Sylvainas Francisco, Tyrone'as Wallace'as, Ignas Brazdeikis, Alenas Smailagičius – šiems vasarą „Žalgirį“ papildžiusiems žaidėjams buvo prognozuojami lyderių vaidmenys Nemuno saloje.
Komandoje liko ir į savo taškų kąsnį pretenduoja ir senbuviai Edgaras Ulanovas, Laurynas Birutis bei Arnas Butkevičius.
Bet tarp jų netikėtai sužibo iki tol šešėlyje buvusio krepšininko žvaigždė.
Trečią sezoną „Žalgiryje“ pradėjęs Dovydas Giedraitis sezono starte žaidžia nuostabiai ir tapo bene patikimiausiu šoviniu Andrea Trinchieri apkaboje.
Nors konkuruoja su kelis sykius daugiau uždirbančiais ir savo vertę jau įrodžiusiais žaidėjais, D.Giedraitis per Eurolygos rungtynes kol kas beveik nesiilsi.
Jis vidutiniškai ant parketo praleidžia po 29 minutes ir 57 sekundes, o tai – ryškiai didžiausias rodiklis „Žalgiryje“. Antroje vietoje pagal žaidimo laiką esantis E.Ulanovas rungtyniauja tik po mažiau nei 23 min.
D.Giedraitis išsiskiria net ir visos Eurolygos kontekste. Už jį ilgiau kol kas žaidžia tik Vitorijos „Baskonia“ lyderis Chima Moneke (31,7 min.) ir Tel Avivo „Maccabi“ naujokas Levi Randolphas (30,4 min.).
Tokį minučių skaičių 9-asis „Žalgirio“ numeris užsitarnavo geru žaidimu.
Jis jau antroje praėjusio sezono pusėje įrodė, kad gali vienas prieš vieną Eurolygoje sustabdyti bet kurį gynėją, kai sutikę prieš save žalgirietį netaikliais metimais ir klaidomis springo ir Kevinas Punteris, ir Wade'as Baldwinas, ir Mike'as Jamesas.
O dabar D.Giedraitis dar pridėjo ir ginklus puolime: per pirmus keturis sezono mačus jis pataiko 75 proc. dvitaškių, 57,1 proc. tritaškių, pelno po 13 taškų, atlieka po 1,5 rezultatyvaus perdavimo ir fiksuoja 14,5 balo naudingumą. Pagal taškų ir efektyvumo vidurkius Dovis nusileidžia tik vienam žalgiriečiui – S.Francisco.
Suprasti akimirksniu: D.Giedraičio pasirodymai
- Prieš „Barcelona“: 26 min., 7 tšk., 1 rez. perd., 7 naud. bal.;
- Prieš „Olympiakos“: 29 min., 9 tšk., 4 atk. kam., 8 naud. bal.;
- Prieš „Virtus“: 30 min., 15 tšk., 2 per. kam., 20 naud. bal.;
- Prieš „Olimpia“: 34 min., 21 tšk., 4 rez. perd., 23 naud. bal.
„Turiu planą su Doviu. Aš ruošiu Dovį tam, kad jis pradėtų rungtynes įžaidėjo pozicijoje starto penkete, – po „Žalgirio“ pergalės Bolonijoje kalbėdamas su žiniasklaida sakė A.Trinchieri. – Tikiu, kad jis yra pasiruošęs šiai pozicijai. Dovis yra vienas geriausiai prieš žaidėją su kamuoliu besiginančių krepšininkų visoje Eurolygoje. Jis gali duoti daug „Žalgiriui“ ir Lietuvos krepšiniui.“
Pastarasis D.Giedraičio vertus rodiklius „Žalgiryje“ fiksavęs lietuvis buvo Marius Grigonis, tą daręs prieš ketverius metus, o po geriausio karjeros sezono pakėlęs sparnus iš pradžių į Maskvos CSKA, o vėliau – į Atėnų „Panathinaikos“.
Bet gal tai dar ne viskas, ką gali atsiskleidęs „Žalgirio“ gynėjas?
Pamažu pražįstantį šalies krepšinio žiedą paauglystėje auginę specialistai sutaria – net ir „Žalgiris“ dar gali nežinoti, kur yra šio žaidėjo lubos.
„Visi jo sprendimai buvo teisingi“
Vilniuje gimęs ir augęs buvusio Lietuvos rinktinės žaidėjo Andriaus Giedraičio sūnus krepšinio pagrindų irgi mokėsi sostinėje.
Būdamas vienuolikos, D.Giedraitis pateko į Tomo Keršio rankas – tuometinės Š.Marčiulionio krepšinio akademijos trenerio, ėmusio brandinti būsimą Eurolygos krepšininką.
Dabar 46-erių T.Keršis gynėją treniravo šešerius metus – po trejus jau iširusioje Š.Marčiulionio akademijoje ir su bendraminčiais įkurtame „BC Vilkų“ klube, prie kurio atsiradimo prisidėjo ir A.Giedraitis, bet daugiausiai rūpinosi pats T.Keršis.
Iki šiol su buvusiu auklėtiniu ryšį palaikantis treneris tikina greitai supratęs, koks talentas pateko į jo globą.
„Vieną pirmųjų dalykų, kuriuos vertinu kaip treneris per savo 15 metų patirtį, tai angliškas terminas anticipation (liet. numatytas, nujautimas), – 15min aiškino T.Keršis. – Mūsų krepšinio sistemoje norima prifarširuoti jaunus žaidėjus daugybe informacijos, norima lavinti atmintį, toks yra lietuviško krepšinio veidas. O aš priešingai, koncentruojuosi, jei galima taip pasakyti, į procesorių, t. y. kaip greitai žaidėjas gali reaguoti į kažkokias situacijas aikštelėje ir kiek mažai informacijos jam reikia, kad priimtų teisingą sprendimą. Jau mažus vaikus bandau tokiais gudriais pratimėliais patikrinti ir labai greitai išsiskiria tie vaikai, kurie reaguoja greitai, kuriems reikia mažai informacijos ir nėra uždelsimo. Tiek Dovydas, tiek trejus metus mano treniruotas Deividas Sirvydis tuo išsiskyrė.“
Šešiolikos D.Giedraitis išaugo moksleivių ir žemesnių lygų marškinėlius, o T.Keršis rekomendavo jį geram bičiuliui.
„Aš dirbau Molėtų „Ežerūne“ Nacionalinėje lygoje. Kadangi su Tomu Keršiu gerai bendraujame, aš gavau skambutį – jis pasiūlė susitikti kavos. Tada jis man pasakė, kad Dovydas jau pasiruošęs eiti į NKL“, – prisiminimais su 15min dalijosi buvęs krepšininkas, o dabar jau tryliktus metus treneriu dirbantis Gintautas Vileita.
49-erių vilnietis sutiko išbandyti D.Giedraitį treniruotėje, kurioje kartu plušo net ir dukart vyresni krepšininkai.
Per apšilimą G.Vileita išbandė jaunąjį komandos naujoką per įprastus savo taikomus pratimus. Neilgai truko, kol treneris buvo įtikintas.
„Iš dviejų ar trijų situacijų viskas buvo aišku, kad jis pasiliks „Ežerūno“ komandoje“, – sakė net 10 sezonų Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) praleidęs buvęs krepšininkas.
Nors niekada nebuvo geriausių fizinių duomenų – nei aukščiausiai šoko, nei greičiausiai bėgo, o ir neišsiskyrė elitine metimo arba perdavimo savybe, D.Giedraitis savo pirmuosius trenerius greitai pakerėjo kitkuo.
„Jis viską darydavo kaip pagal knygutę. Ir darydavo tai gerai. Labai lanksčiai išlįsdavo iš užtvarų, gynyba buvo fantastiška, o puolime kur reikia perduodavo kamuolį, jei žmogus lįsdavo pro užtvaros apačią, jis sustodavo ir atlikdavo metimą. Visi sprendimai buvo teisingi“, – mena G.Vileita.
Pasiteisinęs skrydis pietų kryptimi
Sužaidęs 17 rungtynių antrame pagal pajėgumą šalies divizione, kur būdamas vos šešiolikos fiksavo 13,6 taško, 4,5 rezultatyvaus perdavimo ir 15,5 naudingumo balo statistiką, D.Giedraitis pakėlė sparnus į Ispaniją.
Prieš maždaug dešimtmetį tai buvo itin populiari kryptis jauniems Lietuvos krepšininkams.
Dar paauglystėje į Pirėnų pusiasalį patraukė Tadas Sedekerskis, Tomas Balčiūnas, Arnas Velička. Prieš kelerius metus šia kryptimi pasuko ir Kasparas Jakučionis.
Vieniems iš jų, kaip T.Sedekerskiui, patirtis Ispanijoje pravertė, o įsitvirtinęs nidiškis dabar jau yra Vitorijos „Baskonia“ kapitonas. Kitiems, kaip T.Balčiūnui ir A.Veličkai, tai netapo tramplinu į Europos krepšinio elitą.
D.Giedraitį galima būtų vertinti kaip tarpinį variantą. Vilnietis, kuris buvo sudaręs sutartį su Madrido „Estudiantes“, kalnų Pietų Europoje nenuvertė, ACB lygos žvaigžde netapo, bet per ketverius ten praleistus metus pasiklojo pagrindus savo tolesnei karjerai Lietuvoje.
„Turiu tvirtą nuomonę, kad tai pasiteisina ir yra naudinga. Mano sūnus (17-metis Zigmas Keršis – aut. past.), išvykęs panašaus amžiaus kaip Dovydas, irgi savo karjerą tęsia ne Lietuvoje. Taip pasisakau, kurioje barikadų pusėje esu. Dovydas ten mesdavo po 10-15, kartais net 20 tritaškių. Niekas neskaičiuodavo, kiek jis įmesdavo ar pramesdavo, bet ugdė, kad jis nebijotų mesti. Lietuvoje, nesvarbu LKL ar NKL, nėra vietos, kur taip atidirbtų užtikrintumą ir pasitikėjimą mesti metimus. Ten jis per porą sezonų metė tiek tritaškių, kiek nebūtų Lietuvoje metęs per 10 metų“, – pasakojo T.Keršis.
Ispanijos krepšininkai dažnai pasižymi savo fizinėmis savybėmis – jie yra greitesni, šoklesni, ištvermingesni nei jų oponentai. Taip yra neatsitiktinai.
„Mane daug kas kritikuodavo, kad mano treniruotės sunkokos, bet tai, kas būdavo mano sunkios treniruotės, tai būdavo tarsi poilsio diena Ispanijoje, – teigė pats iš arti krūvius Pirėnuose matęs T.Keršis. – Man net skaudėdavo žiūrėti, kaip jie sportuodavo, kokiais tempais varo. Jų žaidėjų ištvermė ir sprogstamoji jėga ženkliai skiriasi, tad ir Dovydas Ispanijoje fiziškai gerokai sustiprėjo.“
Pražydo puolime
D.Giedraičio skleidimąsi Ispanijoje labiausiai stabdė traumos. Dėl jų lietuvis ACB pirmenybėse tesužaidė tik 24 susitikimus.
Pajausti krepšinio skonį jis pagaliau galėjo sugrįžęs į Lietuvą. 2021-2022 m. sezone žaidęs nuomos pagrindais apsivilko Panevėžio „Lietkabelio“ aprangą.
Ir puikiai prisistatė mūsų šalies krepšinio sirgaliams, iki tol jį mačiusiems tik jaunimo rinktinėse.
8,2 taško ir 2,5 rezultatyvaus perdavimo LKL bei 8,6 taško ir 1,7 rezultatyvaus perdavimo Europos taurėje – tokius rodiklius fiksavo tuomet 21-erių metų gynėjas, o svarbiausia, didžiąją sezono dalį išvengė rimtesnių traumų.
Tai jam nutiesė kelią į „Žalgirį“ – sumokėję išpirką ispanams, Kauno klubo vadovai 2022-ųjų ilgalaike sutartimi susisaistė su D.Giedraičiu.
Pradžia nebuvo lengva. 2022-2023 m. sezone D.Giedraitį ilgam iš rikiuotės išvedė trauma, dėl kurios jis praleido 11 LKL rungtynių, o Eurolygoje ant parketo išbėgo tik 16 kartų ir žaidė vos po 9,1 min.
Pamažu įsitvirtinti „Žalgirio“ sudėtyje jam pavyko 2023-2024 m. sezono pradžioje, komandą dar treniruojant Kaziui Maksvyčiui, o didžiausias jo vaidmens pokytis įvyko atvykus A.Trinchieri.
Per pirmas kelerias rungtynes D.Giedraičio beveik arba visai neleidęs į aikštę, italas greitai suprato, kokį talentą pūdo ant suolo – netrukus jis jau vaikėsi po visą aikštę Keviną Punterį, Mike'ą Jamesą ir kitus Eurolygos talentus.
„Daug kas kalba, kad „Lietkabelis“ ar kažkas jį atskleidė, bet ne, mes visi pavėluotai pamatėme tą, ką ispanai ar kiti treneriai, prisidėję prie jo, matė ir žinojo anksčiau. Tik reikėjo platformos, kurioje Dovydas savo savybes pademonstruotų plačioms masėms“, – įsitikinęs T.Keršis.
Iš pradžių D.Giedraitis atlikdavo daugiausia tik gynybines funkcijas. Praėjusiame sezone Eurolygoje jis per 16,7 min. pelnydavo tik po 4,8 taško, bet kaip pitbulis įsikibdavo į koją varžovų lyderiams.
„Kai žaisdavome prieš stipresnį varžovą, aš paprašydavau Dovio: „čiupk šitą žaidėją rimčiau“, – prisiminimais dar apie paauglystės laikų auklėtinį dalijosi buvęs jo treneris T.Keršis. – Neabejoju, kad po to tie varžovai mėnesį ar kelis sapnuodavo Dovį, kaip jie vargdavo prieš jo gynybą, turbūt jausdavosi lyg gintųsi prieš du ar tris.“
Bet A.Trinchieri nuo pirmųjų savaičių Kaune iš savo auklėtinio reikalavo agresyvesniu būti ir kitoje aikštės pusėje.
„Norėčiau, kad Dovis žaistų agresyviau puolime, – dar sausio pradžioje, po trečiųjų savo rungtynių „Žalgiryje“, sakė A.Trinchieri. – Jis kiekvieną dieną puikiai atrodo treniruotėse, nuostabiai ginasi, bet nepasitiki savimi puolime, o mums labai sunku puolime žaisti keturiese prieš penkis. Jis atliko puikų darbą, bet privalo atlikti ir metimus.“
D.Giedraičio metimų skaičius kilo tik labai pamažu praėjusiame sezone, o aukštesnį skaičių pasiekė tik pačioje reguliariojo sezono finišo tiesiojoje, kai dešimties rungtynių atkarpoje krepšį jis atakuodavo po 5,3 karto.
Bet šį rudenį Dovis pagaliau daro tai, ko iš jo nori A.Trinchieri – meta. Ir tą daro nuostabiai.
Per keturis šio sezono Eurolygos mačus vilnietis metė jau 30 metimų – 16 dvitaškių ir 14 tritaškių. Pataikė 20.
Pagal efektyvų pataikymo procentą (apskaičiuojamą įvertinant kiekvieno metimo, įskaitant ir baudų metimus, vertę) D.Giedraitis su 80 proc. rodikliu yra šeštas tarp visų Eurolygos žaidėjų. Iš aukščiau esančiųjų tik Belgrado „Partizan“ prancūzas Frankas Ntilikina žaidžia bent 20 minučių, bet jis atlieka vos po 4,6 metimo per susitikimą.
Ar tokie D.Giedraičio pokyčiai ir šuoliai į priekį stebina buvusius jo trenerius?
„Tai nėra joks šuolis, paprasčiausiai labai geras pataikymas iš tritaškio, o pataikius tris tritaškius jau turi 9 taškus. Kadangi jis praleidžia aikštėje žymiai daugiau laiko, tai ir metimų žymiai daugiau atsiranda, – aiškino G.Vileita. – Jis turi gerą ranką, gerą prasiveržimą, žaidimą skaito beveik idealiai, protingiau viską daro nei kai kurie aukšto lygio Eurolygos veteranai. Manęs tai nestebina, tai buvo laiko klausimas.“
„Nevadinčiau Dovydo iškilimo greitu, o kaip tik sakyčiau, kad jis – per lėtas, – teigė T.Keršis. – Jeigu būtų akiplėša ir ne toks, koks yra, tai gal anksčiau būtų iškilęs. Bet kiekvienas turime savo kelią ir esu įsitikinęs, kad anksčiau ir vėliau jis dar labiau iškils ir atras savo vietą aukščiausiame lygyje bei bus išnaudojamas dar geriau.“
Vaidmuo – idealus ar per menkas?
Nepaisant to, kad yra vienas efektyviausių Eurolygos žaidėjų, D.Giedraitis vis dar yra mažai išnaudojamas lyginant su savo komandos draugais.
Remiantis „Bballytics“ duomenimis, 24-erių vilniečio išnaudojimo procentas (angl. usage, apskaičiuojamas pagal tai, kiek komandos atakų baigėsi konkretaus žaidėjo aktyviu veiksmu – metimu, perdavimu arba klaida) yra vienas mažiausių „Žalgiryje“.
D.Giedraičio rankose baigiasi tik 13,8 proc. kauniečių atakų. Mažesni – tik Arno Butkevičiaus (10 proc.) ir Bryanto Dunstono (11,5 proc.) rodikliai.
Ar tai turėtų keistis? Buvę D.Giedraičio treneriai pateikė skirtingas nuomones.
„Nemanau. Manau, kad tai, kaip dabar yra, yra puiku, – sakė G.Vileita. -Jis dabar yra geroje komforto zonoje. Tas usage procentas ne viską atspindi: galbūt tose situacijose, kuriose galėjo mesti į krepšį, jis nusimeta kamuolį taip, kad ataka išsivysto toliau. Jeigu 50-50 situacija metimui, bet yra dar geras pratęsimas, tai jis ir atiduos kamuolį. Mano nuomone, jei Dovis bus forsuojamas dar labiau imtis iniciatyvos, jis gali nelabai gerai jaustis, o tada nebus tokių gerų rezultatų. Manau, kad tai, kaip yra dabar, yra aukso viduriukas. Jeigu jam duosi daugiau iniciatyvos ir kažkas nepavyks, jis gali pradėti lįsti į save, kaltinti save, vietoje to, kad žaistų krepšinį. Dabar jis tiesiog žaidžia krepšinį, jam groja gera muzika (juokiasi).“
„Aš noriu, kad „Žalgiriui“ būtų kuo sunkiau puolime spręsti reikalus, nes tai bus plotmė ir Dovydui, ir Deividui parodyti, ką jie dar turi, – kitaip kalbėjo T.Keršis. – Net „Žalgiris“ nežino tikrosios Dovydo vertės ir ką jis dar gali atnešti. Aš sirgdamas už „Žalgirio“ pergales, už Dovydo sėkmę, šiek tiek linkiu, kad sudėtingai klostytųsi jų puolimas, nes tik tokiose sąlygose Dovydas galės pademonstruoti, kad yra ne prastesnis žaidėjas puldamas, perskaitydamas situacijas, sukurdamas progas komandos draugams.“
Jie nesusivokia, kokį deimantą turi savo arsenale.
T.Keršis trumpai dirbo „Žalgirio“ organizacijoje 2018 metais, kai buvo perėmęs Kauno komandos dublerių vairą, bet po kelių mėnesių su klubu atsisveikino.
Dabar, matydamas buvusio savo auklėtinio žaidimą Kaune, jis teigia norįs išprovokuoti „Žalgirį“ dar labiau juo pasikliauti.
„Provokuoju visą „Žalgirio“ organizaciją: atsikrapštykite akis ir pamatykite jo gebėjimą, kaip jis greitai visur reaguoja ir puolime, ir gynyboje. Jis nėra greičiausias žaidėjas aikštelėje, bet visur būna pirmas. Visai Lietuvai bus sunkiau be „Žalgirio“ pagalbos, bet „Žalgiris“ turi atsikrapštyti akis ir pamatyti jo ginklą skaityti, gliaudyti prieš puolančius ir besiginančius žaidėjus.
Jie nesusivokia, kokį deimantą turi savo arsenale. Jiems neįžiūrėti, ką jis gali papildomai, tai jau ne Dovydo kaltė – jis juk neatims kamuolio iš komandos draugų ir nesakys: „dabar aš jums parodysiu“. Tai ne jo charakteriui, jis neturi to akiplėšiškumo“, – teigė treneris.
Įžaidėju nemato
Įdomu tai, jog iki tol daugiausiai laiko antroje (atakuojančio gynėjo) pozicijoje praleisdavęs D.Giedraitis dabar A.Trinchieri yra matomas įžaidėju – šioje pozicijoje vilnietis pradėjo pastaruosius du „Žalgirio“ mačus.
Nors pagrindiniu Kauno komandos atakų sprendėju išlieka S.Francisco, D.Giedraitis Milane jau parodė, kad ir jis gali kurti komandos draugams – ten jis išdalino 4 rezultatyvius perdavimus ir pasiekė naują karjeros rekordą.
Bet ar turėtų šis žaidėjas ir ateityje būti matomas įžaidėju?
„Jis gali, bet ar nori? Mano nuomone, jis geriau jaučiasi antroje pozicijoje, – savo požiūrį išsakė G.Vileita. – Panašiai ir man buvo LKL: aš nenorėjau žaisti įžaidėju, bet kai reikėdavo, tai ir žaisdavau. Tada esi labiau įtampoje, nes dažniau turi kamuolį. Jis gali būti kombo gynėjas, patraukti komandą, bet nežinau, ar gerai jaustųsi pirmu numeriu. Aš galėdavau pažaisti 15 minučių įžaidėju, bet labiau norėjau, kad duotų man lįsti iš užtvarų, skaityti situacijas. Jis talento įžaidėjo pozicijai turi daugiau nei turėjau aš, bet kai iš antro daro pirmą numerį... Dabar viskas gerai einasi, tai pradėsime plytas dėti jam ant nugaros, kad dar daugiau temptų? Ir gintųsi gerai, ir pultų, ir dar daugiau minučių žaistų?
Gerai yra kaip yra. Surastas geras receptas. Kai nori padaryti dar geriau, tai viskas gali sugriūti. Treneris labai gerai supranta ir tikrai nedės labai didelės naštos, o išnaudos taip, kaip yra. Aplink Giedraitį kiti dabar gali lipdytis ir labiau pasitempti.“
„Įžaidėjas nėra tas, kas varosi kamuolį. Įžaidėjas savo temperamentu turi norėti būti valdingas, gerai jaustis būdamas gladiatoriumi, komandos vedliu. Dovydas geriau jaučiasi ir atsiskleidžia neprisiimdamas lyderystės vaidmens, ką mes įsivaizduojame, kas yra įžaidėjas, – idėja paversti D.Giedraitį įžaidėju neliko sužavėtas ir T.Keršis. – Visi treneriai, kurie to ėmėsi, suprato, kad tai nėra įgyvendinamas projektas. Dovydas žaisdavo antru-trečiu numeriu ir mano komandoje, ir Ispanijoje, kur priimdavo sprendimus, ar komanda turi žaisti greitai, ar lėčiau, t. y. per žaidimo skaitymą, o ne per derinio parodymą. Tuos dalykus jis gali pademonstruoti ir neapsivilkęs įžaidėjo marškinėlių.
Tokių forsuotų bandymų aš daugiau žinau nepasiteisinusių. Pasiteisinusių, tokių kaip Thomaso Walkupo, kuris tapo įžaidėju, yra mažiau. Manau, kad čia labiau reiktų ne Dovį adaptuoti, o šiek tiek kilstelėti ir pakeisti žaidimo braižą į labiau tinkantį Doviui, nes tada jis atsiskleis ir duos dešimt kartų daugiau naudos. Nereikia daryti iš jo to, kuo jis nėra.“
Vis dėlto D.Giedraičio gebėjimas žaisti per kelias pozicijas, tarp jų ir įžaidėjo, dar labiau gali praversti ne „Žalgiriui“, o Lietuvos rinktinei.
Daugelį metų su kūrėju trūkumu susidurianti nacionalinė komanda dabar turi Roką Jokubaitį, bet D.Giedraičio bendraamžio progresas kiek sulėtėjo pastaraisiais metais.
Daug vilčių dedama ir į Augustą Marčiulionį, bet legendinio Šarūno Marčiulionio sūnus vis dar nėra pradėjęs profesionalo karjeros ir tęsia studijas už Atlanto.
Kiti Lietuvos talentai Kasparas Jakučionis ar Nojus Indrušaitis – dar labai jauni.
Tad dalis rinktinės įžaidėjo atsakomybių gali kristi ant tvirtėjančių D.Giedraičio pečių.
„Be problemų. Jis rinktinei daug gali duoti – ir gynyboje, ir puolime. Manau, kad jauni žaidėjai, plius Sabonis yra ateitis, kai keisis rinktinės veidas. Visi dabar ieško trenerių, bet mums reikia ieškoti, kaip po truputį keisti kartą, kad jie susižaistų ir neštų rezultatus, – įsitikinęs G.Vileita. – Manau, kad ateitis bus įdomi, nes rinktinėje keisis žaidėjai, yra naujas ketverių metų ciklas. Bus įdomu stebėti.“
„Savo temperamentu jis nėra įžaidėjas, bet gali žaisti kūrybinį, improvizacinį krepšinį, mano subjektyvia nuomone, geriausiai Lietuvoje. Tikiu, kad jis pademonstruos, kad gali ne tik gintis, mesti tritaškius, bet ir gali būti ypatingai kūrybingas žaidėjas. Tai tik laiko klausimas“, – pridūrė T.Keršis.
