Jei atvirai, pajutau ir didžiulę žaidėjų pagarbą. Dabar chemija komandoje labai gera. Taip, tos 8 dienos pasiruošimo reiškia daug, bet po mėnesio niekas apie tai nekalbės.
Šis sprendimas leido man užsitarnauti žaidėjų pagarbą ir komandoje įnešė geros chemijos.
– Bet treneri, juk rizikuojate rengdamas tik 6 draugiškų rungtynių pasiruošimą ir rekordiškai trumpą pasirengimo laikotarpį?
– Rizika ateina iš ten, kad mes turime gal 5–6 rungtynėmis mažiau nei kitos rinktinės. Bet mes taikomės į rugsėjo 10-ąją, ne rugsėjo 1-ąją. Iki tol turėsime 11 rungtynių.
Gerbiu kitas komandas, bet manau, kad Kroatija, Ispanija ir Juodkalnija neturės daug problemų patekti į aštuntfinalį.
Matėte rumunų rezultatus. Vengrai, čekai... Šios komandos turi daug problemų. Aš esu įsitikinęs, kad net ir nebūdami šimtaprocentinės kondicijos, iki rugsėjo 10-osios būsime pasiruošę maksimaliai.
Nežinau, kuri komanda uždengs mus, kai žaisime su Šaričiumi ir Benderiu, o Šaričius žais įžaidėju. Niekas to negali padaryti Europoje. Niekas neturės vaistų.
– Vakar žaidėte pirmas rungtynes po 7 dienų pasiruošimo, bet vis tiek nugalėjote prancūzus. Ar tai jus nustebino?
– Taip, turėjome gal tik 6 dienas treniruočių. Bet nenustebau. Aišku, kai jie turi tokius 1–3 pozicijos žaidėjus kaip De Colo, Fournier ir Heurtelis, tai yra labai solidu. Ir dar su gerais aukštaūgiais.
Bet pradžioje prastai gynėmės prieš žaidimą du prieš du. Heurtelis su perdavimais mus baudė. Jie pataikė 3–4 lengvus tritaškius.
Su laiku mes augome. Įsibėgėjome ir antroje pusėje kur kas geriau gynėmės du prieš du.
Ši komanda labai skiriasi nuo pernykštės. Pernai turėjau tik 6–7 žaidėjų branduolį su trumpa rotacija. Todėl mes pakvietėme tris veteranus ir jie mums davė labai daug. Taip pat pridėjome 19-metį Draganą Benderį, kuris kol kas atrodo tikrai gerai.
Nežinau, kuri komanda uždengs mus, kai žaisime su Šaričiumi ir Benderiu, o Šaričius žais įžaidėju. Niekas to negali padaryti Europoje. Niekas neturės vaistų.
– Su prancūzais panaudojote ir penketą su Benderiu, Šaričiumi, Bogdanovičiumi, Simonu ir Ukičiumi. Koks tokio puolime mirtino penketo trūkumas?
– Dabar nenoriu atversti visų kortų. Bet, be abejo, svarbiausiose rungtynėse jie bus aikštėje. Tada niekas negalės mūsų palikti prie tritaškio linijos.
Jei Šaričius gaus kamuolį ir pradės statyti žaidimą, tai bus labai neįprasta. Europos krepšinyje to nebuvo. Jeigu jis gaus užtvarą iš ketvirto numerio ir žais pikenrolą... Niekas to nedarė. Ir labai sunku uždengti tokią kombinaciją.
Aš jaučiuosi labai ramus, nes ši komanda gali būti labai universali. Bet ką norėčiau pabrėžti...
Dauguma rinktinių turi surinkę 12 geriausių žaidėjų. Ši komanda turi du lyderius, o visi kiti daro savo darbą. Mes žaidžiame kaip klubas, kuris turi pirmą ir antrą parinktį. Čia yra Bogdanovičius ir Šaričius. Visi kiti ilsisi ir daro savo darbą.
Pagal komandos struktūrą, mes kitokie. Mes ne rinktinė, kuri turi 12 žaidėjų su tomis pačiomis teisėmis. Bogdanovičius mes 20 metimų, Šaričius 15 ir kurs žaidimą. Simonas yra mūsų pagrindinis pikenrolo žaidėjas. Kiekvienas žaidėjas turi savo vaidmenį. Mums tai bus didelis pranašumas.
Mes būsime labai gerai pasiruošę šiam čempionatui.
– Pernai buvote nenuspėjami ir netikėtai patekote į žaidynes, laimėjote grupės varžybas, vos nepatekote į Rio pusfinalį. Šiemet būsite vėl neprognozuojami?
– Aš garsėju tuo, kad nuimu spaudimą nuo savo žaidėjų. Pavyzdžiui, rungtynių metu. Kaip treneris, turi pasirinkti ir kažkur rizikuoti. Tu negali apsimesti, kad uždengsi stiprių komandų pranašumus. Tačiau mėgstu rizikuoti kai kurių varžovių polinkiais.
– Pavyzdžiui, kaip pernai olimpinėje atrankoje, kai daug laisvės atakuoti iš toli davėte italų Alessandro Gentile ir graikų Gianniui Antetokounmpo?
– Taip. Calathesas, Rubio, Antetokounmpo, Gentile... Aš prisiimu atsakomybę už šias rizikas. Tik mano filosofija ta, kad žaidėjai turi pasirūpinti kitomis savo užduotimis. Gal kitaip nei kiti treneriai, aš prisiimu didesnę atsakomybę. Bet žaidėjai manimi tiki. Juk pernai laimėjome olimpinę atranką, buvome pirmi grupėje.
– Jau prieš Orleano turnyrą minėjote, kad rezultatas su Lietuva jums nerūpi. O kas rūpi?
– Kai kartą pabūni Lietuvoje ir bent dieną ten treniruoji komandą, negali negerbti šitos šalies. Tai viena iš retų valstybių, kur krepšinis yra pagrindinis sportas. Ypač kai žaidžia rinktinė, visi kalba tik apie tai. Tai neįtikėtina.
Kaip pirmose rungtynėse, per daug minučių daviau Šaričiui ir Bogdanovičiui. Šiandien šiek tiek sumažinsiu laiką.
Nekeliu tikslo pasiruošimo pradžioje nugalėti Lietuvą. Aš žiūriu, kaip gerinti žaidimą.
Aišku, jeigu bus pergalė, visi bus laimingi (šypsosi).
