Nujausdami netikėtą LKL nutarimą, kai kurie agentai dar ketvirtadienį apskambino žaidėjus ir juos informavo, jog LKL biure bręsta rezonansinis sprendimas.
Vilniaus centro pašonėje penktadienį lyg perkūnas iš giedro dangaus trenkė sprendimas nutraukti LKL sezoną ir čempionu karūnuoti Kauno „Žalgirį“.
Kaip greitai priėmė sprendimą, taip 12 LKL valdybos posėdžio narių staigiai išsiskirstė iš „Park Town“ verslo centro, kuriame akimirksniu nubraukė beveik 150 krepšininkų darbo veiklą.
Jeigu liks žaisti Lietuvoje, dauguma jų kitą atlyginimą gaus tik rugsėjo mėnesį.
LKL krepšininkai šį sezoną dar turėjo gauti atlyginimą už 2-3 mėnesius, tačiau iš pirmųjų neoficialių pokalbių su komandomis atrodo, kad šie arba nebegaus nė cento, arba sulauks simbolinių kompensacijų. Kiekvieno žaidėjo situacija individuali, bet 2-3 mėnesių atlygis daugumai reikš nuo kelių iki dešimčių tūkstančių eurų nuostolių.
Tik Kauno „Žalgirio“ situacija čia kitokia – Lietuvos čempionai dar lauks atsinaujinančio Eurolygos sezono, todėl žaidėjus paleido tik laikinai. Kaip ir laikinai stabdomas jų atlyginimų mokėjimas.
15min susisiekė su keturių aktyviausiai Lietuvoje veikiančių agentūrų atstovais ir paprašė jų įvertinti LKL verdiktą.
Visi jie priėjo vienos nuomonės – Lietuvos krepšinio lyga paskubėjo nutraukdama sezoną, vietoj to, kad pasektų kitų didžiųjų lygų pavyzdžiu ir laikinai stabdytų čempionatą.
„Mes nepalaikom šio skuboto sprendimo ir nemanom, kad tai yra teisinga. Žaidėjai norėjo žaisti. Jie buvo pasirengę palaukti ir nebūtų prieštaravę, net jei sezonas dėl to būtų užsitęsęs. Bet jiems tokio šanso niekas net nepaliko – niekas neklausė jų nuomonės, – savo žaidėjų interesus gina Lietuvos krepšinio agentai Tadas Bulotas ir Marius Rutkauskas. – Jeigu būtų buvę bent kažkiek norėta pagalvoti apie žaidėjus, tai, manau, buvo galima dar nepriimti tokio drastiško sprendimo. Galėjo pabandyti pažaisti be žiūrovų ar laikinai atidėti rungtynes bei pabandyti ieškoti kitų būdų.
Kitų šalių pavyzdys rodo, kad smarkiai paskubėta. Kinija yra puikiausias pavyzdys kaip čempionatas buvo sustabdytas ir vėliau pratęsiamas. Manau, jog LKL atrodys pakankamai juokingai, jeigu nutiks taip, kad balandžio pradžioje kitose šalyse pradės visi žaisti. Tai kaip čia mes atrodysim, kaip atrodys 150 mūsų žaidėjų?
Kaip galima nesekti kitų geresnių lygų pavyzdžiu, pradedant NBA, Eurolyga, Italijos lyga, ACB, Čempionų lyga – ir futbolo, ir krepšinio. Tai gal mes norim būti Ukraina? Labiausiai pikta, kad prieš posėdį niekas apie tai nesikalbėjo su žaidėjais ar jų agentais.
Užkulisiuose kalbama ir labai panašu, kad bus einama link to, jog klubai bandys negražiai pasinaudoti šia situacija. Tokiu `momentu, kai lygos ir kitos šalys rodo palaikymą savo žaidėjams, gaila, kad mūsų lyga eina kitu keliu. Būtų žmogiška ir suprantama, jeigu klubai komunikuotų žaidėjams ketinimus vykdyti finansinius įsipareigojimus, bet iš to, kas girdima užkulisiuose ir matant, kaip sprendimai priimti nepasitarus, dauguma greičiausiai bandys to išvengti.
Dabar laukiame oficialios klubų pozicijos. Sutartis automatiškai dar nėra nutrūkusi vien dėl to, kad jie taip sugalvojo. Mūsų manymu, šio sprendimo įkaitais taps ir LKL, kadangi realybėje tai šį sprendimą priėmė Lietuvos klubai prisidengdami lygos vardu.“
LKL valdybą sudaro 12 narių: Paulius Motiejūnas (Kauno „Žalgiris“), Darius Gudelis (posėdyje jį pakeitė Rolandas Jarutis, Vilniaus „Rytas“), Sigitas Ambrazevičius (Klaipėdos „Neptūnas“), Alvydas Bieliauskas (Panevėžio „Lietkabelis“), Rimantas Endrijaitis (Pasvalio „Pieno žvaigždės“), Žydrūnas Urbonas (Utenos „Juventus“), Olegas Smirnovas (posėdyje pakeitė Adomas Kubilius, Prienų „CBet“), Tomas Pačėsas (posėdyje jį pakeitė Andrius Būdvytis, Alytaus „Sintek–Dzūkija“), Mindaugas Arlauskas (Kėdainių „Nevėžis“), Artūras Nacickas („Šiauliai“), Remigijus Milašius (LKL prezidentas) bei Romualdas Brazauskas (LKL generalinis direktorius).
Du iš jų – Žydrūnas Urbonas ir Alvydas Bieliauskas, po LKL posėdžio stojo prieš kameras paaiškinti situacijos. Ir abu jie iškart pabrėžė, kad koronaviruso sukelta situacija yra force majeure – nenugalimos jėgos aplinkybė, kuri esą turėtų atleisti klubus nuo kontrakte numatytų įsipareigojimų. Kitaip tariant, leisti jiems nebemokėti atlyginimų nuo dienos, kai baigtas LKL sezonas – kovo 13-osios.
LKL vadovai argumentuodami posėdyje priimtą sprendimą nuogąstavo, kad pusės komandų į treniruočių bazes neįsileidžia savivaldybės. Joms priklausančios krepšinio salės – viešos įstaigos, kurios dabar užrakintos mažiausiai iki kovo 27 d. Tad LKL klubai pabrėžia, kad net ir laikinai sustabdžius lygą, jie dvi savaites neturėtų ką daryti su be veiklos paliktais žaidėjais. Maža to, LKL prognozuoja, kad karantinas Lietuvoje užsitęs dar ilgiau.
Kai kurie legionieriai taip pat nerimavo dėl koronaviruso plitimo ir prašė juos paleisti namo pas šeimas. Todėl LKL klubai galiausiai priėmė sprendimą, nerizikuojant žaidėjų, žiūrovų ir lygos aplinkos darbuotojų sveikata, nutraukti pirmenybes.
Tačiau agentai kraipo galvas. Jie pabrėžia, kad Vyriausybė dar nebuvo uždraudusi sporto renginių, todėl LKL užbėgo situacijai už akių ir skubotai nusprendė už visus.
„Tai labai neaiški situacija, bet manau, kad klubai galėjo priimti kitokį sprendimą, pavyzdžiui, suspenduoti lygą. Gal kažkam buvo neparanku mokėti algas už nieko neveikimą ir žiūrovų nerinkimą. Gal per tą laiką būtų pabėgę rėmėjai. Bet nemažai mano klientų pasiruošę eiti į teismą ir kovoti dėl visų savo pinigų, – sakė „Octagon Basketball Europe“ agentas Saulius Švetkauskas. – Ar tai yra force majeure? Lietuvoje aš jo dar nematau. Vyriausybė nuo penktadienio daug ką uždarė ir kai kuriems klubams sunku net sportuoti, nes tai savivaldybių salės. Bet galbūt buvo galima pabandyti rasti kompromisą su Vyriausybe? Jeigu leidžiate krepšinio rungtynes be žiūrovų, tai leiskit ir sportuoti. Bet aš nemanau, kad tas klausimas buvo iškeltas.
Jeigu LKL nusprendė baigti sezoną, o po dviejų-trijų savaičių kiti čempionatai atnaujins sezonus ir viruso plitimo tikimybė sumažės, ar LKL neatsidurs tokioje situacijoje, kad force majeure buvo sugalvotas dvylikos žmonių? Jeigu visur kitur sezonas prasitęs, visi žaidėjai turės teisę į pilną kontraktą.
Jeigu klubai bus kategoriški ir norės uždaryti finansinę situaciją su šios dienos pinigais, manau, nemažai žaidėjų eis iki galo.“
Būtent force majeure faktorius turėtų būti lemiamas prognozuojamame teisiniame ginče, kuris greičiausiai bus neišvengiamas LKL klubams ir daugiau nei šimtui krepšininkų.
Jeigu LKL klubai įrodys, kad tai buvo force majeure situacija, jie visiškai pagrįstai nuo kovo 13 d. nebevykdys kontraktuose numatytų finansinių įsipareigojimų.
Bet jeigu LKL komandos bus neteisios, jiems gresia bylos, kurios FIBA arbitražo teisme gali baigtis ir draudimu registruoti naujus žaidėjus.
Daugelis tarptautinių agentūrų jau dabar signalizuoja, kad toks LKL sprendimas pakenks lygos reputacijai ateityje. Esą agentūros Lietuvos komandas pasižymės raudona vėliava ir gerai apgalvos, ar siųsti savo žaidėjus į šią šalį.
„Manome, kad ne LKL klubai sprendžia, kada yra force majeure situacija. Tą sprendžia Vyriausybė, – pabrėžia Deimantas Baziukas iš „You First Sports“. – Jeigu kontraktuose nėra numatyta tokių išimčių, klubai privalo mokėti žaidėjams atlygį. Mes suprantame, kad tai labai unikali situacija, bet LKL klubai neturi jokio teisinio pagrindo nevykdyti savo įsipareigojimų.
Ši situacija dar nebuvo tokia kritinė, kad reikėtų nutraukti čempionatą. Su laiku ji gali keistis, bet dabar šis sprendimas nebuvo neatidėliotinas.“
„East Players“ agentūra savo oficialiame pranešime taip pat dvejoja dėl force majeure situacijos pritaikymo: „Vyksta konsultacijos su teisininkais. Šiuo metu, manau, sutartyse tarp klubų ir sportininkų numatytas force majeure netaikytinas, nes lyga pati priėmė sprendimą čempionatą nutraukti. Jei Vyriausybė būtų liepusi nutraukti čempionatą, tuomet būtų kitaip.“
Agentai dar laukia oficialių klubų pozicijų. Penktadienį nutraukusios LKL čempionatą, komandos dar nesikreipė į žaidėjus su oficialiais pranešimais apie jų kontraktų vykdymo pakeitimus.
Būtent po pirmųjų teisinių LKL klubų žingsnių laukiama atsakomosios krepšininkų reakcijos. Bet krepšinyje kas stipresni dabar turbūt bus sprendžiama nebe aikštėje, o teisme.
