Jaunystėje strategas pats kabinosi į krepšininko karjerą, tačiau galiausiai buvo pastūmėtas link trenerio kelio. Prisimindamas savo paties žaidimą, A. Sireika brėžia paralelę su tuo, ko prašo iš savo dabartinių auklėtinių.
„Atsimenu žmonos komplimentą, ji ne sporto specialistė, bet aistringai žiūrėdavo rungtynes ir sakydavo: „Kai tu esi aikštelėje, pagauni kamuolį, man ramu žiūrėti.“ Aš nebuvau įžaidėjas, buvau viskas, ko reikėjo. Buvau toks, kad aikštelėje būtų gera visiems, – pasakojo treneris. – Sabeckiui sakau: „Nuo tavęs priklauso, kiek geri bus kiti žaidėjai, galvok ne tik apie save, bet visąlaik įjunk visus žaidėjus, kad jie jaustųsi maloniai aikštelėje, tada komanda bus tvirta.“
2012-2014 m. trenerio karjeroje žymi ypatingą karjeros stotelę – Japoniją. Prisimindamas dvejus Azijoje praleistus metus, A. Sireika pažymi išskirtinę šioje šalyje vyraujančią kultūrą ir pagarbą vienas kitam.
„Krepšinis gal ne aukščiausio lygio, bet žmonių kultūra, mąstymas, pagarba kitam yra aukščiausio lygio. Nuvažiavęs pamačiau, kad kuo daugiau metų turi, tuo daugiau reikia mokytis. Niekada neparodyk savo viršenybės, kad esi protingesnis, kad gali įsakinėti. Turi žmonėms parodyti, kad gali duoti žinių. Trenerį jie laiko mokytoju, o mokytojas nuo pat mažų klasių yra viskas. Viskas persiduoda ir gyvenime.
Norėčiau, kad Lietuvoje būtų tokie santykiai tarp žmonių, pagarba kitam žmogui, kad niekas niekada nerodytų viršenybės ir nesakytų, kad yra aukštesnis, viršesnis, protingesnis. Labai džiaugiuosi, kad ten teko dirbti ir visą gyvenimą tai prisiminsiu“, – prisiminimais dalinosi „Šiaulių“ vairininkas.
Šiaulių krašte užaugęs A. Sireika yra tapęs neatsiejama Šiaulių dalimi, pripažintas miesto garbės piliečiu. Dalį nuopelnų dėl savo pasiekimų krepšinyje strategas priskiria būtent savo gimtinei.
„Esu sakęs, reikia dirbti tą darbą, kurį geriausiai supranti, su kuriuo gali duoti daugiausiai naudos. Turi gyventi tame mieste, kuris tau yra gimtas, kuris yra artimiausias.
Manęs klausinėja apie artimus pasaulio miestus. Jie gražūs, gražesni negu Šiauliai, nėra ką lyginti, bet širdy tai yra mano miestas. Niekada nesivaikiau garbės, nenorėjau gyventi kitur. Galvoju, kad gyvendamas kitur, tiek nebūčiau pasiekęs“, – teigė 66-erių specialistas.
