Prieš rungtynes žalgiriečių vyr. treneris Andrea Trinchieri apžvelgė artėjantį varžovą.
„Tikiuosi labai sunkių rungtynių. „Maccabi“ žaidžia labai gerai, nepaisant visos situacijos, su kuria jiems teko susidurti. Kiekviena komanda patiria traumų. Jie žaidžia su puikiu agresyvumu, atletiškumu. Tai bus rungtynės, kuriose mūsų sistema bus įsitempusi. Mums reikia sužaisti solidžias rungtynes visas 40 minučių, būti protingais ir efektyviais. Po trejų rungtynių išvykoje sugrįžtame namo. Turėsime postūmį iš mūsų sirgalių žaisdami namuose“, – sakė italas.
Praėjusią savaitę komandą netikėtai dėl asmeninių priežasčių paliko vienas pagrindinių „Žalgirio“ gynėjų Tyrone'as Wallace'as.
„Buvau nustebęs, – sakė A.Trinchieri. – Jis buvo labai tiesmukas ir nuoširdus ir aš tai labai vertinu. Yra krepšinis, yra darbas, bet taip pat yra žmogus. Jis buvo labai nuoširdus, prisiėmė atsakomybes dėl savo sprendimo. Aš visada jam būsiu dėkingas. Dar nesu to patyręs, bet kaip jis susitvarkė su šia situacija, tai buvo beveik tobula.“
Ar buvo bandoma įkalbinėti T.Wallace'ą pasilikti „Žalgiryje“?
„Tu neįtikinėji žmonių, kai jie priima labai svarbius sprendimus. Tu tiesiog jų paklausi, ar jie tikrai nori priimti tą sprendimą. Ar jis turi dvejonių, ar gali padaryti kažką, kad jam padėtum priimti teisingą sprendimą. Tu neini prieš kažkieno valią“, – teigė strategas.
Pripažinęs, kad šiuo metu jau vyksta kalbos su potencialiais naujokais, A.Trinchieri apžvelgė situaciją rinkoje.
„Noriu gero žaidėjo. Nesupraskite klaidingai. Rinka nėra sudėtinga, ji – neįmanoma. Kiekvieną sezoną vis blogiau. Praėjusį sezoną „Žalgiris“ ieškojo žaidėjo penkis mėnesius. Gynėjo. Mums to nepavyko padaryti. Kai Keenanas susižeidė, mes sumokėjome labai brangiai. Kai NBA kontroliuoja vis daugiau žaidėjų, jauni, perspektyvūs amerikiečiai neatvyksta į Europą. Komandos ieško žaidėjų nuo rugsėjo, bet joms nepavyksta“, – teigė treneris.
– Kokį žaidimą žaidžia „Maccabi“?
– Tai – labai kūrybinga komanda. Treneris Kattashas yra gerbtinas treneris. Jis žaidžia su trimis aukštaūgiais, turi atletišką aukštaūgį Hoardą. Jie žaidžia kitaip, su aukštu žmogumi, kuris valdo kamuolį, stato užtvaras. Mes žaidžiame panašiai. Jie turi daug atletiškumo 3-4-5 pozicijos labai aukštos, stiprios. Riveiro, Sorkinas – dideli žaidėjai, Hoardas, Randolphas, kuris yra labai naudingas žaidėjas, geras taškų rinkėjas po driblingo. Jis yra didelis gynėjas. Mes turime parodyti tokį fiziškumą, kokį jie rodo.
– Esu įsitikinęs, kad jau išanalizavote paskutines rungtynes su Milano ekipa...
– Ne. Tokios rungtynės liks istorijoje ir tu negali analizuoti tokių keistų rungtynių.
– Jokių išvadų?
– Išvada tokia, kad emocijos, siela, pasiaukojimas yra tai, kas gali pakeisti rungtynes. Nemačiau daug akademinio krepšinio, mačiau tikėjimą, nepasidavimą ir žaidėjus, kurie rado tinkamą būdą žaisti krepšinį. Dažniausiai remiesi rungtynių planu, taktika, gynybos ir puolimo pasirinkimais. Rungtynes Milane žaidėme širdimi, nepasiduodant, emocijomis. Bandėme prikelti komandą, priversti ją tikėti. Tai nėra dalykas, kurį gali padaryti kiekvienose rungtynėse.
– Tyrone'as Wallace'as paliko komandą. Kaip sekasi ieškoti papildymo?
– Nesu tas žmogus, kurio turėtumėte apie tai klausti. Turiu treniruoti esamus žaidėjus ir man tinka šie žaidėjai.
– Kaip Tyrone'o išvykimas keičia „Žalgirio“ veidą, visą jūsų pasiruošimą, taktiką?
– Tai betvarkė. Labai norėjome turėti tokio ūgio gynėją. Šis planas žlugo. Žinau, kad Paulius Jankūnas ir Gediminas Navickas stengiasi iš visų jėgų, kad padėtų komandai ir rastų žaidėją. Kai jie ras, man tikrai pasakys. Šiuo momentu mes žaidžiame su esama sudėtimi. Aš tikiu, kad yra žaidėjų, kurie gali žaisti geriau. Galvoju apie Luką Lekavičių. Aš juo labai pasitikiu, nes jis visada pasiruošęs. Jis nežaidė taip, kaip gali praėjusiuose mačuose. Aš laukiu jo pagalbos, nes jis gali kardinaliai keisti situaciją.
– Su kokiais iššūkiais, kaip treneris, susidūrėte išvykus T.Wallace'ui?
– Galbūt to nepastebėjote, bet esu labai orientuotas spausti lietuvius. Tai yra mūsų komandos DNR. Kažką praradęs, visada kažką atrandi. Praradome Wallace'ą, bet turime Giedraitį. Aš pastūmiau jį į žaidėjo poziciją, jis priėmė iššūkį ir duoda mums daug. Kiekvienoje problemoje yra galimybė, paradinės durys, kažką gali padaryti. Nežiūriu į pergales ar pralaimėjimus, žiūriu į tai, kad Dovis ir Sirvydis žaidžia daug minučių išvykose. Laukiu geriausios Brazdeikio versijos ir tikiuosi, kad tai nutiks. Birutis žaidžia solidžias minutes, Smailagičius žaidžia vis geriau. Startinio penketo įžaidėjo išvykimas yra problema, bet yra kitų dalykų, kurių galime pasiūlyti.
– Ar geriau būtų pasiimti saugų variantą su mažiau potencialo, ar rizikuoti su žaidėju, kuris turi aukštas lubas?
– Geras klausimas. Neturiu gero atsakymo. Tavo klausimas duoda galimybę rinktis. Aš negaliu rinktis iš nieko. Visada stengsiuosi saugoti rūbinę ir komandos vertybes. Bandykime rasti geriausią įmanomą variantą.
– Su kokiais didžiausias iššūkiais susiduria Ignas Brazdeikis?
– Rūdys. Vieneri metai be pastovaus žaidimo, daug pakilimų ir nuosmukių, pasitikėjimo stoka.
– Kada nusprendėte D.Giedraitį padaryti įžaidėju?
– Jūs galite spręsti. Praėjusiais metais po savaitės pamačiau, kad jis gali praplėsti savo žaidimą ir būti labiau naudingu „Žalgiriui“ ir naudingesniu Lietuvos krepšiniui.
